Ar galima muzikiniais instrumentais daryti poveikį žmogaus sąmonei? 440 Hz sąmokslo teorijos šalininkai įsitikinę, kad taip.
Pasak jų, visi instrumentai Žemėje sureguliuoti „neteisingai“ – pagal dažnį, kuris esą slopina emocijas ir griauna harmoniją.
O atsakingi už tai, keista sakyti, – nacistai.
Bet ar tikrai muzikoje slypi slaptas manipuliacijos įrankis, ar tai tik dar vienas mitas, gimęs pseudomokslinių įsitikinimų eroje?
Kaip atsirado 440 Hz standartas
Šimtmečius muzikinių instrumentų derinimas neturėjo vieningo standarto.
Skirtingais laikotarpiais ir skirtingose šalyse nata „la“ skambėjo nevienodai – nuo 370 iki 570 Hz.
Net Bacho, Mozarto ir Hendelio laikais naudoti dažniai gerokai skyrėsi.
Viskas pasikeitė tik XX amžiuje – 1955 m. Tarptautinė standartizacijos organizacija nustatė, kad nata A turi atitikti 440 Hz dažnį.
Šis sprendimas leido muzikantams visame pasaulyje skambėti vienodai.
Nors tai buvo praktiškas sprendimas, netikėtai kilo įtarimų banga: kodėl pasirinkta būtent 440 Hz, o ne „harmoningesni“ 432 Hz, kurie, anot alternatyvių teorijų šalininkų, atitinka pačios Visatos natūralias vibracijas?
Kas kaltas dėl 440 Hz „sąmokslo“
Viena populiariausių versijų teigia, kad standartas pakeistas neatsitiktinai.
Sąmokslo teorijos šalininkai tvirtina, jog prie to prisidėjo Josephas Goebbelsas – nacių Vokietijos propagandos ministras, esą siekęs „išderinti“ žmonių psichiką per muziką.
Kiti kaltina iluminatus, Rokfelerius ar paslaptingas pasaulio elitas.
Tikslas – susilpninti emocijas ir paversti žmones lengviau valdomais.
Tačiau nė vienas istorinis šaltinis tokių teiginių nepatvirtina.
Nei naciai, nei tarptautinės organizacijos niekada nelaikė instrumentų derinimo psichologinės kontrolės priemone.
Tai – mitas, gimęs iš numerologijos ir ezoterinių idėjų samplaikos.
Kodėl 432 Hz vadinama „natūraliu dažniu“
Alternatyvaus derinimo šalininkai tvirtina, kad 432 Hz – tai dažnis, kuriuo „rezonuoja Visata“.
Jie sieja jį su aukso pjūviu, DNR vibracijomis ir net Cheopso piramide.
Kai kurie klausytojai sako, kad muzika, suderinta 432 Hz dažniu, skamba švelniau ir sukelia ramybės pojūtį.
Tačiau moksliškai tokie argumentai nepagrįsti.
Dažnis – tai tiesiog virpesių per sekundę skaičius, ir jokia „mistinė sąsaja“ tarp 432 Hz ir kosmoso neegzistuoja.
Oksfordo universiteto profesorius Armandas D’Angouras pažymi, kad mes net nežinome tikslių senovinių instrumentų derinimo parametrų – jie labai skyrėsi priklausomai nuo laikmečio ir regiono.
Vis dėlto yra įrodymų, kad tam tikri dažniai žmogui daro poveikį: pavyzdžiui, infragarsas gali sukelti baimės pojūtį ar net haliucinacijas.
Ką rodo tyrimai
Mokslui iš tiesų įdomu, kaip skirtingi muzikiniai dažniai veikia žmogaus organizmą.
Kai kurie nedideli tyrimai lygino muzikos suvokimą esant 440 ir 432 Hz.
Viename eksperimente užfiksuotas nežymus kraujospūdžio sumažėjimas ir šiek tiek didesnis malonumo pojūtis klausantis 432 Hz muzikos, tačiau skirtumai pasirodė statistiškai nereikšmingi.
Jeigu toks derinimas iš tiesų padarytų muziką „geresnę“, muzikantai visame pasaulyje seniai būtų prie jo perėję.
Tačiau dauguma ir toliau laikosi 440 Hz standarto – dėl jo praktiškumo ir įprastumo.
Išvada
Teorija apie „piktąjį 440 Hz derinimą“ – klasikinis pavyzdys, kaip paprastas techninis sprendimas gali apaugti mistiniais pasakojimais.
Muzika iš tiesų veikia emocijas, tačiau ne todėl, kad ji „neteisingai suderinta“, o todėl, kad atspindi žmogaus jausmus.
Dažniai nevaldo proto – tai daro pati meno galia.
Galbūt tikroji harmonija slypi ne hercuose, o tame, kaip mes klausomės.
