Gavę finansinę paramą iš Panevėžio smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPPAR) iki birželio mėnesio organizuoja verslo plėtros mokymus smulkiesiems verslininkams.
Mokymų programos metu nagrinėjama daug verslininkams svarbių temų: prekinių kreditų teikimo politika įmonėje, pokyčiai organizacijoje, projektų valdymas, pasirengimas parodoms ir mugėms, personalo dokumentų rengimas bei jų įforminimas ir tvarkymas, įmonės reklamos strategijos formavimas, klientų paieškos ir išlaikymo valdymas.
Dvi nagrinėjimo pakopos
Ketvirtadienį PPPAR vyko vienas iš mokymo seminarų. Lietuvos vartotojų instituto prezidentė daktarė Zita Čeponytė Panevėžio verslininkams skaitė pranešimą apie neteisminį ginčų nagrinėjimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
“Paprastai egzistuoja dvi nagrinėjimo pakopos. Pirma, kai reikalaujama, kad vartotojas pirmiausia ginčą spręstų su verslininku. Antra pakopa – jeigu su verslininku nepavyksta ginčo išspręsti, tuomet problema sprendžiama ginčų nagrinėjimo institucijoje. Pastarosios gali būti tiek valstybinės, tiek privačios”, – pasakojo Z.Čeponytė.
Anot jos, neteisminiai ginčai atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių: netinkamos prekės kokybės, nesaugumo ir dėl to, kad parduoto daikto savybės neatitinka sutartyje numatytų. Pasak Z.Čeponytės, sauga yra vienas iš kokybės aspektų.
“Pavyzdžiui, vaikų žaislams yra nustatyti tam tikri privalomieji saugos reikalavimai, bet gamintojas jų nesilaiko. Vadinasi, galima teigti, kad šie žaislai ne tik nesaugūs, bet ir netinkamos kokybės”, – aiškino pranešėja.
Pagalbos galima ieškoti ir internete
Z.Čeponytė pasakojo ir apie ginčų nagrinėjimo procedūrą. Pasak jos, nusipirkęs netinkamos kokybės prekę vartotojas turi raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti trūkumus bei savo reikalavimus. Prie raštiško prašymo būtina pridėti dokumentus, patvirtinančius prekės įsigijimą, ir garantinį raštą, jeigu toks yra.
“Neturėdamas prekės įsigijimo patvirtinančių dokumentų, vartotojas savo teisėmis gali pasinaudoti tik pardavėjui sutikus”, – teigė Z.Čeponytė.
Pasak jos, jeigu pardavėjas nepripažįsta, kad pardavė nekokybišką prekę, ir nesikreipia į valstybines institucijas dėl išvados apie jos kokybę, vartotojas turi teisę pats kreiptis į šias institucijas.
Asmuo, nepatenkintas įsigytos prekės kokybe, priklausomai nuo prekės, gali kreiptis į skirtingas instancijas – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nemokamu telefonu (8-800) 40 403 arba internete adresu: www.vwet.lt, arba Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Jos nemokamas telefono numeris – (8-800) 55551, prieiga per internetą: www.inspekcija.lt.
Seminaro pranešėja taip pat aiškino verslininkams apie tokias santykių su vartotojais subtilybes kaip nesąžiningos sutarčių sąlygos ir klaidinamos informacijos kriterijai. Taip pat Z.Čeponytė pristatė Europos neteisminio ginčų nagrinėjimo tinklo funkcijas.
“Šis tinklas privalo suteikti realią pagalbą vartotojams. Jis teikia jiems informaciją, kaip išspręsti tarptautinį ginčą”, – sakė pranešėja. Daugiau apie Europos neteisminių ginčų nagrinėjimo tinklo veiklą galima sužinoti internete: www.eejnet.org.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Z.Čeponytė verslininkams išsamiai papasakojo, kaip Lietuvoje ir ES neteisminiu būdu galima spręsti vartotojo ir pardavėjo ginčą.
