Vakar Panevėžio rajono Algirdiškio kaime prasidėjo dvi dienas truksianti tradicinė veislinių gyvūnų paroda. Joje pristatoma avys, paukščiai, žirgai, triušiai, pieniniai ir mėsiniai galvijai, net egzotiški gyvūnai – daugiau nei 400 eksponatų.
Tad į ką pasižvalgyti tikrai yra, kaip ir paklausti patarimų apie įvairių gyvūnų auginimą. Parodoje dalyvauja 18 asociacijų, daugiau nei 10 įvairių įmonių. Tiesa, dėl afrikinio kiaulių maro galima išvysti tik iš šiaudų pagamintas kiaules.
Lankytojus džiugino žirgų, šunų pasirodymai, vyko įvairios varžybos, pristatyta žemės ūkio technika, kantriausieji galėjo stebėti sraigių lenktynes. Pademonstruota ir senovinė pašto karieta. Žiūrovams buvo suteikta proga stebėti itin griežtą ristūnų atrankos veisti procedūrą.
Šiemet vėl buvo galima grožėtis egzotiškomis alpakomis. Jas į parodą atgabeno Jurbarko rajono ūkininkai Bendziai.
Pasak Vitalijos Bendziuvienės, alpakas ūkininkai augina jau porą metų. Šiuo metu turi 22. Iš pradžių šiuos gyvūnus įsigijo dėl jų grožio, tačiau pamažu imasi ir rimtesnio verslo – prekybos alpakų vilnos gaminiais. Šių gyvūnų vilna pasaulyje itin vertinama.
Tiesa, kol kas iš to ūkininkai nepragyvena. Pasak V. Bendziuvienės, pagrindinis pajamų šaltinis – pieno ūkis. Alpakų verslas įsibėgės gal tik per dešimtmetį. Tam reikia didelių investicijų. Kiekvieno gyvūno vilna skiriasi kokybe, švelnumu, tad alpakos perkamos iš rimtų veislynų. Dauguma jų atsigabentos iš Čilės, dabar bendradarbiaujama su Vokietijos ir Šveicarijos veislynais. Viena alpaka kainuoja apie 4 000–6 000 eurų. Taip pat kainuoja ir jas atgabenti į Lietuvą.
Panevėžiečiai Egidijus ir Laima Grubiai į parodą atvežė daugiau nei dešimties veislių įvairiausių vištų.
„Tai toks verslas, kad reikia iš atlyginimo pridėti“, – juokauja E. Grubys.
Tačiau dekoratyviniais paukščiais domisi nuo vaikystės.
Ieško kelių
Algirdiškyje apsilankė ir Rusijos verslininkai iš Sankt Peterburgo. Žemės ūkio rūmų vadovas Andriejus Stančikas sako, kad tai verslo žmonės, kuriuos domina veisliniai galvijai. Jie ne tik apžiūrėjo parodą, bet ir keliauja į ūkius.
Pasak A. Stančiko, Rusijos rinka uždaryta, tačiau ieškoma nišų, kaip būtų galima gabenti, pavyzdžiui, gyvus galvijus. Mėsinių galvijų augintojai turi savo rinką, tačiau pieniniai, kurių šalyje daugiausia, buvo gabenami į Rusiją. Trumpi atstumai, kokybiška mėsa juos tenkino. Tačiau pieninių galvijų kainos labai krenta.
„Greitai gali pasiekti veršiuko kainą. Kol ganiavos laikas, norime kaip nors sprendimą priimti“, – sako A. Stančikas.
Pasak jo, Rusijos verslui Lietuva visada įdomi. Tačiau dėl politinių žaidimų tiek verslas, tiek vartotojai, tiek ūkininkai labai nukenčia.
Galvojama ir apie tolimas rinkas. Pavyzdžiui, Libiją. Ritualinis skerdimas mūsų šalyje draudžiamas, tačiau ieškoma būdų galbūt eksportuoti gyvus galvijus.
Parodos atidaryme dalyvavo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žadama, kad lankysis privačių augintojų delegacijos iš Latvijos, Estijos, Šveicarijos ir Rusijos.
Daiva SAVICKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
