Be nuolaidos nusiprausti dešimtyje Panevėžio rajono pirčių šiuo metu kainuoja penkis, su nuolaida – keturis eurus.
Visgi nuo gegužės visiems vantos mėgėjams kišenėje teks rasti papildomą eurą.
Pirtininkai pabrėžia, kad euru šoktelėjusi kaina įtakos lankytojų srautui neturėtų daryti. Anot jų, klientai ir patys stebisi, kad rajone išsiperti gana pigu.
Dengia iš rajono kišenės
Penkių ir keturių eurų prausimosi Panevėžio rajono pirtyse kaina galioja nuo 2023 metų rugsėjo. Už keturis eurus prausiasi vaikai, senatvės pensininkai bei turintieji negalią. Visiems kitiems toks malonumas atsieina penkis eurus.
Rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė skaičiuoja, kad 2024-aisiais dešimties rajono pirčių išlaikymas kainavo kone 184 tūkst. eurų.
Už parduotus bilietus per metus surinkta 46 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad pirtims išlaikyti iš rajono Savivaldybės biudžeto tenka pridėti dar bent 138 tūkst. Eur.
Pasak A. Čiegytės, reali prausimosi rajono pirtyse kaina vienam asmeniui siektų 14,30 euro.
Tad, anot vedėjos, už prausimąsi sumokantys keturis eurus gauna daugiau nei dešimties eurų Savivaldybės dovaną. Mokantiems penkis eurus atitenka 9,30 euro vertės dovana.
Į skirtumą tarp realios prausimosi pirtyse kainos ir lankytojų sumokamos dėmesį atkreipė rajono Savivaldybės tarybos nariai.
Jų iniciatyva kovo 27-ąją vyksiančiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas euru kelti lankymosi pirtyse kainas.
Skaičiuojama, kad pakėlus kainas Savivaldybės biudžetas sutaupytų iki 13-os tūkst. eurų per metus.
Ir malkomis, ir dujomis
Dešimt rajono viešųjų pirčių, už kurių darbą atsakinga Savivaldybės įmonė Velžio komunalinis ūkis – nemažai investicijų kainuojantis Panevėžio rajono pasididžiavimas.
Pasak įmonės pastatų priežiūros ir administravimo specialistės Jolantos Čekanauskaitės, vienintelė Ramygalos pirtis kūrenama malkomis.
Dvi arčiausiai Panevėžio esančios pirtys – Velžio ir Dembavos – šildomos dujomis, likusios septynios – medžio briketais.
Septynios rajono pirtys per savaitę dirba po dvi dienas – penktadieniais ir šeštadieniais. Penktadieniai skirti moterų maudynėms, šeštadieniai – vyrų.
Trys pirtys – Krekenavos, Vadoklių ir Raguvos miesteliuose – garo mėgėjus pakviečia kas antrą šeštadienį. Pirmos ateina moterys, o šioms nusiprausus, vanojasi vyrai.
Sulaukia klientų net iš Šiaulių
Per visą sausį mažiausiai lankytojų – 14-os, sulaukė Raguvos pirtis.
Vasarį joje prausėsi jau 32 žmonės.
Vadoklių pirtyje sausį pėrėsi 26, vasario mėnesį 35 lankytojai. Tai mažiausiai lankytojų sulaukusios rajono pirtys.
Jas, taip pat ir Krekenavos pirtį, kurioje sausį sulaukta 56, vasarį 58 garo mėgėjų, nesyk dėl menko lankomumo svarstyta uždaryti.
„Lankytojai klausia, ar po kiekvieno savaitgalio keičiu baseino vandenį. Aišku, kad ne. Jei keistume kas savaitę, iš lankytojų reikėtų imti nebe po keturis penkis, o gal net po keturiasdešimt ar penkiasdešimt eurų.“
J. Kurapkaitė
Šįsyk posėdžiausiantys politikai pirčių uždarymo klausimo nekelia.
O tarp lyderių – Upytės pirtis, kurioje sausį prausėsi 259, vasarį – 200 lankytojų. Dembavos pirtį sausį aplankė 261, vasarį – 190 žmonių. Velžio pirtyje sausį prausėsi 207, vasarį 205 pirties mėgėjai.
Nemažai lankytojų apsilankė ir Smilgių, Naujamiesčio, Ramygalos, kiek mažiau – Ėriškių pirtyje.
J. Čekanauskaitės teigimu, Upytės, Dembavos ir Velžio pirtis ypač pamėgę Panevėžio gyventojai. O štai į Smilgių pirtį, vienintelę rajone turinčią ir baseiną, atvyksta ne tik panevėžiečių, bet ir Pakruojo, Radviliškio rajono gyventojų ir net šiauliečių.
Vandenį keičia kas tris mėnesius
Smilgių pirties pirtininkė Janina Kurapkaitė pasakoja, jog baseine telpa 18 kub. m vandens. Jo pripilama tiek, kad vandens lygis baseine siektų 1,3 metro.
„Lankytojai yra manęs klausę, ar po kiekvieno savaitgalio keičiu baseino vandenį. Aišku, kad nekeičiu. Vanduo keičiamas kas tris mėnesius. Jei keistume kas savaitę, iš lankytojų reikėtų imti nebe po keturis penkis, o gal net po keturiasdešimt ar penkiasdešimt eurų“, – sako J. Kurapkaitė.
Smilgių pirties baseinas kompiuterizuotas. Tai reiškia, kad kompiuterinės sistemos paskirsto reikiamą kiekį cheminių medžiagų, palaikančių vandens švarą. Baseino švarą, pasak J. Kurapkaitės, tikrina kas mėnesį į pirtį atvykstantys visuomenės sveikatos specialistai.
„Klausiau jų, kas būtų, jei į nedidelį mūsų baseiną kas nors tyčia ar netyčia nusišlapintų. Gavau atsakymą, kad į tai sureaguotų kompiuteris ir padidintų vandens švarą palaikančių medžiagų kiekį. Baseino vandens spalvos į jį patekęs šlapimas nepakeistų“, – aiškino pirtininkė.
Išskirtinės Smilgių pirties su baseinu pastatas yra po tuo pačiu stogu, kaip ir šio miestelio kultūros centras. Tad šildyti pirties patalpų J. Kurapkaitei nereikia, jas sušildo miestelio kūrikai.
„O pirties garinę patalpą-sauną imu kūrenti prieš tris valandas, iki pradeda rinktis lankytojai. Visą tą laiką, kiek pirtis dirba, sauna kūrenama“, – sako pirtininkė.
Anot jos, jau net susikūręs pirties mėgėjų klubas, kuriems kaitinimasis ir prausimasis pirtyje tapo savitu gyvenimo būdu.
Traukia iš miesto
Upytės pirtis ypač populiari tarp panevėžiečių.
„Nėra Panevėžy viešosios pirties. Tad praustis, ilsėtis iš miesto atvažiuoja į mūsų pirtį“, – teigė pirtininkė Evelina Smailienė.
Ji tvirtino girdinti pagyrimų, kad medžio briketais kūrenamos Upytės pirties garas malonesnis nei Velžio ar Dembavos.
Pirtininkė sakė Upytės pirties garinę įkaitinanti iki 85 laipsnių.
Kitos Panevėžio rajono pirtys šeštadieniais duris vyrams atveria 13 valandą, o užveria aštuntą valandą vakaro. Lankytojų prašymu Upytės pirtis atidaroma 12 valandą.
Pasak E. Smailienės, vyrai būna taip ištroškę pirties, kad vos atidarius duris suplūsta nemažas jų būrys.
„Pirtį pamėgusių moterų mažiau, tad ir prausiasi, ir kaitinasi jos erdviau“, – sako pirtininkė.
