Nevažiuojantys, nebetinkami naudoti automobiliai turi būti deramai sutvarkomi, tačiau daugiabučių aikštelėse ir kelkraščiuose dulka toks užmirštas turtas. Panevėžyje per mėnesį nustatoma iki dešimties bendro naudojimo teritorijas užėmusių nenaudojamų transporto priemonių.
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, skyriaus specialistai beveik kasdien pervažiuodami per miestą, be kitų pažeidimų, fiksuoja ir dūlančius nevažinėjamus automobilius. Apie juos praneša ir daugiabučių bendrijų pirmininkai, savo automobiliams vietos nerandantys gyventojai. Per karantiną tokių skundų dar padaugėjo.
Nustačius ne vietoje paliktos transporto priemonės savininką, jam siunčiamas reikalavimas per nustatytą terminą pasirūpinti automobiliu. 2021 metais jau išsiųsti 36 reikalavimai, pernai per visus metus jų buvo 91-as. Laiku nepasirūpinus automobiliu, savininkui skiriama bauda. Pernai per visus metus surašyti du tokie protokolai, o šiemet tiek pat – vien per sausį.
Grasina baudomis
Už stovėjimo vietą užimantį nenaudojamą automobilį bauda gali siekti nuo 70 iki 14 eurų, jei savininkas reikalavimo sutvarkyti savo turtą sulaukia pirmą kartą, arba nuo 140 iki 300 eurų, jei pakartotinai tenka priminti apie jo pareigą. Pasak A. Valkūno, daugiau nei 90 proc. įspėtųjų susitvarko laiku ir baudų išvengia.
Anot jo, būna ir atvejų, kai baudos neužtenka. Visgi atsiranda tokių, kurie net ir nubausti automobilių nepašalina ir įsikišti tenka teismui.
„Jei pažeidimas pakartotinis, teismas tokį automobilį gali konfiskuoti“, – sako A. Valkūnas.
Savame kieme – nors ir visas parkas
Daugiausia neeksploatuojamų automobilių dulka miegamųjų mikrorajonų aikštelėse. Kai kurie jų savininkai savo senus kledarus įsigudrina palikti tiesiog gatvėse. Neeksploatuojami, neprižiūrimi, neperėję techninės apžiūros, neturintys privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo automobiliai stovi išdaužytais langais, nuleistomis padangomis, akivaizdžiai po eismo įvykio arba apgadinti dėl nepriežiūros. A. Valkūno teigimu, paprastai neeksploatuojami automobiliai būna paliekami ten, kur netrukdo eismui, tačiau jie užima taip reikalingą stovėjimo vietą.
Savivaldybę pasiekia ir skundai dėl kaimyno privačioje teritorijoje laikomų nevažiuojančių automobilių. Tokie skundai nenagrinėjami. Pasak Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo, privačioje teritorijoje žmogus gali laikyti nors ir dešimt tokių automobilių – svarbu nepažeisti kitų teisės aktų.
O iš reikalavimų susitvarkyti sulaukusių pažeidėjų, pasak A. Valkūno, pasiteisinimų išgirstama labai retai. Skyriaus specialistai pakartotinai patikrinę aptinka, kad tų automobilių nebėra. Dažniausiai tai būna užsienietiškų, šalyje populiarių markių automobiliai. Toks atvejis, kad randamas nebeeksploatuojamas sovietinis automobilis, būtų išskirtinis.
Senamiesčio perlą pavertė sąvartynu
Ką reiškia gyventi ratuotų lūženų pašonėje, iki skausmo žino Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje esančio namo gyventojai. Dar 1898 metais bajoro P. Puzino statytas trikampio formos namas – unikalus Panevėžio senamiesčio perlas. Tai vienintelis išlikęs namas, turintis vidinį kiemą ir įėjimą pro arką. Nepriklausomybės pradžioje verslininkas Vladimiras Karpenka įsigijo šio namo pirmame aukšte veikusios legendinės „Ąžuoliuko“ valgyklos patalpas.
Nors, be komercinių patalpų, pastate yra dar aštuoni butai, jų gyventojai net negali tvarkytis savo kieme – didžiąją jo dalį užima verslininko senos mašinos, tiksliau, iš jų po gaisro likęs metalo laužas – lengvoji, mikroautobusas ir sunkvežimis. Vietiniai šiame kieme jau šešis kartus matė kilusius gaisrus. Mat benamiai į nenaudojamas transporto priemones vilko viską, ką galėjo. „Sunkvežimis buvo paverstas kone baru, kur laisvai liejosi skruzdžių spiritas, o smilkstančios nuorūkos buvo metamos tiesiai ant žemės, kur pribėgę tepalų ir kitų degių skysčių. Baisiausia, kad į kiemą negali įvažiuoti gaisrinės mašinos – įvažiavimas pro arką joms yra per žemas. Bet koks didesnis gaisras visam namui gali būti pražūtis“, – „Sekundei“ yra pasakojusi šio namo gyventoja. Vietiniai ne kartą prašė verslininko sutvarkyti savo šiukšlyną. Galiausiai neapsikentę netvarkos ir baimindamiesi gaisro, jie su Savivaldybės pagalba iškuopė atliekų kalnus, bet išgabenti senų mašinų be jų savininko leidimo Savivaldybė neišdrįso.
Neranda nė per antstolius
A. Valkūno teigimu, verslininkui ne kartą siųsti reikalavimai pasirūpinti keliomis kieme stovinčiomis nebevažiuojančiomis mašinomis. Paskutinį kartą toks reikalavimas išsiųstas pernai spalį. Nors kiemas uždaras, tačiau vieta, pasak A. Valkūno, traktuojama kaip bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Problema ta, kad pirmiausia verslininkui reikalavimą reikia įteikti, o to nepavyko padaryti net ir per antstolį.
„Tai – žmogus, su kuriuo nėra kontakto. Ignoruoja bet kokius mūsų raštus, skambučius, visus ketinimus bendrauti“, – sako Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojas.
Jo teigimu, kol neįteiktas reikalavimas, laikoma, kad nieko žmogus nežino, ir Savivaldybė negalikreiptis į teismą.
Nuotr.
Unikalų Panevėžio senamiesčio kiemą sąvartynu pavertusiam verslininkui Savivaldybė paskutinį kartą pernai spalį išsiuntė reikalavimą susitvarkyti. P. Židonio nuotr.
Panevėžyje katastrofiškai trūkstant vietų automobiliams, per mėnesį nustatoma iki dešimties jas užėmusių nebenaudojamų transporto priemonių. P. Židonio nuotr.
