Panevėžio vyskupijos kurijai panorus miesto Kultūros ir
poilsio parko teritorijoje statyti popiežiaus Jono Pauliaus II santarvės rūmus
ir paprašius miesto valdžios šioms statyboms 99 metams išnuomoti 3 hektarų
dydžio žemės sklypą, šiam prašymui dar liepos pradžioje pasipriešino miesto
Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai. Jie iš karto nepatvirtino
sprendimo projekto leisti dėl to keisti miesto parko tarp Nemuno, Parko,
Savitiškio gatvių ir Nevėžio upės detalųjį planą ir pasiūlė ieškoti kitos vietos
tokiems rūmams statyti. Nors vėliau vykusiame Tarybos posėdyje politikų dauguma
vis dėlto pritarė detaliojo plano pakeitimo projektui, rūmų statybos
koordinatorius Panevėžio vyskupijos kurijos generalvikaras Robertas Pukenis sako
jaučiąs pareigą viešai paaiškinti, kodėl reikalingi santarvės rūmai, ir atsakyti
priešiškai nusiteikusiems politikams, su kuriais neturėjo progos susitikti
komiteto posėdyje tam, kad graži idėja sulauktų kuo didesnės visuomenės dalies pritarimo ir būtų greičiau įgyvendinta.
Ordinaras pritaria
Pasak dvasininko, idėja statyti Jono Pauliaus II santarvės rūmus gimė susitikus su įvairių mūsų miesto tautinių bendruomenių lyderiais.
Tarp jų buvo ir nuostabus rusų dvasininkas Aleksis, reformatų bendruomenės aktyvistai ir kunigas Julius Norvila, latvių bendruomenės lyderė Ausma Palujanskienė, žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, taip pat miesto Savivaldybės darbuotoja Dalia Meškauskienė, besirūpinanti, kad tautinės mažumos sugebėtų integruotis į visuomenę. Svarbiausia, kaip teigia dvasininkas, šiai idėjai pritarė pats Ordinaras, o prieš 20 metų, kai Panevėžio vyskupijai vadovavo J.E. J.Preikšas, pati miesto valdžia naujos bažnyčios statybai davė vietą, esančią arčiau Parko ir Nemuno gatvių sankryžos.
Gimus tokiai idėjai, kaip tvirtina generalvikaras, visų žvilgsniai nukrypo į miesto Kultūros ir poilsio parką. “Mums labai skaudu, jog kai kurie politikai, užuot padėję vienyti žmones, “žaidžia medžių korta”, t.y. tvirtina, kad statant rūmus tektų kirsti medžius. Iš tikrųjų tam ir daromas detalusis planas, kad nereikėtų nukirsti nė vieno medžio arba jų būtų nukirsta kuo mažiau. Juk visi žino, kad šventoriai prie bažnyčių paprastai būna lyg ir medžių oazės.
Gaila ir liūdna, kad praeities ideologija vis dar likusi kai kurių žmonių pasąmonėje, tik keista: nejaugi jie nesupranta, jog žemės rūmams prašoma ne komerciniams tikslams ir ne fabrikui statyti. Numatomas įrengti žiemos sodas turėtų jungtis su parku, mums priklausysiančią teritoriją būtinai gražiai sutvarkytume”, – tvirtina R.Pukenis.
Neabejoja dėl rėmėjų
Dvasininkas stebisi, kad, paskelbus gedulą dėl popiežiaus Jono Pauliaus II mirties, beveik visi miesto politikai ėjo į bažnyčią, bet štai dabar kelia rankas už tai, jog nebūtų įamžinta ši populiariausia ir iškiliausia pasaulyje asmenybė Panevėžyje, kuriame yra ne taip jau daug tikro grožio. Pašnekovą piktina teiginys, kad miesto parkas bažnyčiai yra ne vieta, juk parke, anot generalvikaro, neplanuojama statyti bažnyčios tikrąja prasme: santarvės rūmams būtų skiriamas lemiamas kultūrinis vaidmuo – veiktų bibliotekos, sakralinio meno muziejai, videosalonas, kuriame būtų demonstruojama apie popiežiaus keliones surinkta medžiaga, Romos ar Vatikano muziejų vaizdai.
R.Pukenis neabejoja, kad projektas tikrai turės rėmėjų. “Galbūt aš jau įgrisau rėmėjams betirdamas jų pažado tvirtumą. Nemanau, jog tokie žmonės, kaip garsios nekilnojamojo turto agentūros vadovas ar kiti garbūs užsieniečiai, beprasmiškai su manimi gaištų laiką, žadėtų remti tai, kas jų nedomina. Tikiu, kad iš didelio debesies tikrai bus bent kiek lietaus”, – įsitikinęs dvasininkas.
Įskaudino politikų tonas
Rūmų statybos, kaip teigia pašnekovas, yra numatytos atlikti etapais, kad visi galėtų po truputį įsitikinti, kad tai, kas pastatyta, yra naudinga: pavyzdžiui, žiemos sodas. R.Pukenis sako sutinkantis ir netgi reikalausiantis, kad Savivaldybė kontroliuotų tiek statybų eigą, tiek veiklą. Jo tvirtinimu, bet kurių įstaigų vadovai už darbą ima atlyginimą, o tie, kurie rūpinsis santarvės rūmų atsiradimu, aukos ne tik savo energiją, laiką, bet iš dalies ir lėšas. “Aš ne sau noriu statyti, bet visiems. Tautinės mažumos, kurios įsikurtų rūmuose, padengtų savo lėšomis joms skirtų patalpų komunalines išlaidas – susimokėtų už šildymą, elektrą. Muziejai tikriausiai bus įtraukti į Kultūros ministerijos globojamų objektų sąrašą – toks yra Birštono sakralinio meno muziejus. Taigi esu apsprendęs pastato išlaikymo klausimą, be to, turiu metų patirtį ir tikiu Dievo Apvaizda.
Gaila, jog kai kurie miesto politikai parodė nemandagų toną, svarstydami mano pateiktą prašymą: vienas įsivaizduoja tik pats esantis teisus, matyt, pamiršęs, kas maždaug prieš šešerius metus viename miesto dienraštyje buvo rašyta apie jo šeimą, kitas tarsi panoro būti paminėtas iš sakyklos. Galiu pasakyti, kad niekas to žmogaus neminės, nes komunistinės nuotaikos tiek subręsta, tiek ir išsisklaido savaime. O taip norėtųsi, kad mūsų maža tauta, nesvarbu, ar kairieji, ar dešinieji esame, kurtume darnią Lietuvos ateitį, papuoštume Tėvynę. Aš tikiu, kad ant šios Nevėžio pakrantės dar skambės lietuvių liaudies daina “Sėk, sesute, žalią rūtą” ir t.t.
Ir J.E. vyskupas Jonas Kauneckas, ir aš esame dėkingi miesto merui Vitui Matuzui bei administracijos direktoriui Visvaldui Matkevičiui už apgalvotą ir protingą bendradarbiavimą aptariant santarvės rūmų atsiradimą, visiems politikams, balsavusiems “už”, vyriausiajam miesto architektui Rimantui Paužai už taiklų ir teisingą pritariamą žodį. Norėtųsi, kad visi miesto politikai taip elgtųsi”, – gyrė vienus ir negailėjo rykštės kitiems miesto politikams generalvikaras.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
Nuotr. Panevėžio vyskupijos generalvikaras tvirtai pasiryžęs Panevėžyje įkurti santarvės rūmus.
