Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje daugelyje visuomenės
veiklos sričių įsigaliojo Europos Sąjungos standartai. Sugriežtėjo ir valstybės
pagalbos ūkio subjektams bei prekėms kontrolė. Ji reglamentuoja valstybės
institucijų paramą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, vartotojams, jos įtaką
užimtumui, ūkio šakų vystymui, įmonių gelbėjimui ir restruktūrizavimui.
Su europietiška nauja ir griežtesne šios kontrolės sistema šalyje vakar Panevėžio apskrities valstybės institucijų atstovus specialiame seminare supažindino Konkurencijos tarybos valstybės pagalbos skyriaus darbuotojai – vedėjas Sigitas Cemnolonskas ir vyr. specialistas Dainius Raupys.
Kontroliuoja Europos Komisija
Pirmojoje seminaro dalyje S.Cemnolonskas pristatė klausytojams naują valstybės pagalbos kontrolės sistemą šalyje.
Pasak pranešėjo, nors ši sistema Lietuvoje egzistavo ir iki stojimo į ES, ji daug kuo skyrėsi nuo dabartinės europinės. Sistemos pakeitimas, šaliai įstojus į ES, buvo numatytas Lietuvos pasirašytoje stojimo sutartyje. Ten rašoma, kad visa valstybės parama turi atitikti europinius reikalavimus.
ES įpareigojo Lietuvą ne vien sukurti europinę valstybės pagalbos kontrolės sistemą, bet ir užtikrinti jos veiksmingumą bei skaidrumą. Taigi šalis privalo kasmet Europos Komisijai teikti ataskaitas apie valstybės pagalbą.
S.Cemnolonskas sakė, kad iki stojimo į ES Lietuvoje valstybės kontrolę vykdė Konkurencijos taryba. Savivaldybės, ministerijos ir kiti valstybės paramos teikėjai turėjo atsiskaityti jai.
Konkurencijos taryba turėjo kontroliuoti paramos teikimą ir, jeigu būtina, imtis sankcijų prieš neteisingai vykdomą pagalbą. Baisiausia iš įmanomų sankcijų – pagalbos grąžinimas.
“Nuo šių metų gegužės 1-osios ši sistema buvo pakeista iš esmės, – sakė S.Cemnolonskas. – Pagrindine institucija, kontroliuojanti valstybės pagalbą Lietuvoje, tapo Europos Komisija”.
Gairės išdėstytos Europos sutartyje
Europos Komisijai perėmus kontrolės funkciją, Konkurencijos tarybai liko koordinatoriaus vaidmuo. Pastaroji institucija taip pat konsultuoja valstybės pagalbos teikimo klausimais ir kaupia informaciją, susijusią su parama ūkio subjektams bei prekėms.
Pasak S.Cemnolonsko, valstybės pagalbos kontrolės gairės išdėstytos trijuose Europos sutarties straipsniuose. ES numato, kad tokia parama gali būti teikiama iš valstybės išteklių ūkio subjektams, prekėms pagal tam tikrus reikalavimus.
Parama gali būti skirta ekonominei plėtrai remti regionuose, kur yra žemas pragyvenimo lygis, tai yra BVP mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio. Taip pat leidžiama remti ūkio subjektus regionuose, kur egzistuoja didelio nedarbo problema.
Valstybės institucijoms leidžiama teikti pagalbą, jeigu ji atitinka bendrus ES interesus, arba rimtiems ekonominiams pažeidimams pašalinti. Parama gali būti skirta ne vien regionų ar ekonominių sričių plėtrai, bet ir kultūrai, jos paveldui išsaugoti.
Transporto sektorius ir eksportas – ypatingi
Žinoma, Europos Komisija turėtų darbo itin daug, jeigu bandytų kontroliuoti kiekvieną valstybės paramos aktą. Todėl ši institucija nutarė nekontroliuoti mažesnio dydžio paramos.
S.Cemnolonskas sakė: Europos Komisijos manymu, mažesnė nei 100 tūkst. eurų pagalba ūkio subjektui neturi poveikio konkurencijai ir prekybai tarp šalių. Tokia nuostata sumažino tiriamų paramos teikimo atvejų skaičių ir palengvino Komisijos valdininkų darbą.
Tačiau 100 tūkst. eurų riba negalioja transporto sektoriui ir eksportui. S.Cemnolonskas pabrėžė, kad jeigu valstybės institucija remia veiklą šiose srityse, kiekvienas centas yra reikšmingas ir apie pagalbos teikimą būtina informuoti Europos Komisiją.
Valstybės pagalba, apie kurią privaloma pranešti Komisijai, negali būti teikiama be šios institucijos leidimo. Europos Komisija gali pritarti arba nepritarti planuojamai paramai. Šis ES valdžios organas taip pat gali priimti sprendimą leisti teikti pagalbą su tam tikromis papildomomis sąlygomis.
S.Cemnolonskas pažymėjo, kad valstybės institucija pati gali atšaukti pagalbą, tuomet Europos Komisija sustabdo šio paramos atvejo vertinimą.
Išimtis – padėti nedidelėms įmonėms
S.Cemnolonskas išvardijo ir pagrindines klaidas, kurias daro valstybės tarnautojai, pildydami pranešimus apie teikiamą pagalbą: būna, jog neaiškiai nurodomas rėmimo tikslas; parama neatitinka bendrų reikalavimų, pranešime pastebėti prieštaringi faktai; nenurodyta, kaip bus laikomasi kaupimo taisyklių.
Išimties atveju pagalba gali būti taikoma ir be Europos Komisijos valdininkų vertinimo, bet valstybė privalo juos apie tai informuoti. S.Cemnolonskas sakė, kad išimtis taikomos mažoms ir vidutinėms įmonėms – mokyti, skatinti užimtumą.
Anot pranešėjo, Europos Komisija pripažįsta tris valstybės pagalbos schemas Lietuvoje: dalinį draudimo įmokų mokėjimą eksporto kredito srityje, esant nerinkos rizikai; inovacijas versle programą; investicijas į Klaipėdos laisvą ekonominę zoną.
Po S.Cemnolonsko pranešimo jo kolega D.Raupys atsakė į seminaro dalyvių klausimus apie valstybės paramos kontrolę. Paskui valstybės institucijų atstovai mokėsi pildyti pranešimus apie pagalbą pagal europinius standartus.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
