Žemės rinka tapo aktyvi
Ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, žemdirbystei skirtos žemės pardavimo klausimai sureguliuoti jau praėjusių metų pradžioje. Tačiau šalies įstatymai su Europos Sąjungos teisiniais aktais derinti beveik iki šių metų gegužės pirmosios. Iki tol žemės nusipirkti buvo galima beveik be apribojimų, bet tik fiziniams asmenims ir tik Lietuvos piliečiams. Naujoji tvarka leido žemdirbystei skirtą žemę įsigyti juridiniams asmenims, o po septynerių metų pereinamojo laikotarpio – ir užsieniečiams. Tačiau apribotas galimos įsigyti nuosavybėn žemės plotas. Įstatymu buvo siekiama palengvinti žemės įsigijimą ją dirbantiems žmonėms ar įmonėms ir apriboti spekuliaciją žeme. Tikslas pasiektas tik iš dalies. Nauji suvaržymai, pavyzdžiui, ar pirkėjas pasirengęs ūkininkauti, jeigu perka daugiau kaip tris hektarus žemės, paliko nedaug galimybių supirkti didelius žemės plotus ir jų nedirbant laukti, kol žemė pabrangs. Tai sukėlė kai kurių asmenų nepasitenkinimą ir nuogąstavimus, kad nauja tvarka sustabdys prekybą žeme. Tačiau šiuo metu žemės rinka ypač aktyvi, o metinis parduodamos ir dovanojamos žemės plotas yra maždaug 58,5 tūkstančio hektarų. Tai daugiau nei buvo ankstesniais metais.
Žemės kaina – skirtinga
Kaip atsilieps narystė Europos Sąjungoje žemės rinkai ir jos kainai? Lietuvos agrarinės ekonomikos specialistai nagrinėjo žemės rinkoje vykstančius procesus. Analizė parodė, kad rinkos aktyvumą įvairiuose regionuose lemia vis kitos priežastys. Labai svarbus veiksnys yra tai, kaip optimaliai šiame regione naudojama žemė ir koks yra šio regiono plėtros lygis. Ekonomiškai palankiausioje žemdirbystei Vidurio Lietuvoje rinkos aktyvumą lemia laukininkystės ūkių specializacija ir didelis registruotų ūkininkų skaičius bei ūkių tankumas. Šalies Vakaruose ir Rytuose daug reikšmės turi ūkininkų specializavimasis intensyvios gyvulininkystės srityje.
Lietuvoje dirbama žemė pagal vietą ir derlingumą kainuoja nuo 400 iki 5000 litų už hektarą. Vidutinė kaina – maždaug 1350 litų už hektarą. Rečiau parduodama nedirbama ir apleista žemė, jos kaina būna gerokai mažesnė. Priklausomai nuo derlingumo, atstumo iki kelių arba gyvenvietės, sklypo dydžio ir konfigūracijos, prasčiausios ir geriausios žemės kaina skiriasi net kelis kartus. Bendrą vertės lygį vietovėje parodo žemdirbystei skirtos žemės vidutinės kainos. Praėjusių metų duomenimis, agrarinės žemės kainų vidurkis nevienoduose šalies kaimiškosiose seniūnijose siekė nuo 100 iki 2000 litų už hektarą. Vidutiniškai – maždaug 800 litų. Vietovėse, kur nėra žemės ūkio bendrovių, dažniausiai yra 250-500 litų kainų vidurkis. Tenai, kur tokių bendrovių dar likusių nemažai ir kur žemė dirbama gerai, kainų vidurkis yra 750-1000 litų už hektarą ir netgi didesnis. Panašiai ir su nuomos mokesčiu: kur žemė kainuoja daugiau, didesnis būna ir nuomos mokestis. Jo vidurkis valstybėje sudaro maždaug 60 litų už hektarą, nors kai kur siekia ir 200-300 litų. Nuompinigių dydis yra įvairus, nes nuoma apima ir tokią žemę, kuri dėl įvairių priežasčių nei perkama, nei parduodama. Paprastai toks mokestis neviršija 4-10 procentų vidutinės pardavimo kainos. Bet už prastesnę žemę prašoma vien nuomos mokesčio.
Pagrindiniu žemės rinkos orientyru bus Lenkija
Lietuvos agrarinės ekonomikos specialistai mano, kad numatytos permainos šalies ekonomikoje, vienoje iš ekonomikos šakų, žemės ūkyje, turėtų prasidėti net greičiau negu kitose sferose. Bendros rinkos pranašumai ir laipsniškai didinamos tiesioginės išmokos už dirbamą žemę neišvengiamai atsilieps ūkininkų pajamoms, taigi žemės nuomos ir žemės pardavimo kainų dydžiams. Manoma, kad per kelerius artimiausius metus vidutinė žemės nuoma Lietuvoje turėtų padidėti iki 150-300 litų už hektarą, o pardavimo kaina – iki 2000-2700 litų.
Lietuva gana neblogai atrodo kaimyninių šalių kontekste. Šalies žemės ūkio paskirties žemės rinka pakankamai išsivysčiusi, palyginti su Latvija, Estija, Rumunija, Bulgarija. Tačiau atsilieka nuo Lenkijos ir Čekijos. Pagal žemės kainas lietuviai per daug nesiskiria nuo nuo latvių ir estų, o rinkos apimtimi, aktyvumu ir sandorių paplitimu juos lenkia. Bet lenkai už žemę moka beveik trigubai brangiau. Kainomis atsiliekame ir nuo slovakų, ir nuo vengrų, nors pagal žemdirbystės išsivystymą žemės kainos pas mus turėtų būti panašios į minėtų šalių. Turėtų nusivilti manantieji, kad per keletą mėnesių žemės kaina Lietuvoje taps tokia pat, kaip daug labiau išsivysčiusiame užsienyje. Agrarinės paskirties žemės kaina įvairiose Europos Sąjungos valstybėse skiriasi dešimt kartų. Įkainius formuoja pasiūla ir paklausa, o ją riboja menka mūsų ūkininkų perkamoji galia. Ilgainiui žemės kainos priartės prie europietiškų. Specialistų manymu, galimi du kainų plėtros scenarijai: jos gali artėti prie Šiaurės Europos šalių, Švedijos, Suomijos arba prie Vakarų Europos šalių – Anglijos, Danijos, Vokietijos kainų. Pirmuoju atveju mūsų valstybė orientuotųsi į 2000-4000 eurų už hektarą kainą, antruoju – į 12000-17000 eurų už hektarą. Tačiau tokių fantastiškų kainų galima tikėtis tik tolimoje ateityje. Dar ilgai pagrindinis šalies žemės rinkos orientyras bus ne Vokietija, bet Lenkija, kurioje vidutinė žemės kaina – 900-1500 eurų už hektarą. Pasak specialistų, daugelis požymių rodo, kad 2010-2011 metais labiausiai tikėtina žemės hektaro kaina Lietuvoje turėtų būti maždaug 4000 litų. Didesnės kainos praktiškai sunku tikėtis. Bet teoriškai įmanoma, jei rinka sparčiai plėtosis.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
