Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio. Tačiau kai kurie opozicijos politikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą.
Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą. Šių specialybių žmones būtų lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau būtų išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliktų prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį – pakaktų pusantro karto didesnės algos.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad Medininkuose trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė šiam sąrašui pritarė. Sudaryti sąrašą Vyriausybę įpareigoja pernai priimtas įstatymas.
Ūkio ministerija teigia, kad tokie pakeitimai leistų pagerinti verslo aplinką ir pritraukti investicijas. Tarp profesijų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai. Šios nuostatos galiotų atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Opozicijoje dirbanti Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti. Jos teigimu, pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui – švietimui, sveikatos priežiūrai.
„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų“, – rašo A.Maldeikienė naujienų portale delfi.lt paskelbtame komentare, kritikuodama Vyriausybės planus.
Pasak politikės, imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje.
Ūkio ministerija teigia, kad teisės aktuose pakanka saugiklių dėl atlyginimų dydžio.
„Užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. Be to, nustatant atlyginimus, žiūrima į įdarbinančios įmonės ir tos veiklos, kurioje srityje darbuotojas dirbs, vidutinį atlyginimą. Taigi, čia suveikia saugikliai, kurie neleidžia darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip sakant, jeigu lietuvis gauna du vidutinius darbo užmokesčius, tai ir užsienietis turės gauti du vidutinius darbo užmokesčius, nepaisant to, kad įstatyme numatyta minimalus dydis yra pusantro vidutinio darbo užmokesčio“, – BNS sakė ūkio ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.
Vyriausybė taip pat akcentuoja Darbo biržos duomenis, kad 56 proc. apklaustų pramonės įmonių trūksta kvalifikuotų specialistų.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 44,5 tūkst. užsieniečių – 8 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, imigraciją iš trečiųjų – ne Europos Sąjungos – teigiamai vertina 26 proc. lietuvių, neigiamai – 71 proc.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.
