Išskirtinę sukaktį – 120-uosius gyvavimo metus – mininčio Juozo Masiulio knygyno kieme atidaryta slaptoji mokykla.
Ši tautodailininko Romualdo Kaminsko meninė instaliacija primena tamsųjį Lietuvos laikotarpį, kai po 1863 metų sukilimo uždraudus lietuvišką raštą, gimtosios kalbos mokyta slapta.
Pagarba istorijai
Ypatingoje vietoje – ilgą istoriją turinčių Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių sankirtoje jau 120 metų veikia J. Masiulio knygynas.
Vienintelis išlikęs istorinis dokumentas, liudijantis jo pradžią – istorikės Joanos Vigos Čiplytės aptiktas 1905 metų lapkričio 24 dieną Kauno laikraštyje „Nedėldienio skaitymai“ skelbimas apie jau veikiantį knygyną: „Panevėžyje lietuviškas knįgynas Masiulio. Nauja (Dvarna) ul. Federavičėnės namai. Gaunama visokių knįgų, natų ir devotiškų daiktų: rožančių, škaplierių ir k.“ (kalba netaisyta).
Minint knygyno jubiliejų, šalia jo esančiame kiemelyje, panevėžiečiams žinomos kalėdinės prakartėlės vietoje, įrengta slaptoji caro laikų lietuviška mokykla.
Ši medinė instaliacija primena ir knygyno įkūrėjų – knygnešio Juozo ir jo žmonos Juozapotos Masiulių – nuopelnus saugant lietuvių kalbą.
„Svarbu ir būtina prisiminti, pagerbti mūsų senelius ir prosenelius, kurie stengėsi, dirbo, vargo, kad išlaikytų lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, nes be kalbos ir be spaudos neturėtume tautos“, – atidaryme kalbėjo garsiojo knygnešio J. Masiulio anūkės Karolinos Nendrės Masiulytės-Paliulienės sutuoktinis Arūnas Povilas Paliulis.
Neišgalvoti personažai
Knygyno kiemelyje įrengtoje trobelėje prie medinio stalo sėdintys keturi vaikai ant grifelinių lentučių mokosi rašyti raides.
Juos moko dvasininkas, o prie lango, tarsi žvelgdama, ar nesiartina caro žandarai, sėdi moteris.
Šios instaliacijos autorius, tautodailininkas Romualdas Kaminskas pasakoja joje pavaizdavęs tikras istorines asmenybes.
„Tai ne mano vaizduotės, o iš tikrųjų egzistavę personažai“, – sako tautodailininkas.
„Be kalbos ir be spaudos neturėtume tautos.“
A. P. Paliulis
Kunigo prototipas – dvasininkas Jonas Katelė, daug metų tarnavęs Panemunėlyje, Rokiškio rajone.
Išdrožti jo skulptūrą tautodailininkas pasirinko neatsitiktinai.
Pats R. Kaminskas gyvena Panemunėlyje, J. Masiulio knygyno savininkės K. N. Masiulytės-Paliulienės giminaičiui, garsiam tarpukario medikui Antanui Jurgelioniui kadaise priklausiusiame name.
Apsigyvenęs čia jis pasakoja net nežinojęs, kokia ypatinga tai vieta.
„Nusipirkau ne namą, o istoriją“, – pabrėžia R. Kaminskas.
Pavaizdavo ir kunigą, ir jo mokinę
Dabartiniuose R. Kaminsko namuose tarpukariu kurį laiką gyveno ir K. Masiulytės-Paliulis promočiutė Marija Jurgelionienė – buvusi kunigo J. Katelės mokinė, vėliau pati slapta mokiusi vaikus lietuviško rašto.
Taigi, pasak R. Kaminsko, šį garsų caro laikų dvasininką tam tikri saitai sieja ir su Panevėžiu. Kiek žinoma, jis ir pats mokėsi Panevėžyje, kurį laiką kunigavo Naujamiestyje.
Apie kunigą J. Katelę Rokiškio krašte iki šiol sklando legendos.
Carinės priespaudos laikais šis dvasininkas visus Panemunėlio parapijos žmones išmokė rašto.
O štai R. Kaminsko kompozicijoje pavaizduota moteris, žvelgianti pro langą – pati M. Jurgelionienė.
Ypatingi ryšiai
Medžio drožėjas sako esąs dėkingas K. N. Masiulytei-Paliulienei už idėją išdrožti slaptąją lietuvišką mokyklą.
„Man buvo labai malonu ją išpildyti“, – sako R. Kaminskas.
Jo ryšiai su J. Masiulio knygyno savininke užsimezgė, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę, K. Masiulytė-Paliulis su šeima iš Prancūzijos parvyko gyventi į tėvynę ir ėmėsi ieškoti giminaičių.
„Beieškodami Paliuliai atvažiavo ir pas mus. Taip mūsų draugystė ir prasidėjo. Užsimezgė šiltas, mielas ryšys“, – mena tautodailininkas.
Išdrožtoji slaptoji lietuviška mokykla – nebe pirma R. Kaminsko rankomis išpildyta Paliulių idėja.
Šis menininkas sukūręs ir prakartėlę su Šventąja Šeima, kurios pažiūrėti prieš Kalėdas į knygyno kiemelį renkasi panevėžiečiai.
Išmokė rašto visą parapiją
Slaptąją mokyklą knygyno kieme pašventinęs vyskupas emeritas Jonas Kauneckas atkreipė dėmesį, jog tautodailininko pavaizduotas dvasininkas – tarsi paminklas žymiam Lietuvos kunigui.
Pasak J. Kaunecko, lietuviško rašto draudimo laikais Panemunėlio parapija buvo vienintelė raštinga. Anot vyskupo, net garsusis laisvamanis, visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas specialiai važiavo į ją patikrinti, ar tokia žinia nėra vien bažnyčios propaganda.
„Galėčiau pacituoti J. Šliūpo žodžius po patikrinimo: ir jaunuoliai, ir moterys, ir mergaitės yra gimnazistų išsilavinimo lygio be jokios mokyklos, vien tik mokydamiesi pas J. Katelę. Štai tokia istorija. Slaptos mokyklos išgelbėjo Lietuvą“, – pasakoja vyskupas.
Tik pro plyšelį
Garsiojo knygnešio anūkė Karolina Masiulytė-Paliulienė pasakoja, jog knygnešiai, slaptos lietuviškos mokyklos, kuriose rašto mokydavo daraktoriai, yra visiškai unikalus reiškinys Europoje.
„Tai mūsų paveldėta istorija“, – pabrėžia knygyno savininkė.
Ji sako norinti, jog šiandienos vaikai suvoktų, koks didelis pavojus anuomet grėsė ir tiems, kurie mokė lietuviško rašto, ir jo besimokiusiems.
Tad ir knygyno kiemelyje įrengtos slaptosios mokyklos durys buvo atviros tik jos pristatymo šventėje ketvirtadienį.
Dabar į jos vidų bus galima pažvelgti tik per plyšelius, kaip į didžiausią paslaptį.
Ar prieš Kalėdas į šią vietą sugrįš keturias pastarąsias žiemas eksponuota prakartėlė, K. Masiulytė-Paliulienė sako dar negalinti atsakyti. R. Kaminsko išdrožtą Šventąją Šeimą noriai lanko vaikai, o ir pats tautodailininkas nemato sunkumų prieš didžiąsias žiemos šventes išardyti slaptąją mokyklą ir jos vietoje laikinai vėl įkurdinti prakartėlę.
