Valstybės pastatus valdantis Turto bankas netrukus imsis didžiulės „Sodros“ pastato Panevėžyje rekonstrukcijos. Atnaujinti svarstoma ir buvusį policijos pastatą Tulpių gatvėje.
Turto bankas šiuo metu visoje šalyje valdo apie 600 tūkst. kv. m valstybės turto – įvairių ministerijų, kitų biudžetinių įstaigų administracinių pastatų. Iš jų apie 200 tūkst. kv. m galėtų būti atlaisvinta ir parduota.
„Mūsų ilgalaikis tikslas – valdomą plotą sumažinti iki 400 tūkst. kv. m“, – „Sekundei“ teigė Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Anot jo, tam reikėtų atsisakyti per mažų ar efektyviai neišnaudojamų patalpų.
Ploto sumažinimas, direktoriaus teigimu, anaiptol nereiškia darbo sąlygų pabloginimo.
Pasak M. Sinkevičiaus, yra pavyzdžių, kai 3000 kv. m pastate įsikūrusi valstybės įstaiga užima tik dalį jų, o kitos tiesiog nenaudojamos.
Šiuo metu visos Lietuvos valstybės įstaigų ploto vidurkis, tenkantis vienam darbuotojui, siekia apie 21 kv. m, kai kur – 24–25 kv. m.
Paties Turto banko atnaujintose patalpose Vilniuje vienam darbuotojui tenka 6 kv. m. Prie hibridinio darbo modelio perėjusioje įstaigoje palikta apie 60 proc. reikalingų darbo vietų.
„Mūsų vizija – didelius pastatus užpildyti darbuotojais, o neefektyvius stengtis atlaisvinti, perkelti darbuotojus kitur, kad valstybė turėtų turto tiek, kiek reikia“, – sako M. Sinkevičius.
Laukia grandiozinė rekonstrukcija
Panevėžyje Turto bankas valdo apie 24 tūkst. kv. m patalpų.
„Manome, kad apie 10 tūkst. kv. m yra perteklinio turto. Reikėtų jo sumažinti paliekant apie 14 tūkstančių“, – skaičiuoja M. Sinkevičius.
Pirmasis ryškių pokyčių sulauks „Sodros“ pastatas Vasario 16-osios gatvėje.
Nors jame įsikūręs ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vis tiek dalis patalpų tuščios.
Pasak M. Sinkevičiaus, jau parengtas „Sodros“ pastato modernizavimo projektas.
Artimiausiu metu rengiamasi skelbti ir rangos darbų konkursą.
Šį panevėžietės architektės Elvyros Klimavičienės projektuotą, 1995-aisiais iškilusį pastatą rekonstruoti tikimasi iki kitų metų pabaigos.
Jį planuojama apšiltinti, pakeisti inžinerines sistemas, ant stogo įrengti saulės kolektorius. Numatoma perplanuoti ir vidų.
Turto banko vadovo teigimu, ketinama papildomai įrengti apie 25 naujas darbo vietas abiejų institucijų poreikiams.
Neatmetama, jog Panevėžyje galėtų būti įkurdintas ir visos Lietuvos „Sodros“ skambučių centras.
„Po rekonstrukcijos pastatas bus efektyviau naudojamas. Dabar per abi institucijas ten dirba apie 200 darbuotojų, o atsiras gal dar 30–40 naujų“, – sako M. Sinkevičius.
Pirminiais skaičiavimais, „Sodros“ pastato išorės ir vidaus rekonstrukcija kainuotų apie 7 mln. eurų.
„Norint efektyviai turtą išnaudoti, reikia ir investuoti. Turto bankas yra pasidaręs 10 metų investicijų planą“, – sako M. Sinkevičius.
Anot jo, Turto bankas pastaruoju metu daug investuoja ir į pastatų energinį efektyvumą – keičiamas apšvietimas, modernizuojami šilumos punktai, įrengiami saulės kolektoriai. Turto bankas yra įsigijęs ir nuotolinį saulės elektrinių parką.
Planuose – policijos pastatas
„Sodros“ pastatui rangovų pradėsiantis ieškoti Turto bankas kol kas neturi galutinio sprendimo, ką daryti su buvusio Policijos komisariato pastatu Tulpių gatvėje. Šis tuščias liko pareigūnams persikrausčius į naujas ir modernias patalpas Beržų g.
Buvusią pareigūnų būstinę, pasak M. Sinkevičiaus, taip pat svarstoma rekonstruoti.
Šiuo metu skaičiuojamos modernizacijai reikalingos investicijos. Galutinį sprendimą dėl pastato Tulpių g. 60 tikimasi priimti rudenį.
Atiduoti nenusiteikę
Į Beržų g. išsikrausčius policijai ir Migracijos departamento Panevėžio skyriui, laisvas liko ir K. Binkio g. 14 senas pastatas.
Šis valstybės turtas domina Panevėžio miesto savivaldybę. Šioji norėtų jį atnaujinusi įrengti socialinius būstus.
Visgi Turto banko vadovas neslepia Savivaldybei gerų žinių neturintis. M. Sinkevičius teigia kol kas nematantis galimybės pastatą atiduoti miesto žinion.
Turto bankas ketina šį tuščią vaiduoklį parduoti. Už jį gautas lėšas numatyta skirti policijos daugiaaukštės aikštelės statyboms Klaipėdoje.
M. Sinkevičius neatmeta, jog pastatas galėtų atitekti Panevėžio savivaldybei mainais į jos pasiūlytą panašios vertės turtą.
Tačiau net jei Savivaldybė tokį pasiūlymą ir pateiktų, sprendimą dėl mainų priimtų ne Turto bankas, o Vyriausybė.
Sąstingio nejaučia
M. Sinkevičiaus teigimu, valstybės turto pardavimas nėra problemiškas.
„Mūsų patirtis rodo, kad visi objektai sulaukia pirkėjo. Vienintelis klausimas – kaina“, – sako direktorius.
Praėję metai Turto bankui buvo rekordiniai – visoje šalyje parduota apie 700 objektų.
Maždaug tiek pat planuojama parduoti ir šiemet.
„Mes nejaučiame sąstingio nekilnojamojo turto rinkoje“, – tvirtina M. Sinkevičius.
Jis svarsto, kad įtakos tam gali turėti ir tai, jog paprastai Turto banko pardavinėjamą turtą pirkėjai įsigyja už savus, ne skolintus, pinigus.
Be to, ir pats turtas paprastai nebūna gyvenamasis būstas, o administraciniai ar ūkiniai pastatai, garažai. Regionuose matoma tendencija, kad tokį turtą dažniausiai perka vietiniai gyventojai.
