Šlapia vasara – sausas rezultatas: Panevėžio kraštą ir kone visą Lietuvą merkęs lietus žemdirbiams prognozuoja nuostolius ir finansiškai nelengvą žiemą.
Į apsemtus laukus daug kur teįvažiuoja vikšriniai traktoriai, o sinoptikams toliau prognozuojant kritulius, ūkininkai nebeabejoja: dalis derliaus pasiliks pūti laukuose.
Tikrieji nuostolių mastai paaiškės vėliau – kai derlius bus nuimtas, o jo vertė įvertinta supirkimo kainomis.
Derlius liks laukuose
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, liepą vidutinis kritulių kiekis šalyje siekė 141,4 mm – tai net 168 proc. daugiau nei standartinė kritulių norma.
Jau keletą dienų nesulaukus gausesnio lietaus, ūkininkai, kur įmanoma, skuba į laukus.
Karsakiškio seniūnijoje daržovių ūkį valdantis Paulius Čerkesas kone 25 hektaruose augina porus, salierus, morkas, daugiau nei keturiasdešimt hektarų apsėjęs grūdinėmis kultūromis.
„Panevėžio rajone į Kupiškio pusę gavome tikrai daug kritulių. Jei daugiau nebelytų, kažką dar spėtume nuimti. Bet jau dabar akivaizdu, kad yra vietų, kuriose derlių teks palikti“, – pasakoja P. Čerkesas.
Anot pašnekovo, tik per pastarąsias tris dienas šiek tiek pradžiūvus, kur įmanoma, skubama pasidaryti svarbiausius darbus.
„Šlapia. Tik šiandien į laukus šiek tiek įvažiavome, tačiau yra užmirkusių vietų, kur derliaus kažin ar bus“, – pasakoja ūkininkas.
Anot jo, nukentėjo visos auginamos daržovės – nuo statesnių nuokalnių vanduo subėgo į žemesnes vietas. Ilgesnį laiką vandens apsemtos morkos jau pradeda pūti.
Kainas diktuos Europa
Kol kas P. Čerkesas neskuba kulti ir žieminių rapsų – laukuose klimpsta technika, rapsai labai drėgni.
„Džiovyklos neturiu, tad tenka laukti palankesnių orų“, – sako ūkininkas.
Anot jo, kai kurie elevatoriai net nenori priimti džiovinti per daug drėgnų grūdų.
P. Čerkesas spėja, kad dabartinėmis sąlygomis laukuose gali tekti palikti apie 20 proc. derliaus. Jei lietus ir toliau tęsis, greičiausiai nenuimta dalis būtų dar didesnė.
Visgi ūkininkas nemano, kad dėl tokios situacijos daržovės taps sunkiai įperkamos. Jų kaina, pasak pašnekovo, priklauso nuo Europos rinkos.
Kol kas Lietuvos prekybos tinklai, P. Čerkeso teigimu, siūlo mažesnę kainą nei pernai.
„Ko gero, Lenkijoje ir Vokietijoje derlius geras, o rinkos sąlygas Lietuvoje diktuoja kainos Europoje“, – svarsto jis.
Daržoves paskandino
„Yra regionų, kur per dvi paras iškrito po 100 mm lietaus ir daugiau. Daug kas paskendo“, – sako beveik 50 hektarų daržovių auginanti Milda Mikelionienė iš Upytės seniūnijos.
Jos ūkyje daugiausia auga bulvės, pekininiai kopūstai, brokoliai, svogūnai.
„Kad negerai – faktas. Labai daug daržų išplauta, išmaitota, paskendo. Mes daugiausia auginame kopūstinių daržovių, o jos labai jautrios drėgmės pertekliui. Ten, kur nors kiek stovi vandenyje, iš karto uždūsta šaknys“, – pasakoja ūkininkė.
Kokių nuostolių bus atnešęs lietus, svarsto M. Mikelionienė, paaiškės rudenį nuėmus derlių, mat daug kas priklausys ir nuo daržovių kainos.
Šiuo metu jos ūkyje yra vietų, kur tenka su technika važiuoti per didžiules balas, į klimpsta. Kai kurios daržovės jau visiškai paskendusios, kitos tik iš dalies.
„Kol kas sunku įvertinti, kiek procentų derliaus neteksime, bet manau, kad, pavyzdžiui, pekininių kopūstų derlius bus 30 procentų mažesnis“, – prognozuoja ūkininkė.
Liepą vienu metu iškritęs didžiulis kiekis lietaus smarkiai išplovė dar mažus pekininių kopūstų daigus – kai kur jų tiesiog neliko.
Mirkti vandenyje negerai ir bulvėms.
Prireikia ir vikšrinio
Eugenijaus Barzdos žemės Velžio ir Miežiškių seniūnijose. Šio ūkininko laukuose javapjūtė jau prasidėjo – kuliami rapsai, kombainai ropoja ir kviečių laukuose.
„Kadangi turime vieną kombainą su vikšrais, varomą dviem tiltais, ten, kur paprastas kombainas neįvažiuoja, važiuoja šitas. Taip ir vargstame“, – pasakoja E. Barzda.
Tiesa, ar bus tokių laukų, kur apskritai neįmanoma įvažiuoti, kol kas nežinia – visi dar neapvažiuoti.
E. Barzdos teigimu, lietaus kliuvo ne visiems laukams vienodai. Drėgmė juose priklauso ir nuo to, kaip veikia melioracijos sistema.
Jis pasakoja, kad savo laukuose melioraciją stengiasi tvarkyti, tačiau važiuojant per Lietuvą matyti ir kitaip.
„Esu matęs, kad kitų laukai tyvuliuoja“, – pasakoja ūkininkas.
