Praėjusią savaitę Panevėžio apskrities viršininko
administracija kreipėsi į Panevėžio miesto merą Vitą Matuzą ir paragino
paspartinti piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Panevėžyje. Miesto
vadovui priminta, kad pagal Vyriausybės programą žemės reforma turi būti baigta
iki 2007-ųjų pabaigos, bet, šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, Panevėžyje
nuosavybės teisės į žemę atkurtos tik į 35 proc. pretendentų prašymuose nurodyto
ploto. Kaip teigia Panevėžio apskrities administracija, buvę savininkai ar
paveldėtojai Panevėžyje pageidauja atkurti nuosavybės teises į 2948 hektarus žemės.
Tačiau iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisės buvo atkurtos vos į 936,34 ha žemės, iš jų tik 62,75 ha yra grąžinti natūra.
Miestuose žemės reforma atsilieka
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimą kuruojanti Panevėžio apskrities viršininkės pavaduotoja Zita Kukuraitienė “Sekundei” sakė, kad apskrities kaimiškose vietovėse nuosavybės teisių atkūrimas vyksta gana sėkmingai ir jau patenkinta 97 proc. pretendentų prašymų. Daug prastesnė situacija apskrities miestuose.
Kupiškyje atkurta nuosavybės teisių vos į 34 proc. pretendentų prašymuose nurodyto ploto, Panevėžyje – 35 proc., Biržuose – 45 proc., Pasvalyje – 57 proc., Rokiškyje – 61 proc. Kol kas raginimas paspartinti žemės reformą išsiųstas tik Panevėžio savivaldybei, ketinama tą patį priminti ir kitoms.
Nepateikė detaliųjų planų
Z.Kukuraitienės teigimu, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, kuris įsigaliojo nuo 2002 metų balandžio, laisva (neužstatyta) ir valstybės išperkamai žemei nepriskirta žemė turi būti grąžinama piliečiams natūra. Miesto Savivaldybė Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui per mėnesį nuo jo prašymo pateikimo privalėjo pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje pateikti visą informaciją apie laisvą (neužstatytą) ir visuomenės poreikiams nepriskirtą žemę.
Pasak Z.Kukuraitienės, Žemės reformos įstatymas savivaldybių institucijas buvo įpareigojęs iki 2002 m. liepos 1 d. biudžeto lėšomis parengti ir patvirtinti Panevėžio miesto teritorijų, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai ar kitai paskirčiai, detaliuosius planus ir juos perduoti Apskrities administracijos Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui, kad šis galėtų kartografuoti turėtų žemės sklypų ribas.
Sklypų gyvenamųjų namų statybai nebeskirsto
Z.Kukuraitienė akcentavo, kad miesto Savivaldybė iki šiol neįvykdė Žemės reformos įstatymo nuostatų, todėl Apskrities viršininko administracija negalėjo patikslinti piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduodamų naujų žemės sklypų gyvenamųjų namų statybai ar kitai paskirčiai.
Viršininkės pavaduotoja teigė, kad nuo 2001 metų balandžio nuosavybės teisių piliečiams už turėtą žemę atkūrimas suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai Panevėžio mieste visiškai nevykdomas.
Baiminamasi, kad reforma užsitęs
Miesto Savivaldybė Apskrities viršininko administracijai nepateikė visų laisvų ir visuomenės poreikiams nepriskirtų sklypų, sakė Z.Kukuraitienė. Pasak jos, tai kelia susirūpinimą ir baimę, kad žemės reforma iki 2007-ųjų pabaigos nebus baigta. Viršininkės pavaduotojos teigimu, Panevėžyje dar nepatenkinta daugiau kaip tūkstantis pretendentų prašymų.
“Apskrities viršininko administracija rengia priemonių planą, kad būtų žinoma, kiek yra likę darbų ir kiek reikia lėšų, kad žemės reforma būtų laiku baigta,- aiškino Z.Kukuraitienė.- Priemonių plane taip pat bus numatyta, kiek kiekvienas matininkas turi atlikti darbų per mėnesį, kiek reikės lėšų ir pajėgų, kad viskas būtų taip, kaip numatyta Vyriausybės programoje”.
Žemė grąžinama tik natūra
Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Bagočiūnas teigė, kad žemės reforma Panevėžyje, kaip ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose, stringa todėl, kad dauguma pretendentų pageidauja sklypų. Tačiau Panevėžys nėra toks didelis, kad žemės užtektų visiems pretendentams. Skyriaus vedėjas akcentavo: dauguma sako, kad žemės reforma vyksta penkiolika metų ir niekaip nesibaigia.
G.Bagočiūnas sakė, kad 2002 metų balandį priimtas įstatymas iš esmės pakeitė nuosavybės teisių atkūrimą neužstatytose teritorijose ir nuo tada atsirado sąvoka “žemės grąžinimas natūra”. Žemėtvarkininkas patvirtino, kad nuo 2002-ųjų Panevėžyje vyksta tik žemės grąžinimas natūra. Beje, iš esmės šis procesas prasidėjo tik 2003 metais, nes nebuvo patvirtintos grąžinimo tvarkos. G.Bagočiūno teigimu, tik grąžinus visą žemę natūra bus žinoma, kiek jos liks, tik tada, parengus detaliuosius planus ir suprojektavus sklypus, tai, kas liks, bus siūloma tiems, kuriems žemės natūra grąžinti neįmanoma (ji užstatyta arba skirta visuomenės poreikiams).
G.Bagočiūnas sakė, kad įsigaliojus šiam įstatymui labiausiai laimėjo tie savininkai, kurių žemė nebuvo užstatyta. Jiems grąžinama visa turėta teritorija ir ji gana greitai parduodama. Vedėjas sakė, kad labiausiai liks nuskriausti tie, kurių žemė užstatyta, nes jiems liks tik tie sklypai, į kuriuos savininkai nepretenduoja. Be to, kol kas neaišku, kiek tos žemės liks.
Priklauso nuo Savivaldybės tempų
Pasiteiravus, ar mieste žemės reforma bus baigta, kaip kad nusprendė Vyriausybė, G.Bagočiūnas atkreipė dėmesį, kad vis daugiau pretendentų už turėtą žemę renkasi vertybinius popierius ir akcijas, nes tai yra pats greičiausias būdas gauti pinigų. Anot jo, reformos eigą lems tai, kaip greitai Savivaldybės administracija sugebės parengti neužstatytų teritorijų planus, o tai priklauso nuo skiriamo finansavimo. Pasak G.Bagočiūno, grąžinus žemę natūra turės būti parengti likusios laisvos žemės detalieji planai ir, sudarius eilę, sklypai būtų siūlomi gauti pageidaujantiems buvusiems savininkams.
Apskrities susirūpinimas – fikcija?
Miesto vyriausiasis architektas Rimantas Pauža sakė, kad norint sužinoti, ar žemės reforma stringa, pirmiausia reikia palyginti situaciją didžiuosiuose miestuose. Anot jo, dalyvaujant Nacionalinėje žemėtvarkos tarnyboje vykusiame pasitarime Panevėžys buvo giriamas už gerai vykdomą žemės reformą, nes kitur padėtis dar blogesnė. “Apskrities susirūpinimas žemės reforma yra tikrų tikriausia fikcija,- sakė R.Pauža. Mes viską darome pagal finansines galimybes. Yra iškilę problemų dėl tarp daugiabučių namų esančių teritorijų. Parengus daugiabučių namų teritorijų detaliuosius planus savaime paaiškės ir laisvos žemės sklypai. Žemės grąžinimą Panevėžyje labiausiai eskaluoja keli buvę jos savininkai, kuriems žemės natūra grąžinti neįmanoma”.
Pasiteiravus, ar žemės reforma Panevėžyje iki 2007-ųjų pabaigos bus baigta, R.Pauža sakė, kad būtų pernelyg drąsu tvirtinti, jog bus baigta arba kad reikės pratęsti terminus. Tačiau miesto vyriausiasis architektas išliko optimistas. “Jei taip yra numatyta, tada taip ir bus padaryta”,- sakė jis.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. G.Bagočiūnas sakė, kad tik grąžinus žemę natūra kitiems pretendentams bus galima pasiūlyti laisvus sklypus.
