Pačiame Panevėžio centre stovintis šimtmetį menantis pastatas – tylus istorijos liudininkas – vėl verčia naują savo gyvavimo puslapį. Kadaise čia skambėjo vestuvių maršai, vėliau – tylūs skaitytojų žingsniai bibliotekos salėse. Dabar, po metų trukusių paieškų, šios erdvės rado naują šeimininką.
Pastaraisiais metais tuščia stovėjusi pastato Respublikos gatvėje dalis, kurioje praėjusiame amžiuje panevėžiečiai prisiekdavo amžiną meilę, o šiame lankė bibliotekos renginius, jau turi naują savininką. Parduoti buvusias bibliotekos patalpas miesto centre valstybei prireikė visų metų.
Antrasis aukcionas
Apie bibliotekai dar visai neseniai priklausiusių, daugiau nei 300 kv. m patalpų Respublikos gatvės 26-uoju numeriu pažymėto pastato antrame aukšte pardavimą Turto bankas paskelbė prieš metus – 2024-ųjų liepą.
Tokiam turtui Panevėžio centre surasti naujus šeimininkus prireikė visų metų.
Turto banko ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas patvirtino, jog patalpos parduotos liepos 8-ąją.
Tai būta jau antrojo aukciono.
Pirmasis, skelbtas 2024-ųjų rugsėjį, neįvyko. Po dešimties mėnesių paskelbtame antrajame buvo nurodoma ta pati pradinė kaina – 193 tūkstančiai eurų.
P. Vaitekėno teigimu, pakartotiniame aukcione sulaukta dviejų dalyvių. Patalpos parduotos už 197 tūkstančius eurų.
Turto banko atstovas neatskleidžia, į kieno rankas perėjo turtas prestižinėje Panevėžio vietoje, tačiau prasitaria, jog naujasis šeimininkas – juridinis asmuo.
Registrų centre naujasis šeimininkas kol kas taip pat nenurodomas.
„Kadangi objektą Turto bankas valdė apie metus, nebūtų teisinga teigti, kad pardavimo procesas užsitęsė“, – tvirtina ryšių su žiniasklaida vadovas.
Bibliotekai tapo nebereikalingos
Didžiulės patalpos pastate ties Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirta į Turto banko rankas perėjo, kai tapo nebereikalingos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.
Nuo 2020-ųjų jose lankydavosi jaunieji skaitytojai, kol vyko Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus Aukštaičių gatvėje rekonstrukcija.
Po rekonstrukcijos bibliotekai grįžus į Aukštaičių gatvę, erdvės antrajame pastato aukšte liko tuščios ir perleistos į valstybės turtą administruojančio Turto banko rankas.
Šis istorinėje miesto dalyje stūksantis mūrinis, šlaitiniu metalo dangos stogu pastatas iškilo dar 1890-aisiais.
Pirkėjui teks nemažai investuoti, kad įsigytas patalpas pritaikytų veiklai.
Dalis jų langų pakeista plastikiniais, dalis – seni mediniai, grindys irgi dviejų rūšių: linoleumas bei parketas, vidaus apdaila kai kur net labai nusidėvėjusi.
Būta ir viešbučio
Panevėžio muziejininkų surinkta informacija byloja, kad XX a. pradžioje šio šimtamečio pastato pirmame aukšte veikė vaistinė, turėjusi du savininkus. Antrajame būta viešbučio.
Istoriko Donato Pilkausko teigimu, turima žinių, kad 1912-aisiais pirmame pastato aukšte vaistinę buvo įkūręs Antanas Laurinaitis, o 1920-aisiais prie jo prisidėjo ir Juozas Zaborskis. Jie skelbėsi įkūrę ir vaistų gamybos laboratoriją, gaminantys ne tik vaistus žmonėms bei gyvuliams, bet ir dantų pastą.
Vyresnieji panevėžiečiai neabejotinai prisimena, kaip sovietmečiu į šio pastato antrąjį aukštą laiptais kopdavo tuoktis. Čia veikė Civilinės metrikacijos skyrius.
Respublikos gatvėje 1989-aisiais duris atvėrus Santuokų rūmams, pastate ties gatvių sankirta nutilo Mendelsono maršas, bet jį užpildė knygos. Visas antrasis aukštas buvo patikėtas apskrities bibliotekai. Čia buvo įkurdinti muzikos, meno literatūros, knygų užsienio kalbomis skyriai.
Erdvėje, kurioje kadaise panevėžiečiai prisiekdavo amžiną meilę, bibliotekos iniciatyva įkurta susitikimų bei parodų salė, pavadinta „2-asis aukštas“. Joje vykdavo ir parodų atidarymai, ir susitikimai su meno žmonėmis.
Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, dalį turėtų patalpų biblioteka buvo užleidusi Europos informaciniam centrui.
Regi vietą butams
Tai, kad centrinėje miesto dalyje esančios didžiulės patalpos pardavinėtos visus metus, nekilnojamojo turto ekspertas Romualdas Paulauskas įvardija kaip normalų laikotarpį tokiam sandoriui.
„Manau, pusmečio reikėjo apsižiūrėti, o tuomet jau buvo priimti sprendimai“, – svarsto ekspertas.
Tai nebe pirmas valstybės įstaigoms priklausęs nekilnojamas turtas, pereinantis į privačias rankas. Maždaug prieš porą metų parduotas ir toje pačioje Respublikos gatvėje stovintis buvusio Panevėžio apskrities pašto pastatas.
Kaip pažymi R. Paulauskas, šis buvo nupirktas greičiau.
Pašto rūmai nupirkti planuojant juos pritaikyti verslui ir gyvenimui. Pastato savininkė – ne vieną miesto vaiduoklį atnaujinusi ir įveiklinusi įmonė „Rentau“ viršutiniuose buvusio pašto aukštuose numačiusi įrengti butus, o pirmajame ir pusrūsyje – komercines patalpas.
Kaip didžiausią parduotų buvusios bibliotekos patalpų privalumą R. Paulauskas mato irgi butams ypatingą strateginę vietą – patį miesto centrą.
Nekilnojamojo turto eksperto žiniomis, po šio pastato stogu yra palėpė, kuri prieš keletą metų buvo parduota, o joje įrengti butai. Pasak jo, butai sėkmingai išpirkti ir juose jau įsikūrę gyventojai.
R. Paulauskas svarstė, jog naujieji pastato savininkai buvusioje bibliotekoje taip pat greičiausiai imsis įrengti butus.
„Butai Panevėžio centre paklausūs“, – patikino nekilnojamojo turto rinkos žinovas.
