Prasidėjęs kalėdinis švenčių maratonas – ne tik
džiaugsmas, bet ir pelnas iškalbingiems, kūrybingiems Kalėdų Seneliams.
Šventiniai vakarėliai pradeda įsisiūbuoti jau gruodžio pradžioje. Vieni Seneliai
nespėja pildyti visų užsakymų, kiti džiaugiasi sulaukę nors keleto
atsiliepusiųjų į skelbimą. Gyvenimo tempas verčia ir juos ieškoti būdų, kaip
neištirpti dėl stiprios konkurencijos. Nebeužtenka tik išdalyti dovanėles ir
pašokti – linksmybių ištroškusieji reikalauja daug daugiau. Vis dėlto
šiais laikais ir Kalėdų Seneliams nebeužtenka tik eilėraštuko, už suteiktą
džiaugsmą didžiausios metų šventės herojai tikisi visai neromantiško atlygio –
apvalios pinigų sumelės. Tačiau nors Kalėdų dvasia vis labiau matuojama
pinigais, gražiu Kalėdų Senelio mitu giliai širdyje tiki net suaugusieji.
Tenka ir nusivilti
Savo verslą turintis ir anglų kalbą dėstantis panevėžietis Bronius Baltrūnas jau 21-erius metus atėjus sezonui “įsidarbina” Kalėdų Seneliu. Poną Bronių kviečiasi darželiai, mokyklos, įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos ir savo atžalas pradžiuginti norintys tėvai, seneliai. Raudonais drabužiais, ilga barzda ir vešliais ūsais pasidabinusiam vyriškiui yra tekę lankytis ir ne visai šventėms įprastoje vietoje – ligoninėje. “Ligoniams Kalėdų Senelis – kaip kunigas. Malonu, kai “dūšią” dėmesys paglosto”, – įsitikinęs ponas Bronius. Nors B.Baltrūnas savo skelbime nurodo, jog Kalėdų proga daro staigmenas įsimylėjusiesiems, tačiau tokie užsakymai kol kas dar nėra populiarūs. Vyriškis prisiminė, kaip kartą toks merginos pageidavimas baigėsi gana liūdnai jai pačiai. Panelė, užsakiusi Kalėdų Senelį savo mylimajam, pageidavo, jog B.Baltrūnas, nuvykęs į jo namus, įteiktų dovaną ir pasufleruotų, jog tikroji, pati didžiausia dovana, dar laukia. Ja ir turėjo būti laiptinėje laukusi staigmenos užsakovė. Deja, gražus sumanymas nepavyko: su mergina pas jos mylimąjį nuvykęs B.Baltrūnas namuose terado artimuosius, vaikino ten nebuvo. Nusiminusiai išradingai panelei Kalėdų Senelis net grąžino dalį pinigų. “Tik transportui išleistą sumą paėmiau”, – prisipažino ponas Bronius.
Per netrumpą netradicinio darbo stažą B.Baltrūnui tik kartą yra tekę pabūti lietuvišku Kalėda. Šventė vyko pagal visas pagoniškas tradicijas: buriamasi iš maišo traukiant šiaudus, dalijami kūčiukai, žaidžiami etnografiniai žaidimai.
Nešasi apatinius drabužius
Pasak pono Broniaus, Kalėdų Seneliams keliami vis didesni reikalavimai – nebepakanka atėjus tik dovanėles išdalyti ir su visais ratelį pašokti. Užsisakantieji pagrindinį kalėdinių švenčių veikėją iš jo pageidauja visos programos. Anot B.Baltrūno, kai kurie Kalėdų Seneliai tam dar nėra pasiruošę, tačiau jis pats teigė vykdantis užsakovų norus – grojantis lūpine armonikėlė, demonstruojantis varveklį, sušąlantį jį papūtus. Vaikus ypač nustebina ir sužavi pono Broniaus grojanti lazda, puošta varpeliais, nykštuko kepure, turinti daug durelių, už kurių saugomi saldainiai. “Vaikams labai patinka patiems atsidaryti duris ir pasiimti saldumynus”, – pasakojo B.Baltrūnas. O šiais metais vyriškis jau gavo vienos įmonės užsakymą vesti kalėdinį vakarą anglų kalba. Pagal pageidavimus – ir užmokestis, svyruojantis nuo 50 Lt iki kelių šimtų. Tačiau, pasak pono Broniaus, užsakovams, norintiems pradžiuginti vaikus, bet negalintiems tiek mokėti, jis kainą nuleidžiąs.
“Seneliu būti ir sunku, ir lengva”, – prisipažino B.Baltrūnas. Pasak jo, einant į vakarėlius tenka neštis ne tik dovanų maišą, saldainių, įvairių triukams atlikti būtinų įrankių, bet ir apatinius marškinėlius: Kalėdų Seneliui tenka tiek šokti, kad iš šventės išeina visas šlapias. “Kiek spektaklių per dieną, tiek ir marškinėlių reikia”, – neslėpė B.Baltrūnas. Šio kalėdinio darbo didelę patirtį turintis vyriškis į jį įsisuko visai netikėtai: teko pakeisti staiga susirgusį Kalėdų Senelį. Ponas Bronius neslėpė: iki tol scena jam kėlė nenusakomą baimę. “Mokykloje į sceną manęs niekas neišvarydavo. Kartą, sužinojęs, kad turėsiu prieš visus sakyti eilėraštį, dvi dienas iš baimės į mokyklą nėjau”, – prisiminė B.Baltrūnas.
Rengiasi kariškai
21-erius metus dirbant Kalėdų Seneliu ponui Broniui teko patirti ne vieną nuotykį. “Viso pasaulio seneliams ūsai nutraukiami, man taip pat nepavyko to išvengti – vaikas patempė, ir nukrito. Greitai nusisukau, barzdą po nosimi pastūmiau, atrodo, viskas gerai, bet kai pakvietė prie stalo pavalgyti – negaliu nė kąsnio į burną įsidėti. Turėjau greitai atsiprašyti ir išeiti”, – pasakojo B.Baltrūnas. Ne kartą vyriškiui, iškviestam pas vaikus į namus, teko persirengti laiptinėje. Ponas Bronius juokavo, kad esant tokiai situacijai tenka pasielgti labai kariškai – pakeisti aprangą per 45 sekundes. “Ne todėl skubu, kad žmonės nepamatytų persirengiančio, o kad vaikai neaptiktų, kas iš tiesų tas Kalėdų Senelis yra”, – paaiškino B.Baltrūnas. Vis dėlto ponui Broniui, skubančiam pas užsakovus, tenka gatvėje Kalėdų Senelio drabužiais pasirodyti. Pasak jo, praeiviai reaguoja gana įvairiai – vieni sveikina su šventėmis ir už tai apdalijami saldainiais, kiti lieka abejingi, o kartą nuotykis gatvėje vos nesibaigė liūdnai. Kalėdų Seneliui kelią pastoję paaugliai ar išgėrusieji dažniausiai pasitraukia, kai gauna saldainių, tačiau kartą B.Baltrūnui, pritrūkus saldumynų, teko gintis šaudančiais žiūronais. Nors toks šūvis tėra dūmai ir garsas, tačiau užpuolikai spruko jo išsigandę.
Prasidėjus kalėdinėms šventėms ponui Broniui per vakarą tenka apsilankyti ne viename pobūvyje. Nors vyriškis tvirtino nuo vaišių besistengiantis išsisukti, tačiau ne visada tai pavyksta. “Man, Kalėdų Seneliui, ledo varveklio pakanka, bet viename vakarėlyje primygtinai siūlė išgerti. Taigi po taurelę nuo visų 12-os stalų – ir išėjau toks, kad džiaugiausi, jog tą vakarą nieko daugiau nebeturiu aplankyti”, – neslėpė B.Baltrūnas.
O kartą ponas Bronius teigė nejaukiai pasijutęs, kai teatre vedant renginį vaikams dvi pirmoje eilėje sėdėjusios neblaivios moteriškės garsiai ėmė aptarinėti, kaip Kalėdų Senelis atrodytų nuogas. “Man tokios replikos nerūpi, bet negerai, jei vaikai girdi”, – pripažino B.Baltrūnas.
Vertė pirkti batus
“Arba pavaduoju, arba einu pas tuos, kuriems kiti seneliai per brangūs”, – konkrečiai savo, kaip Kalėdų Senelio, darbą apibūdino panevėžiečius sveikinęs eglutės įžiebimo šventėje bei gerų metų linkėsiantis kalėdinėje miesto šventėje teatro “Menas” aktorius Saugirdas Stakelė. Jis teigė rimtai “seneliaujantis” jau ketverius metus. Tiesa, pirmasis jo, kaip Kalėdų Senelio, krikštas buvo prieš 10 metų, vaidinti turėjusiam kolegai praradus balsą. Anot jo, pirmas pasirodymas buvo improvizacija, nes apie vaidmenį sužinojo vos prieš 20 minučių. “Paskui po truputį ėmiau pavaduoti – kas nespėja, nebegali, bet nesiskelbiu ir nesireklamuoju”, – pabrėžė Saugirdas. Jo teigimu, vaidinant Kalėdų Senelį jam svarbiausia žmonėms dovanoti džiaugsmą, gerumą, apjungti viena – kalėdine – nuotaika, o ne pasipelnyti. Todėl konkrečios kainos norintiesiems jį pasikviesti aktorius tvirtino negalįs nurodyti – visada užsakovams leidžiantis derėtis, o kartais dirba netgi už dyką. “Čia toks šventas egoizmas – dovanodamas gerą nuotaiką kitiems pats patiriu džiaugsmą”, – pripažino aktorius.
S.Stakelei per palyginti dar trumpą Kalėdų Senelio darbo stažą vis dėlto jau teko patirti ir ne pačių maloniausių akimirkų. Praėjusį šeštadienį grįžtantį iš miesto šventės Laisvės aikštėje apstojo būrys jaunuolių. Jie įkyriai Kalėdų Seneliui pradėjo siūlyti pirkti batus ir prašyti saldainių. “10 minučių teko aiškintis, kad dar ne Kalėdos, per anksti saldainius dalyti, o batų man visai nereikia. Galų gale vienas iš jų susiprato ir netgi pasisiūlė palydėti, kad daugiau taip nebūtų”, – pasakojo Saugirdas. Jo patirtis įrodo, jog Kalėdų Senelis traukia ne tik vaikų, bet ir dailiosios lyties atstovių dėmesį. S.Stakelė prisipažino viename įstaigos vakarėlyje sulaukęs merginos laiškelio su pasiūlymu susitikti ir nurodytu telefono numeriu. “Manau, tai – ne Kalėdų Senelio kompetencija”, – šypsodamasis paaiškino atsisakymo priežastį aktorius.
S.Stakelė teigė pastebėjęs, jog neretai Kalėdų Seneliai pataikaudami publikai tampa jau nebe gražiausios metų šventės simboliu, o žaislu. “Nesistengiu įvesti šventėje savo tvarkos, bet noriu parodyti, kad Kalėdų Senelis – ypatingas, mūsų pasąmonėje jis šventas ir tą statusą būtina išlaikyti”, – pabrėžė aktorius.
Uždarbiauti nebando
Fotografas, buvęs pedagogas, dabar pensininkas Lionginas Skrebė Kalėdų Seneliu teigė dirbantis jau seniai. Vyriškis didžiuojasi turintis ne sintetinę, o tikrą žilą barzdą. Ją ponas Lionginas auginti pradedąs nuo rugsėjo, kad prasidėjus kalėdinių švenčių maratonui atrodytų solidžiai. L.Skrebė teigė nesulaukiantis daug atsiliepiančiųjų į jo skelbimus. Vyriškis nesitiki, kad juo susidomės skambinantieji – šiais laikais žmonės pageidauja Kalėdų Senelių, paruošiančių programas, o buvęs pedagogas ištikimas senosioms tradicijoms ir apsiriboja dovanėlių dalybomis. Ponas Lionginas prisiminė, kaip kartą nešdamas dovanas vienkiemyje gyvenantiems vaikams buvo užpultas šunų. Gerai, kad šeimininkas vėlų vakarą nepabijojo išeiti į kiemą pažiūrėti, kas to sąmyšio kaltininkas. Todėl L.Skrebė populiaresnis švietimo įstaigose nei didesniuose vakarėliuose. Ponas Lionginas teigė dirbdamas Kalėdų Seneliu nebandantis uždarbiauti, todėl jo įkainiai tik simboliniai – nuo 5 Lt.
Senelių nebaudžia
Nors Kalėdų Seneliai – savotiškas sezoninis darbas, vieniems mažiau, kitiems daugiau pelningas, tačiau, pasak apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus Gyventojų aptarnavimo poskyrio vedėjos Eugenijos Rimkienės, praėjusiais metais šią veiklą buvo įregistravęs tik vienas Kalėdų Senelis. Nelegaliai dalijančių dovanėles jų taip pat nesugauta. Pasak vieno iš kalbintų Kalėdų Senelių, juos patikrinti pakankamai sudėtinga. “Nebent užfiksuotų, kaip pinigus imame”, – svarstė Kalėdų herojus.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
