Smėlynės biblioteka į susitikimą su skaitytojais pakvietė poetą, publicistą, teatro ir kino režisierių, bardą, dainų kūrėją ir atlikėją, populiarių knygų vaikams autorių ir tiesiog įdomią, spalvingą asmenybę Vytautą V. Landsbergį.
Vaikams jis geriausiai žinomas kaip knygų „Rudnosiuko istorijos“, „Obuolių pasakos“, „Arklio Dominyko meilė“, „Pelytė Zita“ autorius. Ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų pamėgtų pasakų, pasakėčių, esė, eilėraščių, apysakų rašytojo sukurta beveik trisdešimties. Nors pats sako, kad savo knygų neskaičiuoja, jam įdomesnės dar tik kuriamos istorijos.
Autoriaus knygos ne sykį pateko į metų geriausių knygų penketuką, jis tris kartus buvo išrinktas geriausiu vaikų rašytoju, apdovanotas įvairiomis premijomis.
Tačiau Vytautas V. Landsbergis neapsiriboja vien knygų rašymu. Jis yra sukūręs apie dvidešimt kino filmų, išleidęs lietuvių liaudies dainų, sutartinių ir baladžių kompaktines plokšteles, parašęs septynias pjeses tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Be to, rengia koncertus, važinėja po Lietuvą, susitinka su jaunaisiais skaitytojais.
Tą jaukią popietę, kupiną šiltų, sodrių rudeniškų potyrių, bibliotekos salė buvo pilnutėlė. Nors renginys buvo skirtas mažiesiems skaitytojams, tačiau susitikti, pabendrauti su žymiu žmogumi atvyko ir rašytojo asmenybe bei jo kūryba besižavintys suaugusieji. Svečias buvo sutiktas gausiais plojimais.
Vytautas V. Landsbergis susitikimo pradžioje prasitarė neturintis parengęs specialios programos, tad pasitelkiantis improvizaciją. Todėl, pasak rašytojo, kiekvienas susitikimas su jaunaisiais skaitytojais yra išskirtinis, jo negalima planuoti iš anksto.
Svečio bendravimas su susirinkusiaisiais prasidėjo nuo dainų. Rašytojui pradėjus skambinti gitara, auditorija švelniai, gal iš pradžių kiek nedrąsiai, ėmė dainuoti lietuvių liaudies dainas „Avižėla iškulta buvai“ ir „Ožka“, linguoti. Paskui įsidrąsinusieji smagiai traukė dainas.
Mes ne tik dainavome, minėme mįsles, betarpiškai bendravome su rašytoju, bet ir dalyvavome improvizacijoje. Kad geriau galvotųsi, pasikrapštėme galvas ir ėmėme kurti pasaką. Ją sekė Vytautas V. Landsbergis, o turinio autoriai buvo patys vaikai. Pasak svečio, sekant pasaką, lengviau paaiškinti vaikams kai kuriuos dalykus.
Sukūrėme pamokamą istoriją. Jos pagrindinė veikėja, vaikų siūlymu, buvo varna Varnalėša. Taip praminta todėl, kad vogdavo varnalėšas ir jomis apmėtydavo kitus miško gyventojus. Varnalėšas ji grobdavo iš gydytojo Vilko fermos, šis tų augalų gamindavo gydomąją arbatą sunegalavusiems žvėrims. Vieną kartą Vilkas atsibudęs pamatė, kad jo fermoje gerokai sumažėjo varnalėšų. Ne vietoje ir ne laiku pasipainiojusį Kiškį Vilkas apkaltino vagyste ir iškvietė policininką Meškiną. Nors ilgaausis aiškino esantis alergiškas varnalėšoms, buvo įmestas kalėjimą – šulinį. Vakare iš šulinio sklido baisus aidas, mat vargšas Kiškis aimanavo, kad yra nekaltas, ir trukdė miško žvėrims miegoti. Neapsikentusi triukšmo varna išgelbėjo nelaimėlį. Tačiau tai padarė su viena sąlyga – kad šis vogs jai varnalėšas. Kiškis jau buvo beskinąs varnalėšas, tačiau ėmė čiaudėti ir pabudino Vilką. Išsigandęs, kad antrąkart bus įmestas į tą baisų šulinį, Kiškis papasakojo, kad viską sumanė varna. Vilkas nusprendė pamokyti nedorėlę ir pasitelkė policininkus – kalnų erelius. Atskridę ereliai, sutūpė aplink lizdą ir laukė. Ryte, skrisdama vogti varnalėšų, varna atsitrenkė į spąstus ir prarado sąmonę. Pabudusi gavo viešųjų darbų – ravėti, laistyti, prižiūrėti varnalėšų fermą. Po šio nutikimo varna tapo draugiška ir daugiau nebevogė.
Vaikai suko galvas, siūlė įvairius sprendimus, kaip reikėtų pamokyti nedorą varną, kad ji pakeistų gyvenimo būdą ir daugiau nebevogtų. Sukurtoje istorijoje, kaip ir V. V. Landsbergio kūryboje, buvo jaučiamas ryškus, nors ir paslėptas moralas.
Svečias pristatė ir savo naujausią, vos prieš dvi savaites išėjusią knygą „Anupro kupros“. V. V. Landsbergis teigė, kad rašytojo gyvenimas panašus į mamos. Moteris laukiasi, laukiasi ir vieną dieną gimsta vaikelis, o rašytojas irgi „laukiasi“… Tas laukimas jam truko net dvejus metus, kol gimė detektyvinė mitologinė istorija. Padūkusi mergaitė Miglė pabėga iš namų ir patiria gausybę nuotykių: susipažįsta su užkeiktu vikingu Anupru, išgirsta jo pasakojimus apie lietuvių protėvius niaurus, kitokią Eglės ir Žilvino istoriją. Pagal šią knygą autorius žada kurti filmą. Tad pakvietė vaikus dalyvauti, kai bus paskelbta atranka.
Smalsūs vaikai rašytoją apipylė pačiais įvairiausiais klausimais. Atsakęs į juos, V.V. Landsbergis patarė daugiau skaityti, lavinti vaizduotę, sportuoti. Aktyviausiems vaikams rašytojas negailėjo dovanų – CD su savo parašu.
Renginiui skirtas laikas neprailgo, valanda betarpiškai bendraujant su Vytautu V. Landsbergiu ištirpo nepastebimai. Prie rašytojo nusidriekė didžiulė eilė laukiančiųjų autografo ar tiesiog norinčiųjų pasakyti šiltą žodį. Visi išsiskirstė kupini gerų emocijų ir įspūdžių.
Indrė Lašinytė, Viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
