Pedagogė Beata Viederienė juokavo įtarianti, kad ne
vieno mediko jai diagnozuotas ypatingas negalavimas – laimės trūkumas – yra
teisingas. “Manau, kad iš tiesų neturiu laimės patekti pas gerą gydytoją”, –
įsitikinusi moteris. Beveik kiekvienas jos apsilankymas pas medikus, kaip pati
moteris tvirtina, baigiasi patyčiomis, kurios ir juokingos, ir užgaunančios
širdį: užuot gydę skaudančią galvą, medikai nustato laimės hormonų trūkumą ir
pataria skubiai keisti vyrą.
Didžiausią sukrėtimą poniai Beatai teko patirti praėjusią savaitę apsilankius VšĮ Panevėžio infekcinėje ligoninėje pas odos ligų specialistą gydytoją Rimgaudą Zubavičių. B.Viederienė teigė negalinti atsigauti nuo patirto šoko, kai medikas, net nepasiteiravęs, kokių nusiskundimų turi pacientė, vos pažvelgęs į veidą jai ir dukrelei nustatė sunkias ligas.
Gydytojas privertė registruotis
B.Viederienė teigė į gydytoją R.Zubavičių kreipusis neatsitiktinai. “Buvau girdėjusi, kad jis yra geras, bet keistokas medikas, gydantis ir netradicinės medicinos būdais. Pamaniau, kad gydymas cheminiais vaistais galbūt neduos tokių veiksmingų rezultatų, kiek galima pasiekti per senovės išmintį ir žoles”, – kalbėjo moteris. Pasak jos, dėl suaugusio žmogaus ji taip nebūtų susirūpinusi, tačiau 2,5 metų alergiškai dukrelei tikėjosi surasti mažiausiai kenksmingą gydymo būdą. Mergaitei, anot B.Viederienės, alergija pasireiškė dar kūdikystėje.
Tačiau mamai didžiausias nerimas kilo, kai visą dukrelės kūną netikėtai išbėrė. Be to, po akimis atsirado besiplečiančių raudonų nusausėjusių dėmių. B.Viederienė, sunerimusi dėl dukrelės sveikatos, kreipėsi į šeimos gydytoją. Jos paskirti vaistai alergiją sustabdė, bet neišgydė. “Pagalvojau, kad šeimos gydytojas negali išmanyti apie visas ligas, todėl nusprendžiau kreiptis į specialistą – alergologą. Kas daugiau šiuo atveju gali padėti išsiaiškinti priežastį? Aš visada noriu rasti priežastį, o tik tada gydyti pasekmes”, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau, kaip pasakojo B.Viederienė, vizitas pas odos ligų specialistą R.Zubavičių buvo ne toks, kokio ji tikėjosi. Moters teigimu, medikas net nepanoro išgirsti, kokie sveikatos sutrikimai vargina pacientę. “Kol nuėjau nuo kabineto durų iki kėdės, R.Zubavičius nustatė diagnozes man ir mano vaikui. Jos buvo, sakyčiau, gana žiaurios. Atėjau pas gydytoją ir taip išsigandusi, nes dukrai nesibaigia alergija, o kai jis be jokių užuolankų drėbė, kad nesveikos mano kepenys ir kad esu labai didelė ligonė, todėl, jei pati nesigydysiu, jis nesutinka gydyti mano vaiko, buvau šokiruota”, – tvirtino moteris. Ponios Beatos teigimu, R.Zubavičius vien pasižiūrėjęs į ją pradėjo aiškinti, kad akys rudos ir veidas strazdanotas tik todėl, kad nesveikos kepenys. “Kuri mama nesutiks bet ką padaryti, kad padėtų savo vaikui, todėl sutikau pati gydytis”, – tvirtino B.Viederienė.
Tačiau, jos įsitikinimu, gydytojas R.Zubavičius ją vertė gydytis tik todėl, kad buvo suinteresuotas turėti dar vieną pacientę. “Kai jau buvo pas jį mano kortelė, gydytojas nustatė dar vieną diagnozę. Jis sako, tikriausiai tavo mama tave nešiodama buvo labai nelaiminga ir dėl to tau trūksta laimės, todėl – ir visos ligos”, – prisiminė ponia Beata. Su tokia diagnoze pašnekovė teigė negalinti sutikti: draugai ir kolegos ją apibūdina kaip linksmą asmenybę, be to, pati nesijaučianti nelaiminga.
Pedagogei surengė egzaminą
Kaip pasakojo B.Viederienė, tik jai sutikus gydytis, medikas atkreipė dėmesį į alergišką jos dukrelę. “Man sako: tu nematai, kad akys jos ruduoja? Ar tu nenori, kad mergaitė būtų mėlynom akim?” – stebėjosi tokia R.Zubavičiaus diagnoze moteris. Ponia Beata tvirtino niekada nesusimąsčiusi, dėl ko jos dukrelė rudaakė – tokias akis giminėje turi daugelis. Vis dėlto gydytojo išrašytų vaistų, nuo kurių, kaip B.Viederienė suprato, mažylės akys turėtų nustoti ruduoti, vaikui ji nesiruošianti duoti. “Gal norėdama vaiko mėlynų akių šiais medikamentais turėčiau pasinaudoti, bet gydytojas man sukėlė tik įtarimus ir nepasitikėjimą, didelę baimę, tad dukrai net nesiruošiu duoti šių vaistų”, – prisipažino ponia Beata.
Anot moters, dukrelei buvo nustatytas ir toli pažengęs rachitas – kad jis yra, rodo ant kaktos iššokę du guzeliai. “Tokie iškilimai yra ne tik mažylės, bet ir mano pačios, mano brolio bei mamos kaktose. Vadinasi, mes visi esame rachito aukos?” – stebėjosi B.Viederienė. Moteris kategoriškai nesutiko su tokia diagnoze. Apie alergiją, anot jos, medikas net nesutiko kalbėtis teigdamas, kad ji bus išgydyta nuo jo jau išrašytų vaistų.
Pasiteiravusi mediko, kaip jis sugeba nustatyti ligą vos pažiūrėjęs į žmogų, ponia Beata teigė sulaukusi netikėto įžeidimo. “Pasiteiravo, kur aš dirbu. Kai pasakiau, kad esu mokytoja lituanistė, jis klausia: ar žinai septynias lietuvių abėcėles. Aišku, aš jų nežinau. Vadinasi, esu pakankamai prasta, kad galėčiau ginčytis su tokiu kompetentingu gydytoju”, – jautėsi įskaudinta moteris.
Patarė keisti vyrą
B.Viederienė teigė nebe pirmą kartą susidurianti su, kaip pati sako, gydytoju mėgėju. Kažkada galvos skausmą gydžiusi šeimos gydytoja moteriai buvo nustačiusi ir skrandžio opą, ir sutrikusią skydliaukės veiklą, nors pačios ponios Beatos iniciatyva atlikti tyrimai medikės diagnozes paneigė. Pakeitusi gydytoją, kuri per 1,5 mėnesio nesugebėjo nustatyti, kodėl skauda galvą, ir gavusi siuntimą pas neurologą ponia Beata buvo dar labiau šokiruota. Naujasis gydytojas moteriai paskyrė, jos pačios teigimu, pakankamai stiprių raminamųjų. Tačiau nepajutusi teigiamo poveikio vėl ryžosi ieškoti ligos priežasčių ir kreipėsi į dar vieną mediką. “Negano to, kad gydytojas vėlavo į savo darbą pusvalandžiu, bet įėjusi į kabinetą dar turėjau palaukti, kol baigs skaityti straipsnį apie F.Kirkorovo naują peruką”, – stebėjosi tokiu elgesiu B.Viederienė. Moterį dar labiau nustebino specialisto pareikšta diagnozė, esą jai galvą nenumaldomai skauda dėl laimės hormonų trūkumo. “Jis man nubraižė schemą, kiek moterų pasaulyje yra seksualiai nepatenkinamų, kiek frigidiškų. Dar paaiškino, kad man trūkstamų laimės hormonų negaliu pasigaminti, nebent pakeitusi vyrą. Mano sutuoktinis yra geras vyras ir tėvas, todėl nemanau, kad jo pakeitimas man padėtų sureguliuoti laimės hormonus, juolab kad tokios ligos jokiose medicinos knygose neradau”, – įsitikinusi ponia Beata.
Pašnekovė teigė pastebėjusi, kad visuomenė, taip pat ir medikai, į pedagogus žvelgia su tam tikra išankstine neigiama nuostata. “Kas man kompensuos patirtą stresą, psichologinį pažeminimą, nes jaučiuosi taip, kaip žmogus, iš kurio tyčiojamasi. Net gimdymo namuose prieš 2,5 metus akušerė mane sutiko tiesmukiškais žodžiais: tai atvažiavo mokytoja – laukim nurodymų. Manau, kiekvienas žmogus turi būti gerbiamas toks, koks jis yra, nepriklausomai, kokią specialybę pasirinkęs”, – akcentavo moteris.
Ligas nustato pažvelgęs į veidą
Gydytojas R.Zubavičius nesistebėjo pacientės nepasitenkinimu. Pasak jo, moteris į kabinetą atėjo jau suirzusi. “Ji tampė dukrytę, todėl turėjau pasakyti, kad šitaip elgtis negalima – mergaitė yra jautri”, – prisiminė medikas. Jo teigimu, žmogaus dvasinė būsena lemia organizmo ligas. Medikas tvirtino, kad vos pažvelgęs į B.Viederienės dukrelę išvydęs keturis lėtinio rachito požymius: du iškilimus kaktoje, du viršutiniai dantukai didesni nei turėtų būti, krūtinkaulio netinkamas išlinkimas bei užsirietusius apatinius šonkaulius. Gydytojo teigimu, ši liga – viena iš alergijos bei kitų ligų priežasčių.
R.Zubavičiaus tvirtinimu, moters parudavusios akys bei smakras išduoda, kad B.Viederienė turi kepenų bei tulžies sveikatos sutrikimų, jie ir lemia moters blogą nuotaiką bei neadekvačią reakciją į aplinką.
R.Zubavičiaus poniai Beatai teigė paskyręs gerti dviejų rūšių arbatas. Jos veikia tulžies kanalą ir atitinkamai sutvarko tulžies apykaitą. “Mano darbo praktikoje pakankamai yra buvę tokių atvejų, kai akys turi būti skaisčiai mėlynos, tačiau dėl pakitimų organizme būna rudos arba žalios. Tai rodo, kad tulžyje kaupiasi druskos”, – kalbėjo medikas.
R.Zubavičiaus teigimu, nuo 1969 m. dirbdamas mediku tokius organizmo pakitimus jis lengvai atskiria vos pažvelgęs į veidą – žmogaus sveikatos būklę išduoda ne tik akys, bet ir ausys, nosis, pirštai. Todėl, jo teigimu, pacientės nebūtina net teirautis, kokios sveikatos bėdos pas mediką ją atvijo. Gydytojas griežtai atmetė B.Viederienės teiginį, esą rudą akių spalvą bei strazdanas ji paveldėjusi.
“Tai klasikinė medicina, mokslo seniai įrodyti dalykai. Jokiais eksperimentais aš neužsiiminėju”, – tvirtino gydytojas. Jo teigimu, B.Viederienės dvasinei būsenai, o kartu ir fizinei sveikatai, įtakos turėjo jos mamos išgyvenimai nėštumo metu. Pasak R.Zubavičiaus, mažylės alergiją taip pat sukėlė iš ponios Beatos paveldėtas nervingumas. “Viskas organizme yra susieta ir tai – seniai žinomi dalykai”, – akcentavo medikas. Tačiau, anot jo, viskas yra išgydoma. R.Zubavičiaus tvirtinimu, lėtinį rachitą mažylei būtina pradėti gydyti, nes jei ši liga liks organizme, visą gyvenimą kankins įvairios lėtinės ligos. “Reikia ir dvasią, ir fizinę sveikatą gydyti. Viską reikia suderinti. Gydymas yra paprastas ir labai lengvas, bei, svarbiausia, nebrangus. Nereikia cheminių vaistų, galima organizmą sutvarkyti su natūraliais, būtina suderinti maistą”, – įsitikinęs gydytojas.
R.Zubavičius neslėpė sulaukiantis daug pacientų – medicinos žinovų. “Bet jei jau nežinojo septynių lietuvių kalbos abėcėlių – savo srities dalyko, kaip ji gali nusimanyti apie mediciną?” – stebėjosi medikas.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. B.Viederienė įsitikinusi, jog likimas ją negailestingai nubloškia į gydytojų mėgėjų, o ne tikrų savo srities žinovų rankas.
