Tiesa, yra vienas reikšmingas „bet“: svarbu vaikščioti konkretų minučių skaičių kiekvieną mielą dieną.
Mažiausiai 10 000 žingsnių per dieną yra daugelio mūsų, dienas praleidžiančių automobiliuose, biuruose prie kompiuterių ir namuose ant sofų, tikslas. Tačiau paaiškėjo, kad kur kas svarbesnis gali būti kitas skaičius – minučių, kurias kasdien praleidžiame ant kojų.
22 minučių skirtumas
Norvegijos ir Danijos mokslininkai įsitikinę, jog užtenka kasdien pajudėti daugiau kaip pusantros valandos, ir tai gerokai sumažins apatinės nugaros dalies lėtinio skausmo riziką.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie perdien vaikščioja daugiau nei 100 minučių, tokio skausmo grėsmę sumažina beveik ketvirtadaliu, palyginti su tais, kurie vaikščioja tik 78 minutes per parą ar mažiau.
Jie taip pat pastebėjo, kad sparčiau vaikštantys žmonės irgi rečiau kenčia nuo lėtinio nugaros skausmo, nors šiuo atveju efektas nebūna toks ryškus kaip po ilgų pasivaikščiojimų.
Gali tapti negalia
Daugeliu atvejų juosmeninės nugaros dalies skausmai prasideda staiga ir praeina per kelias dienas ar, blogiausiu atveju, savaites.
Tačiau jeigu trunka ilgiau nei tris mėnesius, oficialiai gauna medicininį lėtinio skausmo „titulą“. Ir kartais, deja, tokio alinamo, kad pripažįstamo negalia.
Ryšio tarp nugaros skausmų ir vaikščiojimo trukmės ieškojusiame tyrime dalyvavo 11 194 norvegai – ir vyrai, ir moterys, – kurių vidutinis amžius siekė 55 metus. Mokslininkai pasinaudojo jų apklausų apie sveikatos būklę ir savaitinį fizinį aktyvumą rezultatais.
Beveik šeštadalis – 14,8 proc. savanorių prisipažino nuolat kenčiantys dėl apatinės nugaros dalies skausmo: į klausimą, ar per pastaruosius metus patyrė tokį skausmą bent tris mėnesius iš eilės, jie atsakė teigiamai.
Bet kokiam amžiui, bet kuriai lyčiai
Išanalizavę tyrimo dalyvių fizinį aktyvumą, mokslininkai padarė išvadą, kad, palyginti su tais žmonėmis, kurie vaikščiojo mažiau nei 78 minutes per dieną, tiems, kas vaikščiojo daugiau nei 100 minučių per dieną, lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo rizika buvo 23 proc. mažesnė.
Ši, optimali vaikščiojimo trukmė – 100 minučių per dieną – buvo pripažinta vienodai naudinga visoms amžiaus grupėms ir abiem lytims.
Taigi tyrimo rezultatai parodė, kad bent jau šiuo atžvilgiu kasdienio vaikščiojimo trukmė yra svarbesnė nei vaikščiojimo intensyvumas.
Nors būtina atsižvelgti į tam tikras paklaidas. Pavyzdžiui, į tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie daugiau vaikščiojo, dažniau užsiimdavo ir kita fizine veikla bei dirbo fiziškai sunkesnius darbus, tad jau nuo pat pradžių galėjo turėti fizinį pranašumą.
Faktai
Dažniausias skausmo tipas, su kuriuo susiduriama Lietuvoje – nugaros. Jį yra patyręs daugiau nei kas antras šalies gyventojas.
Tokį dažną nugaros skausmų pasireiškimą, medikų teigimu, lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas: sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Visa tai lemia nugaros ir pilvo raumenų silpimą, disbalansą, mažėja juosmens mobilumas. Tokie pokyčiai sukelia netolygią apkrovą įvairioms stuburo struktūroms taip didindami traumų, degeneracinių stuburo pakitimų bei jų sukeliamo skausmo riziką.
Nugaros skausmas gali būti susijęs ir su įvairiomis stuburo ir jo aplinkinių audinių problemomis, stuburo slankstelių pažeidimais ar deformacija.
Lėtinio nugaros skausmo gydymas dažnai pareikalauja ir gyvenimo būdo pokyčių: svorio kontrolės, fizinio aktyvumo didinimo, darbo aplinkos pritaikymo, kitų.
