Vienas svarbiausių tarpukario pramonės statinių Panevėžyje – cukraus fabrikas buvo ne tik pramonės pažangos, bet ir sparčiai augusio miesto simbolis. Po septyniolikos metų tylos vienas iš jo pastatų ir vėl atveria duris.
Tik šįkart raudonų plytų sienos kviečia panevėžiečius ne dirbti, o prisiminti arba visai naujai pamatyti šį tarpukario modernizmo architektūros perlą.
Buvęs gamybinis cukraus fabriko kompleksas atveria duris kultūrinei pažinčiai.
Jau šį penktadienį jo administraciniame pastate atidaroma Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda, skirta architektui Arnui Funkui, kuris ir suprojektavo visą cukraus fabriko kompleksą.
Daugiau nei fabrikas
Cukraus fabrikas panevėžiečiams visuomet buvo daugiau nei pramonės objektas – tai ištisas miesto istorijos skyrius.
Daug dešimtmečių šis fabrikas buvo tarsi miesto pramonės šerdis, davusi pradžią Panevėžio augimui.
2008-aisiais cukraus fabrikui išjungus paskutiniuosius įrenginius, baigėsi ir jo istorija, bet ji iki šiol gyva čia dirbusių žmonių atmintyje, ją saugo ir raudonų plytų mūras, išlikę autentiški daiktai ir tarpukario modernizmo architektūra.
Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys Now“ vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė pasakoja, kad idėja visuomenei atverti cukraus fabriko duris gimė dar prieš penkerius metus, kai Panevėžys nusprendė išsigryninti pramoninio turizmo kryptį.
Pramonės ir meno jungtį panevėžiečiai galėjo pamatyti „Ekrano“ gamyklos teritorijoje, „Aukštaitijos vandenų“ požeminiame rezervuare, festivalyje „Iškrovos“ ar dalyvaujant įvairiose ekskursijose po pramonines teritorijas.
Panevėžio cukraus fabrikas taip pat buvo vienas tų objektų, kuris domino ne tik panevėžiečius, tačiau taip paprastai patekti į jį nebuvo lengva – visas cukraus fabriko pastatų kompleksas priklauso jau šių laikų pramonės milžinei „Roquette Amilina“.
Visą straipsnį skaitykite birželis 20 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
