
„Židinio“ bibliotekoje veikė Utenos rajono tautodailininko, medžio drožėjo, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policininko Albino Šileikos prieverpsčių paroda. Labai smagu, jog pats drožėjas rado laiko ir nepasididžiavo atvykti pas mus, kad pristatytų savo kūrybą.
Mūsų stovyklautojams itin pasisekė, nes gerb. Albinas vedė vaikams tikrą drožinėjimo pamoką. Visi jo klausėsi nuščiuvę ne todėl, kad A. Šileika per susitikimą vilkėjo pareigūno uniformą, bet dėl to, jog buvo labai įdomu, nesinorėjo praleisti nė vieno žodžio.
Daugelis šiuolaikinės kompiuterių kartos vaikų neįsivaizdavo, kad norint išdrožti tokius nuostabaus grožio darbus neužtenka klaviatūros klavišo paspaudimo. O kai pabandė patys – kai kuriems nusivylimą pakeitė net ašaros: buvo tikrai nelengva. Neliko mergaičių ir berniukų, liko tik tie, kuriems kas nors pavyko, ir tie, kurie pavydžiai tai stebėjo.
Pats drožėjas, regis, darė viską be jokių pastangų, o kai reikėjo bandyti patiems vaikams, pasirodė, kad ir peiliukų geležtės neaštrios, ir medis kietas kaip metalas. Buvo sportinio pykčio, daug skiedrų ir daug susikaupusių ties darbu veidų. Gal pritrūko medinių lentučių, nes vaikų buvo nemažai, bet prie kiekvieno A. Šileika stengėsi prieiti, jam parodyti, paaiškinti. O jaunieji drožėjai su naujomis jėgomis bandė prisijaukinti neklusnius peiliukus ir nepaslankias lenteles.
Niekas negimė mokėdamas, todėl pirmųjų bandymų rezultatų parodos nerengsime, palauksime. Kas ten žino, gal iš tokio gausaus būrio jaunųjų lankytojų užaugs nors vienas tikras drožėjas, kurio susidomėjimą šia meno sritimi pažadino susitikimas su A. Šileika ir jo nuostabaus grožio kūriniai. Juk juos buvo galima pamatyti ir paliesti.
Atsisveikinome su tautodailininku iki kitų parodų. Jis sakė netrukus įsikursiantis naujose dirbtuvėse, todėl ir darbų gali atsirasti kitokių. Kad ir kokie jie būtų, esame tikri: idėjų, kruopštumo ir noro pasidalyti kuriamu grožiu gerb. Albinui tikrai nepritrūks. Pačioje matomiausioje bibliotekos vietoje pasikabinę jo dovanotą prieverpstę, laukiame naujų susitikimų.
Lolita Pranienė,
vyresnioji bibliotekininkė

