Panevėžio socialinių paslaugų centro virtuvė advento pradžioje vėl prisipildė šilumos – ne nuo orkaitės karščio, o nuo žmonių gerumo. Įstaigos kvietimas vargstantiesiems dovanoti namuose keptų kūčiukų, regis, pataikė į jautriausią vietą. Darbuotojai vos spėjo priiminėti panevėžiečių iškeptus kūčiukus ir juos dėlioti į lauknešėlius.
Panevėžio socialinių paslaugų centras jau ne vienerius metus advento pradžioje pakviesdavo panevėžiečius drauge su jo gyventojais ar lankytojais kepti kalėdinius meduolius, pyragus ir kūčiukus.
„Ateinančiųjų kartu kepti sulaukdavome tiek, kad mūsų virtuvė tokioms akcijoms tapo per maža, visi nebetilpdavo. Tad šiemet nutarėme kreiptis į miesto bendruomenę su prašymu, kad atneštų namuose keptų kūčiukų, kuriuos išdalinsime vargstantiesiems“, – pasakoja Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Nors kūčiukų prašyta atnešti iki gruodžio 5-osios, įstaigos darbuotojai jau vos spėjo priiminėti tokias panevėžiečių dovanas.
Iš suneštų kietų, minkštų, didelių, visai mažyčių, su cukrumi ir becukrių, su aguonomis ir be jų kūčiukų planuojama paruošti šimtą lauknešėlių.
„Kūčiukus išdalinsime tiems, kurie dėl amžiaus, ligų, dėl to, kad jiems sunku judėti, visai neišeina arba retai išeina iš namų“, – sako L. Kazokienė.
Anot jos, dauguma šių žmonių anksčiau buvo Socialinių paslaugų centro klientai, jais rūpinosi pagalbą į namus teikę šios įstaigos specialistai.
Pasikeitus įstatymams, dvejus metus tokios pagalbos centras nebeteikia, pas panevėžiečius ateina kitų įstaigų darbuotojai.
„Nors pagalbos namuose nebeteikiame, ją gaunančius žmones pažįstame, nes mūsų specialistai kiekvieną jų būna aplankę vertindami pagalbos poreikį“, – teigė centro vadovė.
Ji pabrėžia, kad visuomenei sparčiai senstant, reikalingų šios pagalbos daugėja.
„Suplanavome nunešti šimtą lauknešėlių su kūčiukais. Tačiau tų, kuriuos tais kepinėliais galėtume nudžiuginti, yra dusyk daugiau“, – sakė L. Kazokienė.
Lauknešėliuose – ne tik kepiniai
Šventiniuose lauknešėliuose bus ne tik kūčiukų. Juos kepę panevėžiečiai atnešė ir saldainių, ir po šokolado plytelę, taip pat atvirukų su sveikinimais bei linkėjimais.
Kiek sulaukta tokių geradarių, niekas nei skaičiavo, nei registravo.
Tačiau, kaip mano L. Kazokienė, pagal suneštų kūčiukų kiekį bent jau kelios dešimtys panevėžiečių bus prisidėję prie to, kad vargstantiesiems šios šventės būtų jaukesnės.
Direktorė pripažįsta ir pati iškepusi kūčiukų.
„Mama užmaišė tešlą, o kepiau aš“, – šypsosi L. Kazokienė.
Verčiausia dovana – namuose kepti kūčiukai
L. Kazokienė neabejoja, kad Kalėdos yra metas, kai apima noras parodyti gerumą, dalintis, pasirūpinti kitu. Dar nedirbdama Socialinių paslaugų centre, prieššventiniu metu ji su draugę Kūčių rytą į „Betliejaus“ labdaros valgyklėlę nešusi pačios keptų kūčiukų.
„Kai nuėjome su kūčiukais į „Betliejų“, buvome pakviestos į talką. Pamenu, dengėme stalą, prie kurio vėliau sėdo susirinkusieji“, – pasakoja L. Kazokienė.
Ji sako vis dar atsimenanti tą gerumo jausmą, apėmusį tarnaujant kitiems.
L. Kazokienei smagu, kad didžioji dalis į Socialinių paslaugų centrą suneštų kūčiukų kepti namuose.
Paskelbęs kūčiukų akciją tokių jų centras ir norėjęs. Nes namuose užmaišant kūčiukams tešlą, ją minkant, kočiojant, pjaustant, kepant, neabejotinai pagalvojama, dėl ko tai daroma.
„Nupirkti kūčiukų parduotuvėje, kurie taps dovana, irgi gerai. Bet dar didesnė dovana pačių iškepti“, – įsitikinusi L. Kazokienė.
Kepyklos į Socialinių paslaugų centro direktorės paskelbtą prašymą dalintis kūčiukais nereagavo.
Pagalbos nepamiršo
Socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Vaida Kochanauskienė pasakoja, kad tarp geradarių buvo vyresnio amžiaus vyriškis, atėjęs besiramsčiuodamas ramentais. Jis atnešė ne kūčiukų, o šokolado plytelę. Pasisakė esantis labai dėkingas Socialinių paslaugų centro kolektyvui, padėjusiam jam tada, kai buvo ištiktas bėdos.
O šokoladą prašęs perduoti tam, kuris, kaip kitados jis pats, yra prispaustas bėdų.
„Paskelbus kūčiukų dovanojimo akciją, paskambinusi moteris pasisakė esanti vieniša, neįgali ir paprašė ją aplankyti. Prisipažino laukianti ne tiek kūčiukų, kiek gero žodžio, labai norinti pabendrauti“, – pasakojo V. Kochanauskienė.
Pavykęs bandymas
Panevėžietis Tomas buvo vienas tų, kuris į Socialinių paslaugų centrą atėjo nešinas nemažu maišu šeimos iškeptų kūčiukų.
Tomas pasakoja skelbimą apie, kad šis centras laukia dovanojamų kūčiukų, išvydo kavinėje vartydamas „Sekundės“ laikraštį.
„Kvietimą iškepti ir dovanoti kūčiukų priėmiau kaip iššūkį. Nei aš pats, nei žmona kūčiukų niekada nekepėme. Tačiau dabar, interneto laikais, kompiuterio ekrane galima ne tik atrasti kūčiukų receptų, bet ir pamatyti visą jų gamybos procesą“, – šypsosi Tomas.
Jis teigė nutaręs kepti tradicinius kūčiukus, kuriuose tik žiupsnelis cukraus.
Tomas pasakojo ryte įmaišęs tešlą, mielės visą dieną ją kildinusios, o jau vakare ėmęsis kepti. Noriai į procesą įsitraukusi ir vienuolikmetė dukra Tėja, o žmona reguliavo orkaitės temperatūrą.
Kūčiukus iškepti pavyko visai puikiai.
Tomas juokiasi įgijęs kepėjo patirties ir svarsto šįmet Kūčioms išsikepti savų kūčiukų.
