Sausio 22-osios vakarą Naujamiesčio dailės galerija tapo Žemaitijos ir Aukštaitijos vaizdų, tarmių ir žmonių didžiąja sueiga. Svečias – Algimantas Aleksandravičius, pristatęs mums du fotoalbumus „Žemaitėjė – mona meilė“ ir „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“, pripildė vakarą meilės ir pagarbos savajai žemei. Sielos stygas virpino armonikininko iš Trakiškio Vytauto Žilinsko atliekamos melodijos.
A. Aleksandravičius Naujamiesčio dailės galerijoje pristatė naujausius savo fotoalbumus.
Algimantas Aleksandravičius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2003 metų geriausias Europos portretistas, ne tik Lietuvoje žymus fotomenininkas, gausybę apdovanojimų pelnęs kūrėjas dar yra ir nuostabus pasakotojas ir poetinio mąstymo ir matymo žmogus.
Žiūrint ir klausant mintyse vis skambėjo Justino Marcinkevičiaus eilėraščio nuotrupa „Reikia tiktai pamatyti – kiekvienam gyvenime šviesu“. Tai gal visus teapglėbia paties mūsų svečio Algimanto Aleksandravičiaus mintys:
„Lyg buvau, lyg ne – gal sapnavau: stoviu vidury laukų ir girdžiu balsus: ramybės jums, ramybės…
Neatpažįstu, ar čia Laurynas Gucevičius , ar Gabrielė Petkevičaitė-Bitė su Vaižgantu mane ramina ir veda lygumom į aukštą dangų, vandenyse pradėtą…. Ir vėl vaizdai, veidai, dar apglėbiu bažnyčias ir kunigus, išėjusius, bet visad gyvus – Strazdelį, Vasiliauską, Dobrovolskį, – vis kviečiančius mylėt. Tos meilės leidausi ieškot po visą Aukštaitiją – ant paukščio sparno, šnopavime žvėries laukinio bei karieta, keturiais vėjais Binkio pakinkyta. Ir, savo džiaugsmui, suradau – Naujalio natose ir dainose Petrausko, Mikėno kalto smaigaly bei dailininkų drobėse. Ta meilė lyg Kerbedžio tiltai jungė čionykščių širdis… Jose dar gyvos sutartinės ir gyvas, suvešėjęs Balčikonio žodis.“
Albina Saladūnaitė
