Kuo „užlopyti“ veją pavėsyje, kur ji prastai auga? Pasirinkimas, pasirodo, didžiulis, ir baltaisiais dobilais neapsiriboja.
Kuo „užlopyti“ veją pavėsyje, kur ji prastai auga? Pasirinkimas, pasirodo, didžiulis, ir baltaisiais dobilais neapsiriboja.Daugelio soduose, sklypuose, kiemuose yra vietų, kur šešėlis nuolatinis svečias. Tačiau tai ne priežastis juos apleisti – atseit jaukaus žaliojo kampelio čia, kad kaip stengtumeisi, vis tiek nesukursi.
Taip, įprasta vejų žolė sunkiai pakenčia šviesos ir vandens stygių, ypač iš viršaus gožiama tankių medžių lajų. Bet egzistuoja daugybė kitų augalų, galinčių net ir tokiomis sąlygomis padengti žemę tankiu ir svarbiausia – dekoratyviu kilimu.
Pasirinkimo taisyklės
Atrodo, kam jų reikia renkantis augalus nuolatiniam pavėsiui, bet rekomendacijos yra ir į jas verta įsiklausyti.
• Niekada nesėkite tik vienos kultūros. Geriau tiks kelių daugiamečių ir varpinių augalų mišinys. Taip lengviau paslėpsite pievelės defektus ir užgošite piktžoles, kurioms galutinai išnaikinti vis tiek prireiks ne vieno sezono.
• Venkite augalų šviesiai žaliais, tamsiai žaliais, sidabriškais arba margais lapais. Kadangi lygiai pasėti jų niekaip nepavyks, augalams sudygus pievelėje atsiras įvairiaspalvių lopų, kuriuos teks kaip nors tvarkyti.
Kad būtų paprasčiau prižiūrėti žaliuosius plotus, rinkitės to paties atspalvio augalus.
• Pasirinktų augalų lapai turi būti smulkūs, o patys augalai – žemi, kad būtų galima reguliariai pjauti kartu su vejos žole ir tuo pačiu slopinti piktžolių augimą.
O dabar pasižvalgykime, kokie daugiamečiai augalai geriausiai atitinka visus šiuos kriterijus.
Mažosios žiemės
Jos ne tik daugiametės, bet dar ir visžalės, be to, visai nekaprizingos. Todėl laikomos vienais geriausių žemę dengiančių augalų.
Mažosios žiemės sugeba labai greitai suformuoti tankią, neprasiskverbiamą dangą, tačiau yra viena sąlyga: prieš tai būtina kruopščiai pašalinti visas piktžoles.
Žiemių kilimas išauga iki 15–20 cm aukščio su besidriekiančiais 1,5 m ilgio ūgliais. Standūs elipsės formos lapeliai blizgūs ir tamsiai žali paviršiuje ir pilkšvai žalsvi iš apačios, taigi itin dekoratyvūs net ir šaltuoju metų laiku.
Pavienių melsvų arba alyviškų žiedelių skersmuo siekia 2–3 cm, jie pradeda skleistis jau balandžio mėnesį ir rugsėjį vis dar žydi.
Naudinga žinoti. Žiemės mėgsta purią, derlingą, gerai drenuotą žemę – silpnai rūgščią arba neutralią. Labai gerai pakenčia pavėsį ir sausrą, nebijo būti trypiamos.
Lengvai dauginamos auginiais, greitai įsišaknija ir taip pat sparčiai išplinta.
Geriausia žiemes sodinti pavasarį arba rudens pradžioje. Tai augalai, puikiausiai pakenčiantys šalčius – ypač subrendę. Ant jaunų sodinukų galima užberti ploną mulčio sluoksnį.
Priežiūra. Žiemes reikia nuosaikiai laistyti, jos nemėgsta užsistovinčio vandens.
Po žydėjimo ūglių viršūnes vertėtų nugnybti – taip žiemių kilimas augs tankesnis, augalai bus dailesnės formos.
Šliaužiančiosios tramažolės
Stebėtinai nereiklūs augalai, kuriuos lengva auginti net pačiuose neišvaizdžiausiose sodo kampeliuose. Tad mišriai pievelei pavėsyje jie idealiai tiks.
Šliaužiančiosios tramažolės nerėš akies: jos žydi smulkiais žiedeliais ir negausiai. Lapelius išlaiko peržiem, nors pavasarį jie kartais apdžiūsta.
Tiesa, daugelio kultūrinių rūšių tramažolių lapeliai margi, tačiau yra ir visiškai žalių – tokių, kaip gamtoje.
Naudinga žinoti. Šliaužiančiosioms tramažolėms labiausiai patinka augti daliniame šešėlyje arba ten, kur jas pasiekia išsklaidyta saulės šviesa. Tiesioginėje saulėkaitoje augalėliai gali išdegti.
Mėgsta purų, drėgną, humusingą ir gerai drenuojamą dirvožemį.
Pakančios mindymui – sutrypti lapeliai dargi maloniai kvepia.
Priežiūra. Geriau užtikrinti reguliarų laistymą, ypač per karščius. Žemė turi būti šiek tiek drėgna, tačiau vanduo – neužsistovėti.
Pavasarį tramažolių ūgliukus galima nugnybti – kad sudarytų tankesnius kupstelius.
Šios žolelės lengvai dauginasi auginiais, bet galima dauginti ir dalijimu. Drėgnoje žemėje jos greitai prigyja.
Šliaužiančiosios šilingės
Viena geriausių kultūrų pavėsiui: nereikli, universali ir labai išvaizdi. Daugumos rūšių lapeliai skaisčiai žali ir forma primena apvalias monetas.
Šilingės išleidžia iki 60 cm ūglius, kurie pakeliui įsišaknija greitai uždengdami žemę tankiu kilimu.
Naudinga žinoti. Mėgsta drėgnas dirvas. Puikiausiai jaučiasi tiek saulėkaitoje, tiek šešėlyje. Jos pakenčia trumpalaikį užtvindymą, todėl šliaužiančiosiomis šilingėmis tinka apsodinti vandens telkinių pakrantes.
Kita vertus, jos atsparios ir sausrai. Mindymui – taip pat.
Priežiūra. Minimali: reguliariai laistyti per sausras, šiek tiek praretinti ir stebėti, kad neišplistų ten, kur nereikia. Šilingių ūglius svarbu laiku permesti reikiama kryptimi arba tiesiog nugenėti.
Šiuos augalus lengva dauginti dalijimu, persodinti ir taip apželdinti naujas zonas.
Šliaužiančiosios vaisginos
Daugiamečiai žoliniai augalai, garsėjantys ištvermingumu ir gebėjimu išplisti net tamsiausiuose kampeliuose ir sudaryti tankų kilimą. Tiesa, aukštoką – vaisginos išauga iki 30 cm, – o dar spalvingą: priklausomai nuo rūšies, jų lapai gali būti purpuriniai, bronziniai, margi melsvais, violetiniais, rožiniais ar baltais žiedeliais. Bet mišrioms pievelėms geriausiai naudoti žalialapes vaisginas.
Šliaužiančiosios vaisginos lengvai įsišaknija, greitai išplinta ir žydi nuo gegužės iki liepos.
Naudinga žinoti. Mėgsta purias, derlingas, nuosaikiai drėgnas dirvas. Labai gerai auga daliniame ir visiškame šešėlyje, o saulėkaitoje lapai šiek tiek pašviesėja.
Priežiūra. Vaisginas reikia reguliariai laistyti – ypač per sausras. Tačiau užsistovinčio vandens būtina vengti. Nužydėjusius augalus skabykite, kad augtų kompaktiškesni.
Apvalialapės uolaskėlės
Šios visžalės daugiametės – tobulas pasirinkimas pavėsiui. Visos uolaskėlių rūšys vertinamos už dekoratyvinę lapiją ir gebėjimą augti ten, kur kiti augalai neprigyja.
Apvalialapių uolaskėlių lapija išauga iki 12 cm, tačiau žiedynus su smulkiais žiedeliais gali iškelti į 20–25 cm aukštį.
Kiekvienas ūglis, palietęs žemę, išleidžia šaknis ir formuoja naują augalą.
Naudinga žinoti. Apvalialapės uolaskėlės labiau mėgsta purią, nuosaikiai drėgną, silpnai rūgščios reakcijos arba neutralią žemę, kurioje netelkšo vanduo. Dalinis arba visiškas šešėlis joms ideali aplinka klestėti.
Nors atrodo kaip gėlės, uolaskėles galima mindyti – vis tiek greitai augs. O jeigu pernelyg išvešės, išrauti bus paprasta.
Priežiūra. Reikalingas reguliarus laistymas, ypač sausringu oru, bet negalima leisti vandeniui užsistovėti. Nors nei sausros, nei drėgmės perteklius uolaskėlėms nėra baisūs.
Nužydėjusius žiedynus pageidautina nupjauti, kad pievelė išliktų dekoratyvi.
Šiaurinės linėjos
Grakščios, žemaūgės, visžalės – jos puikiai auga šešėlyje ir sudaro apie 5 cm aukščio kilimėlį, nors besidriekiantys linėjų ūgliai gali išaugti iki 2 m ilgio.
Žydi smulkučiais varpelius primenančiais blyškiai rožiniais žiedeliais, turinčiais subtilų aromatą.
Naudinga žinoti. Šiaurinėms linėjoms tinkamiausios purios, humuso turtingos dirvos su kiminais.
Jos nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Plinta labai greitai, tačiau prireikus lengva išravėti.
Pavasarinis išdžiūvimas linėjoms retai kada kelia pavojų.
Priežiūra. Svarbu palaikyti žemę stabiliai drėgną, ypač vasaromis, bet neleisti užsistovėti vandeniui.
Siūlinės žemenės
Šios daugiametės gana greitai išauga į tankų minkštą kilimą su baltomis žiedų žvaigždutėmis. Bet nors panašios į dekoratyvias samanų pagalvėles, iš tikrųjų tokios nėra.
Žemenės labai tinka pievelėms daliniame pavėsyje kurti, tačiau giliame šešėlyje jos ištįsta ir išretėja. Todėl optimalus variantas – maišyti siūlines žemenes su kitais vejoms tinkamais augalais.
Naudinga žinoti. Siūlinės žemenės mėgsta lengvus, gerai drenuotus priemolio ar priesmėlio dirvožemius. Jos ganėtinai atsparios sausrai. Labai greitai išplinta, idealiai užpildo tarpelius tarp akmenų ir pakenčia nuosaikų mindymą.
Priežiūra. Siūlinės žemenės patogios tuo, kad jų nereikia pjauti, taigi nebūtina derinti prie jų augimo ir vejos pjovimo grafiko.
Laistyti, deja, teks reguliariai, ypač per karščius, ir geriausia – purkštuvu.
Gulsčiosios cimbaliarijos
Nekaprizingas ir ištvermingas daugiametis augalas (nuotraukoje viršuje), tinkamas apsodinti pavėsingiausius sodo kampelius. Nors giliame šešėlyje cimbaliarijos ir nežydės taip gausiai, dekoratyvumą išsaugos.
Beje, šie augalėliai žydi nuo pavasario iki pat rudens, o žiedų spalvos varijuoja nuo violetinės iki baltos, persimaišo tarpusavyje ir pražysta dar daugybe kitokių atspalvių.
Cimbaliarijos išleidžia iki 90 cm ūglius, kurie driekdamiesi lengvai įsišaknija, kol suauga į kilimą.
Naudinga žinoti. Augalas mėgsta drėgną, bet gerai drenuotą žemę. Lengvai pakelia žiemas, pavasarį greitai atauga. Ir nors šaknelės plonytės, išrinkti jas iš žemės bus labai sunku.
Priežiūra. Laistyti teks reguliariai, tačiau nuosaikiai. Papildomas drėkinimas nerekomenduotinas, kad neįsimestų šaknų puvinys. Užteks tik sudrėkinti viršutinį žemės sluoksnį.
Cimbaliarijų pjauti nebūtina – pakanka skabyti ūglių viršūnėles, kad augalai būtų kompaktiškesni ir intensyviau šakotųsi.
