Baigiantis mokslo metams daugelis moksleivių ir studentų ima varstyti Darbo biržos duris ar ieškotis darbo interneto platybėse. Nors susirasti darbo nepilnamečiams ar neturintiesiems patirties nemenkas iššūkis, darbdaviai, trūkstant nekvalifikuotų darbininkų, daug palankiau žiūri ir į jaunus žmones.
Socialiniai tinklai jau nuo gegužės pabaigos mirga moksleivių ir studentų darbo paieškos skelbimais. Jaunuoliai pasiryžę dirbti bet kokius darbus, kad tik galėtų užsidirbti savų pinigų: nuo pagalbos ravint daržus, prižiūrint vaikus iki darbo statybose ar sandėliuose, prekybos centruose. Deja, vos vienam kitam pavyksta rasti svajonių darbą vasarai.
Kaip pasakojo vienuoliktokė Augustė, nors mokslai dar nebaigti, darbo vasarai jau pradėjo dairytis nuo gegužės vidurio. Mergina prisipažino, kad daug vilčių neturinti.
„Kaip ir visiems jaunuoliams, norisi turėti savų pinigų ir bent pramogoms su draugais neprašyti iš tėvų. Tačiau kol kas paieškos bevaisės, bet rankų tikrai nenuleisiu. Suprantu, kad būdama nepilnametė darbo visai dienai nerasiu, bet gal per pažįstamus pavyks įsidarbinti nors kelioms valandoms. Praėjusiais metais vasarą šiek tiek teko padirbėti auklyte, prižiūrėjau vaikus, tad tikiuosi, kad ir šiemet pavyks rasti darbą, tuo labiau kad turiu rekomendaciją“, – „Sekundei“ pasakojo mergina.
Nori tik pilnamečių
Jaunimo darbo centro Panevėžyje darbuotoja Vilanda Gustaitė teigia, kad jau nuo gegužės kasdien jų centro duris praveria apie 10–15 moksleivių bei studentų, norinčių vasarą padirbėti. Nors kiekvienais metais tokiu metu būna jaunuolių antplūdis, šiais metais susidomėjimas kaip niekad didelis. Be to, daugelis jaunų žmonių, ypač studentų ar darbo ieškančių ne pirmą vasarą, ateina jau parengę namų darbus – su gyvenimo aprašymu.
„Vyresni tiesiog palieka savo gyvenimo aprašymą, tikėdamiesi, kad darbdaviai pasiūlys darbą. Jaunesni dar kažkodėl prisibijo rašyti CV ar mano, kad tai tiesiog formalumas. Nors jauni žmonės ir neturi darbo patirties, tačiau ir savanoriavimas, aktyvus dalyvavimas mokyklos veikloje ar pagalba ūkininkams jau daug ką pasako apie žmogaus asmenines bei organizacines savybes“, – „Sekundei“ aiškino V. Gustaitė.
Pastebima, kad į Jaunimo darbo centrą dažniau užsuka nepilnamečiai. Pasak specialistės, taip yra todėl, kad jaunimui reikia daugiau pagalbos ieškant darbo. Vyresni paprastai jau moka parašyti ir gyvenimo aprašymą, ir naudotis darbo paieškos sistemomis, registruotis Darbo biržoje.
Realybė tokia, kad darbo vietų nepilnamečiams būna nedaug. Iš šiuo metu moksleiviams ir studentams siūlomų darbų visos laisvos aštuonios vietos skirtos tik jau pilnametystės sulaukusiesiems.
Auga pasitikėjimas jaunimu
Per gegužės ir birželio mėnesius šešiolika darbdavių pasiūlė 25-ias laisvas vietas studentams ir moksleiviams. Jiems daugiausia buvo siūloma dirbti paslaugų ir žemės ūkio sektoriuje: atrakcionų parke, pagalbiniais darbininkais statybose ar sandėliuose, kasininkais, lipdukų klijuotojais, auklėtojais. Nepilnamečiams buvo pasiūlytas tik apklausų atlikėjų darbas.
„Negalime sakyti, kad nepilnamečiams susirasti darbo neįmanoma, tačiau darbdaviai paprastai renkasi studentus ar abiturientus. Taip yra todėl, kad nepilnamečiai negali dirbti kai kurių darbų, yra tam tikrų apribojimų. Kita vertus, ne visi darbai tinka ir patiems moksleiviams. Pavyzdžiui, apklausų atlikėjais gali dirbti ir jaunesni, tačiau ne visi vaikai geba gatvėje užkalbinti nepažįstamuosius“, – teigė V. Gustaitė.
Nors didžiausia tikimybė jaunuoliams įsidarbinti yra gegužę ir birželį, iki pat vasaros pabaigos atsiranda vienas kitas pasiūlymas padirbėti, ypač žemės ūkyje, kai prireikia papildomų darbo rankų nuimti derlių. Pasak V. Gustaitės, ir patys moksleiviai bei studentai turi apsispręsti, kiek jie nori dirbti, kad po savaitės kitos nemestų nebaigtų darbų.
„Šiemet darbo pasiūlymų daugiau, bet susidomėjimas taip pat didesnis. Kai abi pusės yra patenkintos, auga darbdavių pasitikėjimas jaunais žmonėmis, tad kasmet jiems daugėja darbo vietų“, – pažymi specialistė.
Priima neturinčiuosius patirties
Jau penktus metus kartu su Darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybine darbo inspekcija laikino įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė „Biuro“ organizuoja „Vasaros darbų banką“, kur jaunuoliams nuo aštuoniolikos metų suteikiamos galimybės per vasarą padirbėti.
Kaip teigė šios įmonės Laikino įdarbinimo skyriaus vadovė Gerda Jonaitienė, dažnai jaunuoliams susirasti darbą koją kiša darbo patirties trūkumas, tad „Vasaros darbų banko“ tikslas – parodyti, kad rasti darbą nėra sunku, jeigu yra noras ir motyvacija dirbti. Visoje Lietuvoje planuojama sulaukti apie 10 tūkst. norinčiųjų dirbti jaunuolių, kuriems bus pasiūlyta apie 2 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Mūsų tikslas – parodyti, kad įsidarbinti nėra sunku, o darbo pasiūla tikrai yra. Tik reikia nebijoti ateiti, milžiniškų atrankų tikrai nėra“, – tikino G. Jonaitienė.
Neturintiems patirties jaunuoliams daugiausia siūlomas darbas sandėliuose, prie gamybos linijų, kavinėse, parduotuvėse. Tarp darbuotojų ir įmonės yra sudaromos laikino įdarbinimo sutartys, tad jaunuoliams sudaromos galimybės save išbandyti keliuose darbuose.
Tai leidžia įgyti taip reikalingos darbo patirties, o galbūt rasti ir nuolatinį darbą. Laikinas įdarbinimas gali būti ir sėkmingos karjeros atspirties taškas.
„Jauni žmonės paprastai neturi darbo patirties, ne visada ir žino, koks darbas jiems tiktų ir patiktų, tad čia puiki galimybė ne tik užsidirbti, bet ir įgyti įgūdžių, išbandyti save ne viename darbe“, – sakė G. Jonaitienė.
