Pažįstama kaip pavalgiusios ir dėl to linksmos moteriškės vaidmens atlikėja aktorė Violeta Mičiulienė iš tiesų visą gyvenimą kovoja su antsvoriu.
Kadaise ji tikėjo, kad pačios gražiausios moters vaizdas yra prie Eifelio bokšto svajojanti 1,80 m ūgio ilgakojė, liekna blondinė geltonu lietpalčiu, tačiau vėliau suprato – grožis yra vidinė žmogaus būsena.
„Taip jau yra, kad svorio problemos paaštrėja priklausomai nuo gamtos laiko“, – pokalbį išvaizdos tema su „Sekunde“ pradėjo žinoma aktorė ir režisierė Violeta Mičiulienė.
55-erių moteris iš savo patirties gali daug papasakoti apie efektyviausias dietas ir svorio metimo būdus. Ši bėda ją kamavo nuo pat paauglystės.
Stebėdama save, jauną, ilgakasę, mokyklinėse nuotraukose, aktorė dabar pripažįsta, kad dėl svorio ji ilgą laiką jautėsi nevisavertė.
„Galiu pasakyti, kad dabar aš savimi labiau pasitikiu, nei tose nuotraukose. Rodosi, ko trūksta – sultinga, jauna mergina. Bet tada nesijaučiau laiminga dėl išvaizdos“, – sakė V. Mičiulienė.
Miške visi medžiai vienodi
Tačiau viena gyvenimo diena privertė aktorę suprasti, kad grožis – tai ne tik lieknas ir išpuoselėtas kūnas.
„Jaunystėje galvodavau, kad graži moteris turi būti 1,80 m ūgio, ilgomis kojomis, šviesiais, tiesiais plaukais. Ją įsivaizduodavau stovinčią su geltonu lietpalčiu Paryžiuje, prie Eifelio bokšto. Vieną dieną einu su savo pusantro metro ūgiu, dviem vaikais ir priešais ateina tos mano gražuolės.
Visos sutinkame dar porą vyrukų ir pastebiu, kad šie visiškai jų nemato. Išvydę mane jie nusišypso, užkalbina. Supratau, kad miške vienodų medžių labai daug ir išsiskirti jiems ne taip paprasta“, – seną įvykį prisiminė pašnekovė.
Tada ji teigia ir supratusi, kad žmogus ypatingas ne tik savo kūnu. Jam dar reikia charizmos, meilės sau bei pasitikėjimo.
Aktorė tvirtina matanti daug idealiai atrodančių moterų, tačiau jos nespinduliuoja. Nors storulėms, pasak V. Mičiulienės, tokios gražuolės būtent ir yra siekiamybė.
„Man keista, kad žmogus visada tiki, kad jo laimė slepiasi už pasiekto tikslo. Deja, ir po to niekas nepasikeičia, jei žmogus pats nesikeičia“, – pabrėžė režisierė.
Fiona ir liko Fiona
Pati V. Mičiulienė tvirtina susitaikiusi, kad niekada nebus liekna ir labai graži. Todėl pakeitė savo mąstyseną.
„Man svarbiausia jaustis gerai. Džiaugiuosi, kad nebijau senti ir būti negraži. Supratau, kad aš – kaip ta mano vaidinta princesė Fiona: svajojo pabučiuoti princą ir tapti gražuole, bet liko negraži ir laiminga“, – kalbėjo aktorė.
Ji nustemba, kai moterys žeria komplimentus ir tvirtina pavydinčios tokios išvaizdos.
Didesnis svoris jai ir darbo duoda. Žinomiausias V. Mičiulienės įvaizdis jau daug metų – apvali, pilnų žandų moteriškė, kuri myli savo vaiką, burba ant vyro, o šeimos saugumas jai yra svarbesnis už grožį. Lieknumas, pasak pašnekovė, panaikintų pusę šio personažo žavesio – liekna močiutė ne itin prajuokintų žmones.
Pavojaus riba
Tačiau buvo laikas, kai aktorė suvokė, kad jos pilnumas gali pradėti kelti ir žiūrovų gailestį. O tai esą baisiausia scenoje.
„Mano didžiausias svoris buvo 130 kg. Tuomet tai jau tikrai trukdė“, – „Sekundei“ pasakojo režisierė ir prisiminė kelionę, pakeitusią jos požiūrį į sveikatą.
V. Mičiulienės draugas, delfinų dresuotojas, pakvietė aktorę į Turkiją. Čia tuomet tvyrojo 40 laipsnių karštis ir viešniai dėl svorio grėsė baisios kančios.
„Nieko neliko, tik važiuoti. Bet kai dabar žiūriu filmuotą medžiagą, kur plaukau su delfinais, nelabai atskirsi, kur aš“, – juokėsi Violeta.
Priėjusi sveikatai jau pavojingą ribą, ji nusprendė keistis ir išoriškai. Pradėjo laikytis dietų, sportuoti, konsultuotis su dietologais.
Moteris numetė nemažai svorio. Vėliau jis grįždavo ir vėl tekdavo viską pradėti iš naujo. Todėl savo kovą su antsvoriu Violeta visgi vadina daugiau smagiu žaidimu nei gyvenimo tikslu.
Iššūkis manekenėms
Antai praėjusiais metais aktorė vienos laidos tiesioginiame eteryje susiginčijo su manekenėmis ir metė iššūkį, kad gali būti lieknesnė. Televizijos prodiuseriai, aišku, nepraleido šių žodžių pro ausis ir nebeliko kur trauktis.
„Prisikalbėjau – ir žvirbliu paleistas žodis grįžo ne jaučiu, bet visa jų banda. Grįžau namo – viena vakarienė, antra, trečia… Galvoju – užteks, nes bus gėda. Ir ėmiausi tikrai radikalios dietos“, – pasakojo V. Mičiulienė.
Per du mėnesius ji numetė net 12 kg svorio. Už tai gavo televizijos apdovanojimą.
Paklausta, kokius stebuklus darė, kad kūnas taip greit pakluso šeimininkės įgeidžiui, pašnekovė teigė besilaikiusi baltymų dietos. Didžiąją jos maisto raciono dalį sudarė daug baltymų turintys produktai ir valgė aktorė reguliariai kas tris valandas, penkis kartus per dieną.
Vienos geriausios dietos, anot jos, tikrai nėra – reikia laikytis tam tikros sistemos.
„Jei norite rezultatų, siūlau iš pradžių tris dienas laikytis baltymų dietos. Vieną dieną – vištos krūtinėlė, kitą – varškė, o trečią – kiaušiniai. Po tokio smūgio kepenys ir inkstai ims veikti stresiniu ritmu ir išjudins visą organizmą“, – patarė aktorė.
Pažadintą kūną, anot jos, reikia spausti po truputį laikantis svarbių taisyklių: angliavandenius vartoti tik iki pietų, valgyti reguliariai ir dažnai, gerti daug vandens ir žaliosios arbatos.
Taip pat aktorė siūlo pasimokyti iš prancūzų, kurie savo vakarienę baigia sūrio užkanda. Pasirodo, šis patiekalas turi daug fermentų, padedančių sparčiau virškinti maistą.
Pačiai aktorei toks svorio metimas visų pirma prasideda nuo ginčo su savimi.
„Kaip ir sakiau, man tai – žaidimas. Ateina mintis, kad jau reikia mesti, tada prasideda vidinė programa: „Supykti, nusivilti, pasikalbėti, susitarti ir pradėti“, – sako V. Mičiulienė, pridurdama, jog pasirinkus tokį kelią reikia susitaikyti ir su nuotaikos svyravimais.
Laikantis dietos kamuoja šaltis ir liūdesys. Žavesio šypsenai, anot jos, neprideda ir nukabę sulysusio veido lūpų kampučiai.
Dėmesys sau
Savo išvaizdą aktorė išmoko koreguoti ir kitomis priemonėmis. Drabužius moteris siūdinasi tik pagal individualius užsakymus, prisiderina originalius papuošalus. Meno žmogui, anot jos, tai leistina ir gražu.
„Čia, gimtajame Subačiuje, man pasako, kad kitas taip apsirengtų, tai būtų juokinga. O aš atrodau jei ne gražiai, tai bent įdomiai“, – apie girdimus komentarus sakė pašnekovė.
Be to, ji tvirtino negailinti pinigų kvepalams ir batams. Šių aktorės garderobe daug ir įvairių spalvų. Juk, pasak Violetos, kokius batus apsiausi, tokią ir pėdą pasaulyje paliksi.
Apskritai aktorė ragina žmones nebijoti savęs, kitų nuomonės ir į savo mintis priimti daugiau pozityvumo.
„Aš savo miestelyje turiu „baltą bilietą“ – galiu elgtis, kaip noriu. Bet gaila, kad visuomenę vis dar kausto kitų nuomonė, požiūris. Sutinku žmonių, kurie sako, kad man gerai. O kuo gi man geriau nei kitiems. Aš taip pat kartais atsikeliu galvodama: „O Dieve, vėl rytas.“ Bet iš tiesų tas rytas yra dovana“, – sako žinoma scenos moteris ir pataria daugiau laiko leisti klausantis muzikos, stebint gamtą.
Būtent miškas, žaluma aktorei yra pati geriausia erdvė pailsėti. Todėl kiekvieną rudenį ją sutiksi su pilnu krepšiu grybų.
V. Mičiulienė teigia itin pasiilgstanti tylos. Šiais laikais, anot jos, žmonės itin svaidosi žodžiais ir nebemoka jų valdyti. Ji pati vis dažniau stengiasi nutylėti nereikalingą kritiką, pastabas ir pasakyti daugiau pagyrimų.
„Atėjo toks metas, kai atmetu visus nereikalingus mane smukdančius santykius. Darau tai, kas patinka, o ne tai, ką reikia. Man svarbiausia vaikų ir mano sveikata, turėti ko pavalgyti ir džiaugtis gyvenimu“, – patikino Violeta.
Pavyzdžiai šeimoje
Pavyzdžiu ji laiko 82 metų tėvą Eduardą Trečioką. Būdamas aklas jis kas rytą daugiabučio namo laiptinėje dainuodamas mankštinasi mažiausiai valandą, o po pietų išeina pusvalandžiui pasižvalgyti į gatvę.
Regėjimo vyras neteko prieš kelerius metus ir jam buityje talkina gyvenimo draugė. Dažnai tėvą aplanko mylima duktė, palydi jį pas gydytojus, praskaidrina nuotaiką.
Jaunystėje šis vyras, kaip ir jo atžala, buvo linkęs į sceną – dainavo ansamblyje ir chore. Jo dėka 1958 m. Papilio miestelio žmonės galėjo matyti kino filmus ir tai tuomet buvo tikras kultūros stebuklas.
„Mano tėtis visada sakydavo, kad artistės profesiją rinkčiausi tik tada, jei scenoje pasieksiu tiek, kiek jis. Jis vaidino, šoko, grojo ir buvo tikra kompanijos siela. Būdama aštuntoje klasėje supratau, kad paveldėjau jo genus ir scenoje jaučiuosi geriau, negu tikrame gyvenime“, – šypsosi Violeta.
Aktorės profesija jai grėsė nuo pat mažens, kai dar lankydama darželį siekdavo būti dėmesio centre. O kai to negaudavo, tiesiog išeidavo namo.
Gyvenimiškos išminties V. Mičiulienė prisipažįsta labiausiai pasisėmusi iš savo močiutės. Ji taip pat buvo ilgaamžė.
Devintą dešimtį peržengusi moteris buvo stipri, bet ją palaužė po operacijos kilęs sepsis. Močiutės pamokymai anūkei svarbūs iki šiol.
„Dažnai prisimenu savo močiutės žodžius ir jais stengiuosi vadovautis gyvenime. Ji sakydavo, kad niekada nedaryk kitam to, ko pats nenorėtum sulaukti, ir viskas bus gerai. Taip ir yra – daugiau gerų minčių, linkėjimų kitam ir supratimo“, – sakė režisierė.
Šiuo metu jai draugiją namuose dažniausiai palaiko katinas. Užauginusi du sūnus Jokūbą ir Matą mama juos išleido į emigraciją. Tačiau aktorė vis tiek tikisi, kad savo anūkus tikrai pamatys Lietuvoje.
Ne veltui aktorė jau daug metų yra mylimiausia viešnia Subačiaus vaikų darželyje. Vilyte ją švelniai vadina net mažiausi miestelio pypliai, kurie grįžę namo pasakoja apie nuostabią pasakų sekėją ir šiaip linksmą draugę.
