2003 m. gruodžio 31 d. valstybė valdė 605 bendrovių akcijas, kurių nominali vertė sudarė 4,4 mlrd. Lt. Valstybės kontrolė atliko auditą Valstybės turto fonde, Ūkio, Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijose bei Lietuvos darbo rinkos ir mokymo tarnyboje, kurio metu įvertino, kaip šios valstybės institucijos valdo valstybei priklausančias akcinių bendrovių akcijas.
Turto fondas valdė 457 bendrovių akcijas, kurių nominali vertė sudaro 1,2 mlrd. Lt. Daugelis šių bendrovių nebevykdo veiklos, bankrutuoja, yra likviduojamos. Apie dalį bendrovių Turto fondas neturi jokios informacijos arba turimi duomenys yra neišsamūs ir netikslūs, sakoma Valstybės kontrolės pranešime spaudai.
Pavyzdžiui UAB “Rofila” veiklos nebevykdo nuo 1994 m.,
neteikia informacijos mokesčių inspekcijai, tačiau iki šiol nėra likviduota. 48
veikiančiose bendrovėse valstybei priklauso mažiau nei dešimtadalis akcijų,
todėl ji negali daryti realios įtakos tų bendrovių valdymui.
Auditoriai Turto fondui rekomendavo apsvarstyti galimybę bendrovių, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip dešimtadalis jų akcijų, akcijų paketus parduoti už minimalią kainą.
Ūkio ministerija valdė 28 bendrovių akcijas, kurių nominali vertė sudarė 1,4 mlrd. Lt. Šešiolika iš jų, kuriose valstybės kapitalo dalis sudaro 36,6 mln. Lt., yra likviduojamos arba joms paskelbtas bankrotas.
Iš dvylikos veikiančių bendrovių 2002 m. tik penkios bendrovės valstybei mokėjo dividendus, kurių bendra suma sudarė 43 mln. Lt. Likusios bendrovės arba dirbo nuostolingai, arba jų pelnas buvo mažas ir dividendai nebuvo mokami. Bankrotą ir reorganizavimą bendrovėse pagal sutartį su Ūkio ministerija administruoja UAB “Bankrotera”.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ši bendrovė laiku neatliko visų sutartyje numatytų darbų, tačiau per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo jai buvo sumokėti du trečdaliai numatyto užmokesčio.
Žemės ūkio ministerija valdė 20 bendrovių akcijas, kurių nominali vertė sudarė 39 mln. Lt. 17-oje iš jų ministerija valdė kontrolinius akcijų paketus. Šešiolika bendrovių dirbo pelningai, tačiau tik pusė jų mokėjo dividendus. Valstybei 2003 m. priskaičiuotų dividendų suma sudarė 536 tūkst. Lt. Kitos pelningai dirbusios bendrovės gautu pelnu dengė anksčiau patirtus nuostolius.
Auditoriai nustatė, kad bendrovės “Marijampolės regiono veislininkystė” ir “Sartų žirgynas” nesumokėjo dividendų į valstybės biudžetą, tačiau ministerija nesiėmė priemonių šioms lėšoms išieškoti. Keturios bendrovės dirbo nuostolingai, bendra jų nuostolių suma viršijo 1 mln. Lt. Auditoriai rekomendavo svarstyti klausimą dėl nuostolingai dirbančių bendrovių vadovų tinkamumo eiti pareigas.
Nustatyti trumpesnius privatizavimo terminus toms bendrovėms, kurios buvo įsteigtos žemės reformos darbams atlikti, nes ši reforma jau baigiama. Pasiūlyta apsvarstyti iš biudžeto subsidijuojamos, bet nuostolingai dirbančios bendrovės “Algirdiškiai” privatizavimo galimybę, nes parodų organizavimo paslaugas ministerija gali užsisakyti iš privačių bendrovių.
Švietimo ir mokslo ministerija valdė 15 bendrovių akcijas, kurių bendra nominali vertė sudarė 13 mln. Lt. Vienuolikoje iš jų ministerija valdė kontrolinius akcijų paketus. Pelningai dirbusių bendrovių pelnas 2002 m. sudarė 270 tūkst. Lt.
Keturios nuostolingai dirbusios bendrovės patyrė 230 tūkst. Lt nuostolio. Auditoriai nustatė, kad penkioms bendrovėms pagrindine veikla tapo patalpų nuoma. Auditoriai rekomendavo dalį ministerijos valdomų bendrovių reorganizuoti arba privatizuoti, o likusiose pasiūlyta tobulinti jų valdymo organus.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba valdė keturiolikos uždarųjų akcinių bendrovių kontrolinius akcijų paketus, kurių bendra nominali vertė sudarė 9,46 mln. Lt. Šios bendrovės teikia profesinio rengimo, profesinio švietimo bei kitas panašaus pobūdžio paslaugas. Dauguma bendrovių dirbo pelningai. 2002 m. ir 2003 m. bendrovės į valstybės biudžetą pervedė atitinkamai 138 tūkst. ir 185 tūkst. Lt dividendų.
Maždaug keturis penktadalius pajamų bendrovės gauna už bedarbių profesinį mokymą, kurį didžiąja dalimi finansuoja iš darbdavių įmokų sudaromas Užimtumo fondas. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus Jeruzalės, Vilniaus Naujininkų mokymo centrai, Profesinio mokymo ir menedžmento institutas jau kelerius metus dirba nuostolingai, tačiau jų akcijų paketus valdanti tarnyba nesiėmė priemonių nuostolingumui mažinti.
Auditoriai rekomendavo tarnybai apsvarstyti, ar nuostolingai dirbančių bendrovių vadovai tinka eiti pareigas. Jų nuomone, svarstytina galimybė gerinti mokymo centrų valdymą reorganizavus juos pagal regioninį principą.
Auditas įrodė, kad būtina spartinti bankroto procedūras ir neveikiančių bendrovių likvidavimą. Tai padėtų išvengti jų akcijų valdymo kaštų. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijai priklauso tik viena 1 000 Lt vertės nuo 1998 m. likviduojamos akcinės bendrovės “Lietuvos birža” akcija.
Tačiau iki šiol ji apskaitoma ministerijos balanse, už šios bendrovės likvidavimą mokamas užmokestis samdomam administratoriui. Valstybės institucijos, sustiprinusios jų valdomų bendrovių administravimą bei kontrolę, turi galimybių padidinti į valstybės biudžetą iš jų gaunamas pajamas.
“Delfi”
