Artimo žmogaus netektis – tai gali būti mirtis, skyrybos ar santykių nutrūkimas – palieka gilų emocinį randą.
Tačiau kartais pasekmės neapsiriboja vien emociniu skausmu.
Retais, bet pavojingais atvejais išgyvenimai būna tokie stiprūs, kad žmogus patiria vadinamąjį „sudaužytos širdies sindromą“.
Tai būklė, kai jaučiami krūtinės skausmai, dusulys, o kai kuriais atvejais vystosi net širdies nepakankamumas.
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrams, patyrusiems šį sindromą, mirties rizika yra du kartus didesnė nei moterims.
Kas yra sudaužytos širdies sindromas?
Mediciniškai šis sindromas vadinamas tako-tsubo kardiomiopatija.
Jis gali išsivystyti ne tik dėl stipraus emocinio sukrėtimo, bet ir dėl fizinio streso – pavyzdžiui, po operacijos ar insulto.
Jau seniai žinoma, kad ši būklė gali baigtis mirtimi. Tačiau kodėl?
Reaguodamas į staigų stresą, organizmas išskiria didelį kiekį streso hormonų – adrenalino ir kortizolio.
Šie hormonai laikinai pakeičia širdies formą: kairysis skilvelis tampa panašus į japonišką aštuonkojų gaudyklę – „tako-tsubo“, kuri savo forma primena ąsotį.
Dėl to širdis nebegali normaliai funkcionuoti.
Nors dauguma pacientų atsigauna gana greitai, kai kuriais atvejais sindromas gali baigtis mirtimi. Siekdami išsiaiškinti šios problemos mastą, Arizonos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 200 000 hospitalizacijų atvejų, kai pacientams 2016–2020 m. JAV buvo diagnozuota tako-tsubo kardiomiopatija.
Tyrimo autoriai pažymi, kad 83 proc. pacientų buvo moterys, o tai patvirtina, kad šis sindromas dažniau pasireiškia būtent joms.
Tačiau mirtingumas tarp vyrų pasirodė esąs gerokai didesnis.
Įdomu tai, kad net jei žmogui pavyksta emociškai atsitiesti ir išgyvenimai laikui bėgant priblėsta, kūne vis tiek išlieka „atsiminimas“ apie patirtą sukrėtimą.
Galima sakyti, kad tokie išgyvenimai palieka ilgalaikį pėdsaką organizme.
Kodėl vyrai miršta dažniau?
Nors sindromas dažniau nustatomas moterims, vyrų mirtingumas nuo jo – dvigubai didesnis. Tikslios šio lyčių skirtumo priežastys kol kas nėra iki galo aiškios.
Viena iš galimų priežasčių – skirtingi sindromo sukelėjai.
Moterims sindromą dažniausiai sukelia emociniai sukrėtimai: artimojo mirtis, atleidimas iš darbo, skyrybos ir pan.
Tuo tarpu vyrams ši būklė dažniau išsivysto dėl fizinių veiksnių – traumų, operacijų ar insulto. Tačiau priežastys tuo neapsiriboja.
Tyrimo vadovas, dr. Mohammadas Movahedas, pažymi, kad vyrai rečiau turi tvirtą socialinį palaikymą, kuris galėtų padėti įveikti stresines situacijas.
Emocinė izoliacija, vengimas kalbėti apie jausmus, nepakankamas dėmesys sveikatai ir simptomų nuvertinimas gali dar labiau pabloginti būklę ir apsunkinti pasveikimą.
Kuriame amžiuje rizika didžiausia?
Tyrimas taip pat atskleidė svarbią amžiaus tendenciją. 46–60 metų amžiaus žmonių grupėje sindromo tikimybė buvo 2,6–3,25 karto didesnė nei 31–45 metų amžiaus grupėje.
Šis atradimas padeda gydytojams geriau atpažinti sindromą ir atskirti jį nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų, ypač tose amžiaus grupėse, kuriose anksčiau jis nebuvo tikėtinas.
Mokslininkai pabrėžia, kad būtini tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kodėl vyrai šį sindromą išgyvena sunkiau, ir kokios prevencinės priemonės galėtų sumažinti riziką.
Jų teigimu, tai galėtų išgelbėti daug gyvybių.
Apibendrinant
Sudaužytos širdies sindromas – tai ne vien poetiška metafora.
Ši būklė gali kainuoti gyvybę, ypač vyrams, susidūrusiems su stipriu stresu be artimųjų paramos. Nors sindromas dažniau diagnozuojamas moterims, būtent vyrai atsiduria pažeidžiamiausioje situacijoje.
