Ką tik praūžusi 13-oji knygų mugė parodė, kad knyga vis dar reikalinga ir gerbiama, o skaitytojų skonis tobulėja ir jie geriau žino, ko nori. Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė atskleidė, kaip bėgant metams kinta gyventojų skonis ir kokios kaimo bibliotekų perspektyvos.
Ne tik knygos
Dvidešimt metų vadovaujanti bibliotekai R.Bagdonienė sako, kad per tą laiką, kai ji dirba, viskas pasikeitė. Dabar darbas su knygomis sudaro tik mažesnę veiklos dalį. Iš bibliotekų, kuriose išduodamos knygos, įstaiga virtusi informacijos ir kultūros židiniu, į kurį kasdien plūsta ir vaikai, ir senjorai.
„Su naujomis technologijomis keitėsi ir bibliotekininkų darbas: anksčiau viskas buvo atliekama rankomis, dabar registruojama tik kompiuteriu. Keitėsi ir bibliotekininkai. Dabar jiems reikia ne tik perskaityti daug knygų, bet ir sugebėti atsakyti į sudėtingesnius klausimus – kaip susirasti reikalingą įstaigą ar teisingai užpildyti deklaraciją, norint susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. O tam reikia išmanyti įstatymus, turėti buhalterinius pagrindus, puikiai dirbti kompiuteriu. Labai klaidingas suvokimas, kai galvojama, kad biblioteka – tik knygos“, – teigė R.Bagdonienė.
Nors knygos yra dalis kultūros, jos sąvoka gerokai prasiplėtė. Nieko nebestebina, kai bibliotekos erdvėse eksponuojamos parodos ar skaitytojai kviečiami į susitikimus su žymiais žmonėmis.
„Menininkai tikrai džiaugiasi, kad bibliotekose yra erdvių ir jų parodoms. Pirmiausia stengiamės kviestis vietinius ir pradedančiuosius menininkus, kad turėtų pirmąsias erdves. Eksponuojami moksleivių darbai“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Dar viena veikla, pareikalavusi daugiausia energijos ir viso kolektyvo darbo, yra muziejininkystė. Iš pirmo žvilgsnio tai tik panašios, bet ne tapačios įstaigos, tačiau iš tiesų rajono Savivaldybės viešoji biblioteka atsakinga net už trijų muziejų veiklą.
O kur dar stovyklėlės vaikams, įvairūs mokymai, renginiai ir kita veikla, reikalaujanti nemažai jėgų ir triūso.
Amžina vertybė
Visuomenėje kylant diskusijoms, ar popierinės knygos vis dar yra reikalingos šiuolaikiniam žmogui ir ar nebus taip, kad jas netrukus išstums elektroninės knygos, R.Bagdonienė įsitikinusi, kad to tikrai nebus. Pasak direktorės, kad ir kokios inovatyvios būtų kompiuterinės technologijos, jas labai greitai išstumia kitos, o šiugždančių knygos lapų pakeisti negali niekas.
„Elektroninę knygą reikės atsisiųsti į kompiuterį, o jis gali sugesti, laikmenas reikia kaskart atnaujinti, ne taip kaip su popieriumi. Per kelerius metus kompiuterinės laikmenos pasikeitė kelis kartus ir dabartiniai kompiuteriai daugelio jų jau nebegali perskaityti, o knygų turime ir kelių šimtmečių senumo. Aišku, ne visas jas galima dabar viešai sklaidyti, bet išliko“, – pasakojo R.Bagdonienė.
Anot jos, elektroninės knygos tikrai bus, bet jų gyvavimo laikas gana trumpas, tad popierinės turės didesnę vertę.
„Labai patiko metų knygos laureatės Kristinos Sabaliauskaitės mintis, kad smagu turėti elektroninę knygą, ypač kai tenka daug keliauti, bet dar smagiau namuose sukaupti didžiulę biblioteką ir prie židinio supamajame krėsle jaukioje aplinkoje pasinerti į knygos pasaulį“, – kalbėjo bibliotekos vadovė.
Skonį diktuoja reklama
Pasak R.Bagdonienės, kai kurios knygos išlieka populiarios visais laikais, o kai kurios gana trumpai. Pastarosioms daug įtakos turi reklama ir tam tikros kalbos visuomenėje. Anksčiau deficitine preke būdavo meilės romanai, o dabar jų niekas nebeskaito.
„Romanai apie meilę visada bus populiarūs, bet ne tie pigūs, o turintieji gilesnę prasmę. Populiarūs detektyvai, gyvenimo knygos. Laikinam populiarumui labai padeda ir reklama. Apie Valdo Adamkaus knygą buvo sukurtas tam tikras burbulas. Yra jo trys knygos, kurios viena nuo kitos mažai skiriasi. Kai pasklido kalbos, kad pastaroji gali būti uždrausta ir išimta iš prekybos, kilo didžiulė susidomėjimo banga. Buvo perkamiausia, o bibliotekose prie jos nusidriekė didžiulės eilės“, – pasakojo R.Bagdonienė.
Dabar į populiarumo viršūnes sugrįžta Jurgos Ivanauskaitės kūryba, ypač „Miegančių drugelių tvirtovė“. Prie šios knygos bibliotekoje susidarė net dvidešimties žmonių eilė, tarp jų yra ir pati direktorė.
„Neseniai pasirodė naujas lietuviškas filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“. Jis sulaukė populiarumo, tad kilo nauja susidomėjimo J.Ivanauskaitės kūryba banga. Toks anšlagas buvo kilęs po jos mirties. Pati ketinu dar kartą perskaityti šią knygą, nes noriu palyginti su filmu“, – kalbėjo bibliotekininkė.
Skaitymo malonumas
Per keletą metų kito ne tik skaitytojų skonis, bet ir pats skaitytojas. Pasak bibliotekos direktorės, liūdina tik tai, kad vis mažiau jaunimo ima knygas, dabar studentai skaito tik vadovėlius, tad skurdina save. Ji iš trumpo pokalbio aiškiai mato, kuris žmogus yra skaitantis ir kiek.
„Visi esame užsiėmę, bet 10 ar 15 minučių kasdien tikrai galime rasti gerai knygai. Ji lavina žmogų. Pabendravus matai, kas kiek skaito. Tie, kurie visai neskaito, kalba trumpais lakoniškais sakinukais, neturi palyginimų, vaizdingesnių posakių. Ir studentams nuolat sakau: kuo daugiau skaitykite, nes kiekvienas turi regimąją atmintį ir tikrai ką nors prisiminsite, tad ir bendrauti bus lengviau, dėstyti mintis aiškiau“, – pabrėžė R.Bagdonienė.
Dažnai žmogus, pasak direktorės, prie knygos ir skaitymo malonumo sugrįžta, kai priverčia pats gyvenimas – susirgus, emigravus į užsienį, atsidūrus gyvenimo kryžkelėje ar jo dugne.
„Teko sutikti ir iš įkalinimo įstaigų grįžusiųjų, ir gyvenimo užribyje atsidūrusiųjų, į kuriuos dažnas žiūrime kaip į turinčiuosius kažką negatyvaus, bet kai pamačiau, ką jie skaito, supratau, kad viduje tokie žmonės turi kažką gilaus. Tai knygos, kurių gyvenime galbūt net nebūtų atsivertę, jeigu ne gyvenimo lūžiai“, – kalbėjo direktorė.
Pati Rūta labiausiai mėgsta filosofines ir psichologines knygas, nors tenka skaityti ir populiariosios literatūros kūrinius, kurie yra skaitytojų mėgstami.
„Mūsų toks darbas, kad skaityti reikia daug, juk turi žinoti, kas yra naujo ir visuotinai skaitomo. Tiesa, kartais tai nebūna labai vertinga, bet žinoti turime“, – prisipažino R.Bagdonienė.
Reikia estetikos
Bibliotekos vedėja prasitarė, kad jų šeimoje knyga visada buvo gerbiama ir mylima, tad ir dabar R.Bagdonienė stengiasi pabendrauti su skaitytojais, pavartyti naujausias knygas, tiesiog pabūti paprastu bibliotekininku, o ne direktore. Jos nuomone, jeigu tauta neišsivažinės, biblioteka bus reikalinga visada, ypač atokesniuose kaimuose.
„Yra tokių vietovių, kur biblioteka – vienintelis kultūros židinys, veikiantis kasdien. Gyvename tokiais laikais, kai žmogui kasdien prireikia tam tikros informacijos. Net senjorai ateina į biblioteką mokytis dirbti kompiuteriu. Ir tai džiugina. Esame didelio miesto priemiestis, tad mums keliami tokie patys reikalavimai kaip ir didžiųjų miestų bibliotekoms. Kita vertus, kaimo žmonių gana skurdi buitis, tad pastebime gana aiškią tendenciją: jeigu biblioteka yra atnaujinta ir jauki, iš karto padaugėja lankytojų ir pasikeičia veikla. Šiuolaikiniam žmogui reikia gražaus estetinio vaizdo ir jaukumo, tad mielai renkasi bibliotekose ir tausoja jų aplinką. Knygas galime pasiskolinti iš kitų bibliotekų, o kompiuterių – ne, tad tai suprasdami juos saugo“, – mano R.Bagdonienė.
Anot jos, nors dažnai vaikai į bibliotekas eina dėl juose esančios prieigos prie interneto, jie nėra priklausomi nuo kompiuterių ir mielai rinktųsi kitokią veiklą, jeigu būtų galimybė. Bibliotekoje dažnai rengiamos įvairios stovyklėlės mokinukams, kad šie bent kuriam laikui atsitrauktų nuo kompiuterio ekranų.
„Per Užgavėnių stovyklėlę pamatėme, kad patys aktyviausi yra tie, kurie dažniausiai lindėdavo prie kompiuterio. Gaila, kad neturime nei sąlygų, nei lėšų tokiems vaikams organizuoti turiningo laisvalaikio“, – kalbėjo R.Bagdonienė.
Garsina Puziniškį
Dar viena rajono bibliotekos veikla – muziejininkystė, jai pastaraisiais metais buvo skirta itin daug dėmesio. Dalyvavimas tarptautiniame projekte, kurio tikslas Latvijos ir Lietuvos mažų muziejų garsinimas ir prieinamumas turistams, pareikalavo daug asmeninių ir viso kolektyvo pastangų.
„Gerinome Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejaus Puziniškyje prieinamumą ir patrauklumą. Tai buvo pats mažiausias ir vienintelis muziejus, neturintis jame dirbančių žmonių. Manau, šis projektas pavyko: apie jį sužinojo daugiau gyventojų, padaugėjo lankytojų, pagaliau projektas leido atnaujinti seniai remonto prašiusį muziejų“, – teigė R.Bagdonienė.
Šiuo metu bibliotekos darbuotojai aktyviai ruošiasi „Muziejų nakties“ renginiams, vyksiantiems Puziniškyje, tikimasi, kad tai taps tradiciniu didžiuliu renginiu.
„Kol žmonės važiuoja, tol dirbame. Kartais nesitikime, kad renginys bus populiarus, bet sutraukia minias. Matome, kad jiems reikia bendravimo, veiklos“, – teigė bibliotekos vadovė.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
