Astrologija – tai tikėjimų ir praktikų sistema, teigianti, kad dangaus kūnų (žvaigždžių, planetų, Mėnulio ir Saulės) padėtis bei judėjimas gali turėti įtakos žmogaus charakteriui, elgesiui ir kasdieniam gyvenimui.
Nors šiandien tai gali skambėti kaip visiškas absurdas, kiekvienas žinome savo Zodiako ženklą ir be didelių pastangų galime rasti jam skirtą horoskopą didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose.
Tad panagrinėkime, kokia yra šio seniausio žmonijos pseudomokslo istorija.
Astrologijos ištakos
Astrologijos ištakos siekia III tūkstantmetį pr. Kr. – Senovės Mesopotamiją, kur babiloniečiai stebėjo dangaus kūnus, siekdami prognozuoti stichijas, derliaus gausą ir, žinoma, valstybės likimą.
Iš pradžių astrologija buvo skirta ne pavieniams asmenims, o valdovams ir svarbiems valstybės įvykiams prognozuoti.
Nors apie 700 metus pr. Kr. jau buvo fiksuojamas planetų judėjimas, individualūs horoskopai atsirado gerokai vėliau.
Helenistiniu laikotarpiu (apie II a. pr. Kr.) graikai sujungė Babilono ir Egipto žinias į vieną horoskopinės astrologijos sistemą – būtent tuomet susiformavo Zodiako ženklai.
II a. po Kr. Klaudijus Ptolemėjus parašė „Tetrabiblos“ – veikalą, tapusį vakarietiškos astrologijos teoriniu pagrindu.
Iki V a. astrologija buvo giliai įsišaknijusi tiek mokslo, tiek kultūros srityse – ypač literatūroje ir mene. Kurį laiką ji net buvo dėstoma universitetuose.
Galiausiai Renesanso laikotarpiu, po Galilėjaus ir Dekarto darbų, aprašiusių dangaus kūnų judėjimą, astrologija buvo išstumta iš mokslo pasaulio. 1666 metais Prancūzijos mokslų akademija uždraudė šalies mokslininkams praktikuoti astrologiją ir oficialiai ją paskelbė pseudomokslu.
Maždaug nuo 1870 metų astrologija vėl imta laikyti „senovės išmintimi“ ir iš esmės prasidėjo jos atgimimas.
Įdomu tai, kad tuo laikotarpiu išpopuliarėjo ir kitos pseudomokslinės idėjos – plokščios Žemės teorija, homeopatija bei iridologija. Tikrai stebinantys laikai.
XX amžius – 12 ženklų horoskopai
Šiandien žodžiu „horoskopas“ dažniausiai vadiname trumpą astrologinę prognozę pagal gimimo datą (dažniausiai – Zodiako ženklą), skelbiamą laikraščiuose, žurnaluose ar internete.
Tokie kasdieniai, savaitiniai ar mėnesio horoskopai yra palyginti naujas reiškinys astrologijos istorijoje.
Tradiciškai horoskopu buvo laikomas asmens gimimo diagramos sudarymas ir analizė (šis žodis graikiškai reiškia „žvelgti į valandą“, t. y. į gimimo momentą). Tačiau masinei auditorijai skirti horoskopai atsirado tik XX a. antrojoje pusėje ir tokį jų formatą sukūrė ne „senovės išmintis“, o vienas konkretus žmogus.
1930 metų rugpjūtį gimė karaliaus Jurgio VI duktė princesė Margarita, todėl laikraščio „Sunday Express“ redaktorius sumanė šia proga išspausdinti astrologinę prognozę.
Ją sudarė astrologas Ričardas Haroldas Neiloras.
1930-ųjų rugpjūčio 24-ąją pasirodžiusiame straipsnyje „Ką žvaigždės žada naujajai princesei“ buvo pateiktos princesės gyvenimo prognozės.
Tekstas sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo, todėl tų pačių metų rudenį spaudoje atsirado pirmoji reguliari horoskopų skiltis.
Praėjus kiek laiko, apie 1935–1937 metus, siekdamas padaryti prognozes kuo aktualesnes platesniam skaitytojų ratui, R. H. Neiloras sukūrė formatą, kurį atpažįstame iki šiol – dvylika horoskopų pagal Zodiako ženklus. Jis padalijo skaitytojus į dvylika gimimo datų intervalų (Avinas, Jautis, Dvyniai ir t. t.) ir kiekvienam „žvaigždžių ženklui“ kas savaitę pradėjo rengti atskirą pranašystę.
Iki šių dienų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, horoskopai laikraščiuose, žurnaluose ir naujienų portaluose naudojami siekiant padidinti skaitomumą.
Pasislinkę per visą ženklą į priekį
Kalbant apie asmenis, išskiriami du horoskopų tipai: asmeninis, sudaromas pagal gimimo datą, laiką bei vietą, ir horoskopas pagal Zodiako ženklą, grindžiamas Saulės padėtimi gimimo laikotarpiu.
Iš esmės abiem atvejais vertinama, kokios padėties tam tikru momentu buvo dangaus kūnai – vieni kitų ir Žemės atžvilgiu.
Skirtingai nei mokslas, kuris remiasi stebėjimais, eksperimentais, hipotezių tikrinimu ir pakartojamais rezultatais, astrologija grindžiama simbolinėmis prielaidomis, kilusiomis iš senovinių pasaulėvaizdžių.
Teiginiai apie dangaus kūnų įtaką yra išgalvoti, pavyzdžiui, planeta Venera siejama su meile ir grožiu, o Saturnas – su disciplina. Mėnulio padėtis esą daro įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į stresą ar pokyčius.
Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad astrologinės prognozės sutampa su realiais asmenybės bruožais ar įvykiais ne dažniau, nei tai būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Be to, astrologijos postulatai prieštarauja pagrindiniams fizikos, astronomijos ir psichologijos principams – nėra jokio žinomo būdo, kaip tolimos žvaigždės ar planetos galėtų paveikti žmogaus elgesį ar likimą.
Svarbu paminėti, kad šiandien Zodiako ženklai yra pasislinkę beveik per visą ženklą į priekį, palyginti su senaisiais jų apibrėžimais.
Pavyzdžiui, laikotarpiu, kuris astrologijoje laikomas Šaulio ženklu, Saulė iš tiesų yra Skorpiono žvaigždyne. Tai nutiko dėl besikeičiančios Saulės sistemos padėties mūsų galaktikoje.
Įdomu, ar „senovės išmintis“ numatė tokius pokyčius.
Tačiau kartais mums gali pasirodyti, kad horoskopas ar kitokia pranašystė yra teisinga.
Barnumo efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės linkę laikyti labai abstrakčius apibūdinimus tiksliu savo asmenybės atspindžiu. Tokie teiginiai dažnai atrodo individualūs, nors iš tiesų tinka beveik visiems.
Pavyzdžiui, teiginys „kartais jautiesi nesaugiai, bet stengiesi tai paslėpti nuo kitų“ apibūdina beveik visus žmones. Šį efektą pirmasis sistemingai aprašė psichologas Bertramas R. Foreris 1948 metais, kai visiems savo studentams pateikė tą patį horoskopinį asmenybės aprašymą ir paprašė įvertinti jo tikslumą.
Kadangi horoskopuose pateikiami teiginiai yra apibendrinančios frazės, neturinčios nieko bendra su objektyvia realybe, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti horoskopai skamba taip pat įtikinimai ir yra tiek pat pagrįsti, kaip ir tie, kuriuos kuria įvairių išgalvotų profesijų atstovai – astrologai, chiromantai ar astropsichologai.
Dar blogiau, jei jiems kas nors už tai sumoka – juk „ChatGPT“ nemokamas.
Nors astrologijos idėja yra tiek pat pagrįsta, kaip ir pasvarstymai apie plokščią Žemę, laikas parodė, jog tai puiki pramoga, tikėtina, dar ilgai neišnyksianti iš mūsų visuomenės.
Patarimas, kaip skaityti horoskopus: jeigu jis optimistiškas – vadinasi, astrologija yra tiksliausias mokslas žmonijos istorijoje ir pranašystė – absoliuti tiesa, o jei horoskopas pesimistiškas – tuomet tai plokščiažemininkų užsiėmimas.
Dr. Benas Gabrielis URBONAVIČIUS
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas
