Šalia Panevėžio kraštotyros muziejaus iškils skulptūra, skirta pagerbti tarpukario notarus, aktyvius visuomenės veikėjus tėvą ir sūnų Joną ir Algirdą Moigius.
Iniciatyvos įamžinti panevėžiečių atminimą imasi Lietuvos notarų rūmai taip pagerbiantys savo profesijos atstovus.
Tėvui ir sūnui atminti
Panevėžio savivaldybės taryba spręs, ar pritarti dar vienos nedidelės skulptūros atsiradimui mieste. Žymaus skulptoriaus Gedimino Piekuro kūrinys vaizduotų XX amžiaus pradžioje šalia dabartinio Panevėžio kraštotyros muziejaus – buvusio Moigių namų komplekso – pastato kadaise stovėjusią notaro Jono Moigio kontorą, kurią po tėvo mirties perėmė jo sūnus Algirdas.
Projektas sukurtas naudojantis ikonografine medžiaga, nes pats kontoros pastatas iki šių dienų neišlikęs.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus teigimu, skulptūrai vieta siūloma šalia muziejaus, prie šaligatvio – toje pusėje, kur dabar pievelėje stovi užrašas „Muziejui – 100“.
Skulptūra nebus didelė.
Pasak A. Narkevičiaus, ant granitinio postamento, maždaug žmogaus juosmens lygyje, stovės buvęs Moigių kontoros pastatas.
Lietuvos notarų rūmams buvo išsakytos ir tam tikros pastabos dėl medžiagų, iš kurių turėtų būti pagaminta skulptūra. Norima, kad namas būtų bronzinis, postamentas, ant kurio jis stovėtų, iš granito.
„Kada sugalvos pastatyti, negaliu atsakyti. Tą spręs Lietuvos notarų rūmai“, – sako A. Narkevičius.
Viena žymiausių Panevėžio šeimų
Moigių šeima XIX a. pab.–XX a. pirmoje pusėje buvo viena žymiausių Panevėžyje – teisininkai, medikai, aktyvūs visuomenės veikėjai.
Gydytojo, aktyvaus visuomenės veikėjo Tado Anupro Moigio atminimas įamžintas jo vardu pavadinant šalia muziejaus esančią gatvę. Taip pat ant muziejaus sienos – buvusių Moigių namų – kabo atminimo lenta, skirta T. A. Moigiui bei jo sūnui notarui, visuomenės veikėjui Jonui Moigiui. Istoriniuose šaltiniuose pasakojama, kad teisininkas Jonas Moigis buvo geros širdies, tolerantiškas, sąžiningas, pagarbus visiems, nepaisant tautybės, įsitikinimų ar socialinės padėties.
Tarpukariu mieste jis buvo vadinamas vaikščiojančiu teisingumu.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus dr. Arūno Astramsko teigimu, notarai Moigiai – Jonas ir jo sūnus Algirdas – buvo pagrindiniai miesto notarai, organizuodavo labdarą, dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje.
Prasidėjusi sovietinė okupacija šeimą išblaškė po pasaulį.
Dalis jos atsidūrė Vokietijoje, dalis – Kanadoje, dalis – Australijoje ir kt.
Notariato istorija
Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, kiekviena organizacija ar profesinė bendruomenė turi savo istoriją.
„Lietuvos notariatas – ne išimtis. Žinant keletą iškiliausių notarų, kurie skirtingais istoriniais laikotarpiais itin prisidėjo prie notariato raidos ir buvo plačiai žinomi kaip aktyvūs visuomenės veikėjai, nuspręsta įamžinti jų atminimą“, – sako rūmų prezidentas.
Tad bent keliose šalies vietose atsirado atminimo lentos.
„Siekiant tęsti tokį svarbios teisinės profesijos atstovų atminimo įamžinimą, pastebėta, kad apie tarpukario notariato raidą ir tuo metu dirbusius notarus žinoma palyginti nedaug. Todėl 2021 metais Lietuvos notarų rūmų iniciatyva išleista istorinė studija „Lietuvos Respublikos notariatas (1918–1940) ir jo likimas: sistema, bendruomenės, asmenybės“, kurios autoriai – Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Kęstutis Kilinskas ir Giedrė Polkaitė“, – pasakoja M. Stračkaitis.
Ši studija papildė tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos tyrimus, išplėtė Lietuvos notariato istorinių tyrimų lauką bei supažindino su Lietuvos notariato bendruomenės praeitimi.
„Iki tol notarų biografijos buvo tyrinėtos fragmentiškai, o dėl minėtos studijos atsirado galimybė išsamiai susipažinti su tuo laikotarpiu dirbusiais ir veikusiais notarais. Susipažinus su šiuo istoriniu laikotarpiu ir tarpukariu dirbusių notarų biografijomis, pratęsta idėja įprasminti ir įamžinti iškilių notarų atminimą. 2024 metais Kaune, Laisvės alėjoje, atidengta atminimo lenta notarui Povilui Brazaičiui ir jo įsteigtai Lietuvos notarų draugijai“, – paaiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Šiemet pasiūlyta Panevėžio savivaldybei įamžinti notarų Moigių atminimą.
Garsėjo ne tik profesine veikla
Lietuvos notarų rūmų prezidento teigimu, tarpukariu Moigiai neapsiribojo vien notarų darbu – jie aktyviai dalyvavo visuomeninėje, savivaldos ir kultūrinėje veikloje.
„Tarpukariu Panevėžyje dirbę notarai buvo laikomi vietos inteligentijos dalimi. Moigių veikla prisidėjo ne tik prie civilinių teisinių santykių formavimo, bet ir prie valstybės bei visuomenės kultūros stiprinimo“, – pabrėžia M. Stračkaitis.
Moigiai buvo įsteigę lietuvių ir lenkų biblioteką, platino draudžiamą spaudą, užsiėmė labdaringa veikla, lankė ligonius, gabeno maistą kaliniams, palaikė ryšius su žymiais to meto visuomenės veikėjais.
„Notaro Jono Moigio sūnus Algirdas, grįžęs į Panevėžį, tęsė tėvo pradėtą veiklą – jam atminti įsteigė stipendijas neturtingiems Panevėžio lietuvių, lenkų ir žydų gimnazijų moksleiviams remti“, – teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
