Valstybės kontrolė (VK) siūlo Vyriausybei parengti įstatymų pataisas, kuriomis būtų pasirūpinta Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo fondo valdymo bei lėšų naudojimo kontrole.
“Valstybinio audito išvados rodo, kad galima efektyviau ir rezultatyviau panaudoti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšas”, – sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Ūkio ministerijos parengtoje programoje numatyta, kad vien tik iki 2013 metų abiems elektrinės blokams uždaryti prireiks daugiau nei 5,5 mlrd. litų. Lietuva kol kas disponuoja tik maždaug 3 mlrd. litų šiam tikslui skirtų lėšų.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, IAE eksploatavimo nutraukimo fondas nėra atskaitingas Vyriausybei ir nėra atsakingas už savo veiklą, o fondo lėšos nėra įvardytos kaip valstybės lėšos, audito išvadose tvirtina VK.
Taip pat nėra aiškių kriterijų, kurios ir kokių apimčių priemonės yra finansuotinos iš fondo, nenumatyta atsakomybė už neteisėtą fondo lėšų naudojimą, nėra tvarkos neteisėtai panaudotoms lėšoms susigrąžinti.
“Yra rizika, kad dėl fondo lėšų trūkumo IAE uždarymo priemonių finansavimui Lietuva nesugebės įnešti savosios privalomosios finansavimo dalies”, – tvirtinama VK parengtose išvadose. Jei fondui trūkstamų lėšų problema bus sprendžiama didinant atskaitymus į fondą, tektų 32 proc., iki 8,71 ct/KWh, padidinti IAE elektros tarifą – Valstybės kontrolė siūlo vietoj to Vyriausybei ieškoti kompleksinio sprendimo.
Audito rezultatai rodo, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos iki šiol buvo naudojamos neefektyviai, tvirtina VK. Ji tai sieja su fondo dalininkių Ūkio ministerijos ir Visagino miesto savivaldybės administracijos aplaidumu. Fondas dar net nėra sudaręs realizuotino IAE turto, kurio pardavimas papildytų fondo sąskaitą, sąrašo.
Pažymima, kad fondo pinigai yra pervedami avansu, dar neatlikus darbų, tačiau nėra sudarytas kontrolės mechanizmas patikrinti, ar projekto metu nepanaudotos lėšos buvo grąžintos atgal į fondą. Fondas taip pat nesinaudoja galimybe teikti tik dalinį finansavimą, su kofinansavimu iš komercinių bankų ar pačių užsakovų lėšų.
Apie 19,6 mln. litų fondo lėšų buvo panaudota su jo sritimi nesusijusiems projektams finansuoti. Teigiama, kad valstybės įmonėje “Visagino energija” vamzdynų rekonstrukcijai panaudota 6,096 mln. litų fondo lėšų, tačiau įmonės kapitalas buvo nepadidintas. Kai kurie fondo lėšomis vykdomi konkursai buvo neefektyvūs, nes iš konkurso dalyvių tuo pačiu metu buvo perkami ir projektavimo, ir statybos darbai. Taip, anot VK, fondo lėšų gavėjai negalėjo objektyviai įvertinti konkurso dalyvių pateiktų pasiūlymų.
O laiku neinvestuodamas laisvų lėšų į vertybinius popierius fondas negavo 7,9 mln. litų pajamų, tvirtina VK ir siūlo investavimu užsiimti Finansų ministerijai.
VK yra atradusi ir daugiau pažeidimų. Anot jos, dėl kai kurių fondo finansuotų projektų buvo sukurtas ilgalaikis materialus turtas, kuris pateko projektų vykdytojų nuosavybėn ir gali būti naudojamas komercinei naudai gauti.
2002-aisiais pradėjęs veikti fondas iki šių metų pradžios priemonių plano vykdytojams pervedė 86,4 mln. litų, iš kurių jie buvo panaudoję 50,5 mln. litų. Fonde buvo likę 228,4 mln. litų.
Skaičiuojama, kad IAE uždarymas kainuos 41 mlrd. litų, iš jų apie 10-15 proc. (4,1-6,2 mlrd. litų) turėtų skirti Lietuva.
ELTA




