Vakar Valstybės dienai – Lietuvos karaliaus Mindaugo
karūnavimui – pažymėti skirti renginiai mieste prasidėjo šventomis Mišiomis,
kurias Švč. Tejybės bažnyčioje aukojo vyskupas Jonas Kauneckas. Po Mišių
susirinkusieji klausėsi sakralinės muzikos koncerto.
Iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją prie miesto Savivaldybės stebėjo negausus būrys vyresnio amžiaus panevėžiečių. Nedaug jų buvo ir Skaistakalnio parke vykusioje Mindaugo karūnavimo šventėje. Ten miestelėnus nuvylė skambiai pavadinta viduramžių mugė.
Viduramžių meistrams atstovavo vos keletas prekeivių, siūlančių kiniškus suvenyrus ir pora liaudies meistrų, kurių dirbiniais šventės dalyviai ne itin domėjosi. Panevėžiečiai tikėjosi, jog šventė įsisiūbuos vakarop ir nekantriai laukė riterių kovų bei grupės “Biplan” koncerto.
Lietuva – ne vien išrinktieji
Vidudienį prie miesto Savivaldybės prasidėjo valstybės vėliavos pakėlimo ceremonialas. Jame dalyvavo miesto meras Vitas Matuzas, keletas miesto Tarybos narių, Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Albertas Kondrotas, bataliono kariai, Šaulių sąjungos atstovai. Ceremoniją stebėjo negausus būrys panevėžiečių. Miesto vadovas susirinkusiuosius pasveikino Valstybės dienos proga. Trumpoje savo kalboje jis pabrėžė, jog Mindaugo karūnavimo diena ypatingai pasibeldžia į kiekvieno lietuvio širdį ir jausmus.
XIII amžiuje Lietuvos karaliumi karūnuotas kunigaikštis Mindaugas mūsų šalį įvedė į krikščioniškų valstybių šeimą. Lietuva tapo lygiaverte Europos dalimi. “Tai buvo tikro tarptautinio Lietuvos pripažinimo pradžia”,- akcentavo V.Matuzas. Jis teigė, jog svarbia valstybės dalimi turėtų jaustis kiekvienas šalies pilietis. “Tai – ne aukštų politikų, valdininkų ar išrinktųjų privilegija”,- pabrėžė meras.
Vėliau miesto Savivaldybėje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono ir Panevėžio miesto savivaldybės. Ją pasirašė V.Matuzas ir A.Kundrotas. Sutartimi kariškiai įsipareigoja iškilmingomis ir Lietuvai reikšmingomis progomis rengti iškilmingas vėliavos pakėlimo ceremonijas Laisvės aikštėje, o Savivaldybė savo ruožtu už tai žada paįvairinti karių gyvenimą kultūriniais renginiais. Pasak miesto vadovo, ši sutartis buvo pradėta rengti, kai batalionui vadovavo dabar Afganistane tarnybą atliekantis Andrejus Grachauskas. Į jo vietą stojusiam majorui A.Kundrotui teko garbinga misija – atstovauti batalionui ją pasirašant. “Sutartis galios vienerius metus, tačiau manau, kad ji bus pratęsta dar šimtui”,- geros nuotaikos nestokojo V.Matuzas. “Norime būti arčiau visuomenės, kariuomenė nėra uždara ir nuo reikšmingų įvykių nutolusi struktūra”,- paklaustas, kodėl pasirašė bendradarbiavimo sutartį, atsakė A.Kundrotas.
Mugėje – kiniški suvenyrai
Į Skaistakalnio parką, kur vyko pagrindiniai Mindaugo karūnavimo šventės renginiai, nuo ryto atskubėję panevėžiečiai liko it musę kandę. Programoje buvo skelbta, jog nuo 11 val. čia šurmuliuos viduramžių mugė. Tačiau jau gerokai po vidurdienio mugės vietoje glaudėsi vos keletas prekiautojų suvenyrais palapinių. Tiesa, savo gaminius panevėžiečiams siūlė audėja, mezgėja ir drožėjas, tačiau susirinkusieji buvo abejingi rankų darbo suvenyrams. Keraminiai ir stikliniai kiniški meškučiai, delfinai ir kitokie gyviai taip pat jų neviliojo. Kiek labiau potencialūs pirkėjai domėjosi originaliomis gėlėmis, gamintomis iš vytelių, kainuojančiomis nuo 2 iki 5 litų, tačiau ne vienas, suabejojęs, ar verta pirkinius nešiotis per visą šventę, nenorėjo savęs apkrauti papildomais rūpesčiais.
Šventėje darbavosi ir visų miesto renginių dalyviai – loterijų organizatoriai. Pirkusieji bilietėlį už du litus džiaugėsi laimėję kiniškas kojinaites vaikams, o nepagailėjusieji penkių galėjo tikėtis minkšto, tiesa, šiek tiek aptriušusio žaisliuko. Negausius mugės, skambiai pavadintos viduramžių, dalyvius trumpam išvaikė pliūptelėjęs lietus. Jam pasibaigus, rankomis nertas kepuraites vėl išsidėliojusi mezgėja stebėjosi, jog jaunų merginų visiškai nedomina originalus vasariškas galvos apdangalas. “Gal jau nebemadinga, kad taip neperka”,- svarstė pardavėja.
Originalumu nenustebino ir šventėje užkąsti ir išgerti siūlantieji prekybininkai – kebabai, čeburekai, šašlykai, kepta duona – bene pagrindiniai šventės valgiai ir gėrimai. “Ir vėl kebabai, kiek galima. Galėjo lietuviškos giros padaryti, jautį ant laužo iškepti, nors jaustume, kad Mindaugo laikus minime”,- stebėjosi prekybininkų ir organizatorių išmonės stoka panevėžiečiai. Beje, šventėje jau nuo vidudienio netrukdomi linksminosi paaugliai, gurkšnodami nežinia kur nusipirktą alų. Paklausti, ar jų amžius leidžia mėgautis alkoholiu, iš pažiūros 12-14 metų vaikai tik riebiai nusikeikė ir nudūlino linksmybių tęsti į parko gilumą.
Pasigedo lietuviškos dvasios
Šventės pradžią paskelbė teatro “Menas” aktoriai – Don Kichotas ir Dulsinėja. Jie trumpai priminė susirinkusiesiems Mindaugo karūnavimo laikotarpį ir tragišką Lietuvos karaliaus likimą – jis buvo nužudytas. Renginio vedėjai teigė, jog simboliška, kad per 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines Lietuva tapo Europos Sąjungos nare – taip dar kartą pasauliui įrodydama esanti lygiavertė demokratinių Europos valstybių šeimos narė. Šventės žiūrovai, ypač vyresnio amžiaus, sunkiai suprato, ką bendro turi Don Kichotas ir Lietuvos karalius Mindaugas. “Negi nebuvo galima rasti lietuviškų herojų, tinkamų vesti šventę”,- tarpusavyje kalbėjosi negausūs žiūrovai.
“Pamenu prieškario šventes šiame parke – ką ir kalbėti – nė iš tolo neprilygsta šiandienos renginiui. Taupo Savivaldybė. Būdavo ir tikra meška su medaus statine. Medų dalydavo nemokamai, atvoliodavo alaus statines, visuose kampeliuose skambėdavo tautiška muzika, šokdavo jaunimas. Dabar gi – angliškomis dainomis šventė prasidėjo”,- prisiminimais apie savo jaunystės Mindaugines dalijosi ant suolelio įsitaisiusi solidi kompanija. Elegantiškoji ponia Bronislava tikėjosi, jog renginys taps gyvesnis po pietų, o jos bičiuliai Ponas Algimantas, ponios Danutė ir Alisija pasigedo profesionalių atlikėjų.
“Tik “Biplan” koncerto nekantriai laukiame, daugiau nelabai bus ką žiūrėti”,- sakė panevėžiečiai. Vyresniosios kartos miesto gyventojai tvirtino, jog Mindaugo karūnavimo diena jiems sukelia virpuliukus širdyje – būtent ši data laikoma Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo reikšmingiausiu įvykiu. “Sekundės kalbinti ponai tikėjosi, jog į pavakarę šventė įsisiūbuos. “Šventinę nuotaiką temdo politikų rietenos. Visi mes nekvaili, žinome, kas vyksta. Riejasi ir riejasi tarpusavyje. Nebegaliu žinių žiūrėti – vemti norisi”,- savo nuomonės apie dabartinius valstybės atstovus neslėpė ponas Algimantas.
Lietus neišbaidė
Susirinkusieji nekantriai laukė pažadėtųjų viduramžių riterių kovų. Nekasdienį reginį panevėžiečiams dovanojo šventės rėmėjas “Babilonas”. Prieš pat riterių – savigynos ir istorinio fechtavimo klubo narių pasirodymą pliūptelėjęs lietus žiūrovų noro pamatyti viduramžių riterių pasirodymą neatšaldė. Šarvais apsirengę kovotojai pelnė panevėžiečių simpatijas. Nuo 40 iki 70 kg sverianti riterių apranga, jų meniškai ir profesionaliai įvaldyti viduramžių ginklai – lazdos ir aštrūs kalavijai išjudino susirinkusiuosius. Kovotojai demonstravo savo sugebėjimus – taikliais smūgiais į skiedras pavertė lazdas, meistriškai kardais smulkino aukštyn pamėtėtas bulves, kopūstus. Apšilę – rungėsi tarpusavyje.
Gundė varnos, žirgai, traukinys ir šaudyklos
Jaunuosius šventės dalyvius išbandyti ištvermę kvietė Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Drąsiausius jie ragino įveikti ne tokį jau paprastą kliūčių ruožą. Tam pasiryžusieji trumpam tapo kariškiais – segėjo šalmus, karišką estafetę turėjo įveikti su nelengva kuprine ant pečių. Laimėtojai buvo apdovanoti bataliono vado pasirašytais diplomais ir atminimo dovanomis.
Prizų ar bent jau saldainių vaikai ar į vaikystę grįžę suaugusieji galėjo laimėti ir varniukų žaidimuose, kuriuos organizavo varnų trio – teatro “Menas” aktoriai. Bene daugiausiai dalyvių rungėsi siekdami pataikyti kiaušinį į varnos lizdą. Tiesa, į stilizuotą lizdą iš už nugaros metami vištos kiaušiniai dažniausiai ištikšdavo nepasiekę taikinio, tačiau dėl to žaidimų dalyviai pernelyg neliūdėjo.
Pasivažinėti prieškario laikų brikomis kvietė vadeliotojai iš Liūdynės. Nežinia, ar simbolinis vieno lito mokestis už važiavimą, ar prasta panevėžiečių nuotaika trukdė, tačiau vadeliotojai dažniau stovėjo be darbo, nei vedeliojo specialiai išdabintus ristūnus. “Liksime iki vakaro, gal vėliau atsiras daugiau keleivių”,- vylėsi liūdyniečiai. Paklausti, ar šalia ratus sukantis Vežimo teatro traukinukas nenuvilioja jiems klientų, vyrai nusijuokė. “Jis mums ne konkurentas, nes negyvas”,- sakė vyriškiai.
Norintieji rimtesnių pramogų rankos taiklumą galėjo išmėginti net dviejose šaudyklose. Aplink jų palapines susispietę panevėžiečiai nenoromis skyrėsi su savo litais: “Kokia čia šventė, jei už viską mokėti reikia”,- bambėjo sūnaus įkalbinėjimams pašaudyti neatsispyręs vyriškis. Parke, aišku, už tam tikrą mokestį buvo galima šokinėti ant batuto, kitas karuseles, nors jau buvo gerokai po pietų, jų savininkai dar tik statė.
Apdovanojimai ir karūna
Originaliai Mindaugo karūnavimo dieną pažymėjo plaukikai. “Ekrano” mariose vyko 5000 m plaukimo varžybos, įvairios estafetės prie marių besiilsintiems panevėžiečiams. Varžybose dalyvavo penkiolika plaukikų. Greičiausiai 5 kilometrus nuplaukė šiaulietis Vladimiras Volodko. Distanciją jis įveikė per valandą 9 min. ir 51 sek. Absoliuti lyderė tarp moterų ir antra bendroje įskaitoje buvo kaunietė, besimokanti Amerikoje, Lina Daugvilaitė. Ji penkis kilometrus nuplaukė per valandą 12 min. ir 51 sek. Garbingą trečiąją vietą užėmė panevėžietis Kęstutis Steponavičius, distanciją įveikęs per valandą 13 min. ir 36 sek. Nugalėtojai apdovanoti rėmėjų dovanomis ir piniginiais prizais.
Valstybės šventės dieną paaiškėjo ir literatūrinio konkurso “Aš laimingas, kad gyvenu Lietuvoje” laureatai. Pirmąją vietą ir konkurso rėmėjo, šimtmetį neseniai atšventusio Masiulio knygyno, įsteigtus prizus laimėjo “Žemynos” vidurinės mokyklos vienuoliktokė Eglė Ščiukaitė. Ji šventėje nedalyvavo. Konkurso antrosios vietos laimėtoja paskelbta Regina Daniūnienė sulaukė nuoširdžių žiūrovų aplodismentų. “Šešiasdešimt metų groju kanklėmis. Meilė liaudiškai muzikai neatsiejama nuo meilės savo šaliai. Didžiuojuosi, kad gyvenu Lietuvoje”,- atsiimdama diplomą ir rėmėjų dovaną sakė laureatė. Beje – ji viena iš nedaugelio šventės dalyvių, iškilminga proga pasidabinusi tautiniais drabužiais.
Vakare Skaistakalnio parke susirinkusius panevėžiečius Valstybės dienos proga sveikino miesto meras. Jis ir paskelbė, kas tapo pirmuoju miesto Mindaugu. Karaliaus karūna už gerus darbus, bendradarbiavimą su visuomene, pagalbą sunkiau gyvenantiesiems ir nuoširdų rūpestį svetimu skausmu atiteko Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui. Kariai, atliekantys pareigą Tėvynei ir nepamirštantys šalia esančiųjų, šios karūnos nusipelnė bene labiausiai. Bataliono atliktų gerų darbų sąrašas – ilgas ir prasmingas. Jie savo dainomis, dovanomis guodžia negalios ištiktuosius, tėvų primirštus vaikus, dalyvauja miesto renginiuose, rengia stovyklas. Nemažą indėlį, kad Mindaugo karūna tektų batalionui, įnešė ir seržantas Rolandas Kubilius. Kariūnas gegužės pabaigoje Rukloje išgelbėjo septynmečio berniuko gyvybę. Įvykis, kai kariniame poligone metalo ieškojęs bedarbis žuvo sprogus nenustatytam sprogmeniui, o jo sūnus neteko kojų, sukrėtė visą Lietuvą. Vaiką atrado R.Kubilius. Greita kario reakcija padėjo išgelbėti berniuko gyvybę.
Iš V.Matuzo rankų karaliaus Mindaugo karūną bataliono vardu atsiėmė vadas majoras A.Kundrotas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Antrąją vietą literatūriniame konkurse laimėjusi kanklininkė R.Daniūnienė apdovanojimą atsiėmė iš Don Kichoto rankų.
