Panevėžio rajone du miesteliai – Krekenava ir Raguva – šį savaitgalį pakvips žolynais ir prisipildys džiaugsmingo šurmulio. Minios tikinčiųjų į juos rinksis švęsti Žolinės.
Nė dviejų tūkstančių gyventojų neturinti Krekenava rugpjūčio 15 dieną pasikeičia neatpažįstamai. Miestelį garsinantys Žolinės atlaidai vietiniams ne mažiau reikšminga šventė nei Naujųjų Metų, o dažnam – netgi didesnė.
Pirmieji piligrimai Krekenavą pasiekė dar atlaidų išvakarėse. Ketvirtadienį nuo 22 val. prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija.
O šiandien – didžioji atlaidų diena.
Tokią dieną atrodo, kad visi keliai veda į Krekenavą – gatvėse ir net miestelio prieigose išrikiuojami iš toliau atvykusiųjų automobiliai, kone kiekviename kieme suklega ir iš tolimiausių vietovių suvažiavę giminės, o miestelio Birutės aikštėje sušurmuliuoja tradicinių amatų mugė.
Laukia istorinis įvykis
Žolinės atlaidų Krekenavoje kulminacija – vidurdienį Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje aukojamos šv. Mišios, šventinami žolynai.
Šįmet jose laukia neeilinis įvykis, svarbus ne tik Krekenavos parapijai, bet ir visai šalies Bažnyčiai – iškilmingas stebuklingojo Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslo karūnavimas.
Šioms iškilmėms vadovaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Nuo pat XVII amžiaus pradžios į Krekenavą maldininkus traukė malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas. Nuolat maldininkų lankomas ir šiandien, jis garsėja ypatinga pagarba ir dėkingumu Mergelei Marijai.
Kad tai nepaprastas paveikslas, liudija daug ant jo paliktų padėkos ženklų – votų, yra jų net iš XVI amžiaus. Registruota, kad išsipildė daugybė prie jo išsakytų prašymų, net kūno ar negalios pagijimų. Pirmieji votai siekia kone 500 metų. Be to, spėjama, kad patys seniausi sulydyti, puošiant paveikslą brangiojo metalo rūbais.
O šį sekmadienį ypatingasis paveikslas bus papuoštas jau šių dienų tikinčiųjų suaukotomis lėšomis pagamintomis aukso karūnomis.
Šių metų balandį Panevėžio vyskupui Linui Vodopjanovui įteiktas Kulto dikasterijos dekretas – patvirtinama, kad popiežius laimina Krekenavos Švč. Mergelės Marijos – Motinos Vilties – karūnas, pagamintas iš tikinčiųjų paaukoto aukso.
Po pagrindinių Žolinės šv. Mišių vakarop krekenaviškių ir jų svečių laukia vargonų muzikos valanda bazilikoje, o vakare miestelis pasiners į linksmybes.
Linksmintis kvies kapela „Sadūnai“, juos scenoje keis grupė „Čilinam“, o vakaro pramogų maratoną baigs diskoteka su DJ sEnis.
Atlaidai truks savaitę
Žolinės atlaidai Krekenavoje tęsis visą savaitę.
Kasdien meldžiamasi vis kita intencija
Šeštadienį tikintieji prašys Dievo palaimos šeimoms. Šv. Mišiose Krekenavos bazilikoje vyks ir santuokos pažadų atnaujinimas.
Sekmadienis – žemdirbių ir parapijos diena, pirmadienis – maldos grupių diena, antradienį Dievo malonės bus prašoma kunigams ir pašvęstiesiems, trečiadienį meldžiamasi už mokytojus ir katechetus, ketvirtadienis – „Carito“ ir ligonių diena.
Visas šias dienas šv. Mišioms Krekenavos bazilikoje vadovaus Katalikų bažnyčios hierarchai: apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Georgas Gansveinas, vyskupai Arūnas Poniškaitis, Rimantas Norvila, Algirdas Jurevičius bei Jelgavos vyskupas emeritas Eduardas Pavlovskis.
Paveldu pripažinta krekenaviškių tradicija
Krekenaviškiai Žolinę pasitinka su ypatinga pagarba.
Gausiai suvažiuojantieji į atlaidus kasmet žavisi įspūdingomis žolynų girliandomis išpuošta bazilika.
Akis traukiančias dekoracijos maldos namams kuria ne profesionalūs floristai, o vietos bendruomenė. Iki šventės likus savaitei, būrys vietinių moterų skirsto, dėlioja, riša Krekenavos apylinkių laukuose surinktus, savo gėlynuose užaugintus augalus ir pina vainikus. O jų plačioms bazilikos erdvėms reikia išties daug – kone 100 metrų supintų girliandų.
Ši atlaidų šventimo tradicija, puoselėjama Krekenavoje, 2021 metais įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame – per amžius sukauptos žinios, įgūdžiai, susiformavusios tradicijos, iš kartos į kartą perduodama patirtimi.
Raguviškiai sugrįžta tėviškėn
Žolinė minima visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir iškilmingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė.
Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai. Tarp pastarųjų – ir Raguvos bažnyčia.
Raguviškiams Žolinė – taip pat išskirtinė, didžiausia metų šventė, sutampanti su tradiciniu Raguvos kraštiečių susibūrimu „Kaip gera grįžti man tėviškėn“.
Visą šį savaitgalį miestelyje renginiai keis vienas kitą: Šv. Florijono aikštėje pirkėjus vilios amatininkų turgelis, kultūros centre ir bibliotekoje laukia spektakliai, parodų pristatymai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, o šeštadienio vakarą miestelio aikštėje koncertuos liaudiškos muzikos kapelos ir populiariosios muzikos atlikėjai.
Sekmadienio vidurdienį varpai pakvies į titulinius Žolinės atlaidus Raguvos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Šv. Mišias aukos panevėžiečiams gerai pažįstamas kunigas Saulius Filipavičius.
Apsauga nuo negandų
Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių.
Pasakojama, kad Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus Motinos Marijos kapą, nerado jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų.
Popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.
Žolinė yra privaloma šventė katalikams.
Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o tikintieji atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergsti nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų.
Tiems, kas per Žolinę puokštės nepaima, pats velnias į tuščias rankas gali savo uodegą įbrukti. O tada gero nelauk.
