Specialistai, surinkę archyvų duomenis, mano, kad
buvusiame švietimo įstaigos stadione buvo palaidota 580 vokiečių kareivių.
Palikti tik trys ąžuolai
Vakar buvo pradėti buvusių kapinių vietos kasinėjimo darbai: darbavosi trisdešimt Pajuostyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono karių, kasinėjimus stebėjo viešosios įstaigos Kultūros paveldo akademijos specialistai.
Beje, iš pradžių buvo nustumtas gruntas, nupjauti 39 medžiai ir visoje teritorijoje palikti tik trys ąžuolai. J.Balčikonio gimnazijos kolektyvas tikisi, kad šie medžiai kasinėjimams netrukdys ir bus išsaugoti. Kol kas pradėta kasti tik 200 kvadratinių metrų buvusio stadiono, tačiau čia palaidotų vokiečių kareivių palaikų ketinama ieškoti maždaug 4 tūkst. kv. m teritorijoje.
Atsiras darbo ir gimnazistams
Už kasinėjimo darbus atsakinga VšĮ Kultūros paveldo akademijos archeologė Daina Stankevičiūtė sakė, kad kariškiai darbuosis dvi savaites. Vėliau juos pakeis 20 J.Balčikonio gimnazijos gimnazistų: jiems bus mokamas minimalus atlyginimas. Darbus baigs Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai. Tikimasi, kad visi darbai bus baigti per porą mėnesių. D.Stankevičiūtė sakė, kad rasti palaikai bus sudėti į specialiai užsakytus karstelius ir Lietuvos bei Vokietijos dvišaliu sutarimu bus perlaidoti Klaipėdoje.
Studentai atliks praktiką
Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius ir VšĮ Kultūros paveldo akademijos direktorius Albinas Kuncevičius sakė, kad jo vadovaujama įstaiga jau turi patirties ir yra dalyvausi ieškant Napoleono karių palaikų ir juos perkeliant. Projekto vadovas tikino, kad pradžia visada sunki, nes reikia nuimti velėną, todėl pagal Lietuvos kariuomenės ir Kultūros ministerijos sutarimą į pagalbą buvo pasikviesti kariškiai. Tyrinėjimus baigs trisdešimt universiteto studentų istorikų, jiems yra privaloma archeologinė praktika. A.Kuncevičiaus teigimu, remiantis archyviniais dokumentais, gimnazijos kieme galėjo būti palaidota iki 600 kareivių, bet tik atkasus kapvietes paaiškės, kaip žuvusieji buvo laidojami. Anot profesoriaus, tokie Pirmojo pasaulio karo ekshumavimo darbai iki šiol Europoje nebuvo vykdomi, todėl visiems tenka didžiulė atsakomybė.
Pirmasis toks atvejis Lietuvoje
Miesto Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius akcentavo, kad toks masinis per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių kareivių palaikų atkasimas yra pirmas Lietuvoje, o gal ir visoje Europoje. Už kasinėjimus atsakinga Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Loreta Paškevičienė pridūrė, kad tokių Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiųjų palaikų perkėlimų buvo ir daugiau. Tačiau tada būdavo lengviau identifikuoti žuvusiųjų asmenybes, nes kiekvienas vokiečių kareivis turėdavo žetoną. Kol kas nežinoma, ar tokius turėjo Pirmojo pasaulinio karo dalyviai.
Kapinės buvo tapusios parku
J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas prisiminė pasakojimus, kad kapinės ten buvo iki pokario. Anot jo, 1949 metais buvo rengiamos talkos, nuimami paminklai ir kažkur išvežami. Paskui maždaug iki 1960 metų, kol nebuvo įrengtas stadionas, buvusi kapinių teritorija buvo kaip parkas. R.Dambrausko teigimu, anksčiau kapinių viduryje stovėjo obeliskas, jis buvo labai sunkus, tad, direktoriaus nuomone, veikiau buvo nugriautas ir užkastas. Todėl tikėtina, kad jis gali būtų rastas ir galėtų būti pastatytas naujoje palaikų perlaidojimo vietoje.
Vakar kariai atkasė tik keletą buvusių paminklų fragmentų su iškaltomis vokiečių karių pavardėmis, kryžių pamatų, smulkių kaulų nuolaužų. Identifikuoti karių palaikai bus perlaidoti Klaipėdoje, o kapvietėje rasti daiktai, atlikus tyrimus, bus perduoti Vokietijai.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Kultūros paveldo specialistams pirmieji į talką stojo 30 Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono karių: kaip ir tikėtasi, jų radiniai kukliausi.
