Panevėžio rajono pakraštyje – Raguvoje – jau kurį laiką ūžia statybininkų technika.
Nugriovus avarinės būklės buvusį gimnazijos bendrabučio pastatą, jo vietoje iškils grupinio gyvenimo namai, kuriuose įsikurs dešimt psichikos, intelekto negalią turinčių asmenų.
Būstai turintiesiems tokią negalią numatyti ir dar bent keturiose rajono gyvenvietėse.
Daugės namų turintiesiems negalią
Lietuvoje vykdoma socialinių globos namų pertvarka, kai atsisakoma didelių globos namų ir sudaromos galimybės psichikos, intelekto negalią turintiems žmonėms gyventi namų aplinkoje, būti savarankiškesniems, gauti individualias paslaugas.
Panevėžio rajono savivaldybė tam planuoja įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą.
Viena jo dalių – grupinio gyvenimo namų statyba Raguvoje.
Taip pat numatyta vieną pastatą tokiems namams pirkti, o trys būstai Pažagieniuose, Dembavoje ir Liūdynėje jau įsigyti. Juose apsigyvens po du asmenis.
Dar dešimt asmenų ateityje įsikurs Karsakiškyje numatytuose savarankiško gyvenimo namuose.
Raguva atitiko reikalavimus
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Virginijos Savickienės teigimu, grupinio bei savarankiško gyvenimo namai negali būti įrengiami buvusiuose bendrabučiuose, mokyklose ar panašiai.
Tokioms įstaigoms keliami išties dideli reikalavimai. Pastatas turi stovėti gyvenvietėje, miestelyje ar mieste, netoli būti parduotuvė, medicinos paslaugos, patogus susisiekimas su miestu.
„Raguva atitiko tuos reikalavimus“, – kodėl pasirinktas šis miestelis, aiškino Savivaldybės atstovė.
Šiuo metu iš buvusio bendrabučio, statyto 1981-aisiais, likusi didžiulė griuvėsių krūva, išardyta asfaltuota aikštelė, betoninių plytelių takas.
Planuojama, kad šioje vietoje nauji grupinio gyvenimo namai bus atidaryti jau 2028-aisiais.
Pagal savarankiškumą
Pasak V. Savickienės, gyvenimas tokiuose namuose, kokie atsiras Raguvoje, iš esmės toks pat kaip šeimoje.
Juose su priežiūra gali gyventi ne daugiau kaip dešimt asmenų.
Tokiuose namuose dirba socialinis darbuotojas ir kt., personalas su gyventojais būna dieną ir naktį. Kitaip tariant, grupinio gyvenimo namų gyventojams reikalinga pastovesnė priežiūra. Jie be kitų pagalbos gyventi negali.
O trys vadinamieji apsaugoti būstai, kokie bus įrengti Pažagieniuose, Dembavoje ir Liūdynėje, skirti darbingo amžiaus psichikos, intelekto negalią turintiems asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos.
Tokie asmenys gali gyventi vieni su atitinkama atvejo vadybininko ar socialinio darbuotojo priežiūra.
O savarankiško gyvenimo namuose, kokius ketinama steigti Karsakiškyje, su gyventojais kasdien dirbs socialinis bei individualios priežiūros darbuotojai. Šių namų gyventojai patys gaminasi valgį, moka komunalinius mokesčius.
„Tik jiems reikalinga didesnė priežiūra, didesnė pagalba negu apsaugotame būste“, – aiškina V. Savickienė.
Karsakiškyje tokius namus ketinama statyti nugriovus kelis buvusios Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos pastatus. Viename jų iki 2020-ųjų, prieš uždarant Karsakiškio pagrindinę mokyklą, buvo įsikūrusi sporto salė ir biblioteka. Kadaise šiame pastate veikė pirmoji Karsakiškio mokykla. Dabar jo būklė labai prasta.
Sugrįš į savo kraštą
V. Savickienė svarsto, kad šiuo metu būtų sunku įvardyti, koks rajone tikrasis minėtų socialinių paslaugų poreikis.
„Manau, tikrai visus būstus užpildysime“, – neabejoja ji.
Šiuo metu dalis psichikos ar intelekto negalią turinčių rajono gyventojų apgyvendinta dideliuose kitų savivaldybių socialinės globos namuose, tačiau visus šiuos globotinius iki 2029 metų Panevėžio rajonas turės susigrąžinti.
„Po truputį jau susigrąžiname iš dalies savarankiškus darbingo amžiaus asmenis, turinčius psichinę negalią. Liūdynėje, kur atsidarę grupiniai gyvenimo namai, apgyvendinti keli rajono gyventojai, sugrįžę iš Skemų socialinės globos namų, iš Zarasų“, – sako V. Savickienė.
Tikisi daugiau gyvybės
Raguvos seniūnas Aurimas Jurevičius sako, kad griaunamame buvusiame bendrabutyje anksčiau gyvendavo mokiniai, negalėję kasdien važinėti į mokyklą, bei jauni mokytojai.
Pasak seniūno, tiek Panevėžio, tiek gretimo Anykščių rajono mokiniai į mokyklą paprastai atvykdavo keleiviniu autobusu, tačiau tokią galimybę turėjo ne visų kaimų vaikai.
Seniūnas svarsto, kad sumažėjus mokinių, pradėjus juos vežioti į pamokas mokykliniais autobusais, bendrabučio nebereikėjo. Daugiau nei dešimtmetį pastatas stovėjo neprižiūrėtas, jo būklė jau buvo avarinė.
Dabar gi raguviai, A. Jurevičiaus teigimu, laukia statybų.
Pasak seniūno, iš pradžių buvo pasklidusios kalbos, kad čia bus apgyvendinti prieš laiką iš laisvės atėmimo vietų išėję asmenys.
„Tada buvo nerimo. Nežinau, iš kur tokios kalbos pasklido“, – sako seniūnijos vadovas.
Paaiškėjus, kad planuojama statyti namus ne nuteistiesiems, o žmonėms, turintiems negalią, gyventojai nurimo.
„Vietiniai dabar patenkinti, kad kažkas vyksta, statosi. Gal ir papildoma kokia darbo vieta atsiras. Lūkesčiai tokie, kad bus daugiau gyvybės“, – teigia seniūnas.
Klausimas seniūnui: Psichuškė šalia mokyklos, miestelio centre, reiškia – daugiau gyvybės?
Po tokių savivaldybės žingsnių gyvybės šiame miestelyje kaip tik bus mažiau. Vietovė tampa vis mažiau patraukli gyvenimui, vaikų auginimui.