Šiandien paskutinė diena, kai nukentėjusieji nuo praėjusį
savaitgalį Lietuvą nusiaubusio uragano “Ervinas” draudimo bendrovėms gali
pateikti pareiškimus dėl nuostolių atlyginimo. Kai kurių bendrovių Panevėžio
skyriai per dvi dienas buvo apgulti nuostolį patyrusių klientų, kiti sulaukti nors vieno pranešimo viliasi šiandien.
Klientų daugiau nei po “Anatolijaus”
“Lietuvos draudimo” komunikacijos vadovė Žana Jakevičienė teigė, jog vakar pirmoje dienos pusėje šalyje jau buvo užregistruota daugiau nei 2100 pranešimų, gautų iš nukentėjusių gyventojų ir įmonių. “Bendra išmokų suma jau dabar viršija 2 mln. litų, tačiau ji dar nėra galutinė – pranešimai bus priimami”, – sakė Ž.Jakevičienė. Pasak jos, apie 90 proc. į bendrovę besikreipusiųjų dėl gamtos stichijos padarytos žalos – fiziniai asmenys ir tik apie 200 įmonių pateikė ieškinius. Pasak komunikacijos vadovės, 1999 m. šalį nusiaubus “Anatolijui”, pranešimų buvo užfiksuota net kelis kartus mažiau – tuo metu dėl stipraus vėjo pridarytų nuostolių kreipėsi tik 900 bendrovės klientų. “Taigi “Ervinas” Lietuvai žalos atnešė daug daugiau nei prieš šešerius metus praūžęs uraganas”, – pažymėjo Ž.Jakevičienė. Šiais metais, anot komunikacijos vadovės, mažiausia už “Ervino” pridarytus nuostolius išmokama kompensacija – 100 Lt. Tokia suma padengs nuostolius, patirtus stipriam vėjui nuo stogų nuplėšus vos kelis šiferio lapus. Didžiausia išmoka gali siekti net 400 000 litų. Ž.Jakevičienės teigimu, tiek nuostolių patyrė viena pasienyje įsikūrusi įmonė – per savaitgalį šėlusią vėtrą nukentėjo keli jos padaliniai. Kelis šimtus tūkstančių litų gali siekti nuostoliai, kuriuos patyrė kaimyninėse Baltijos šalyse turto turinčios įmonės.
Pagal “Ervino” padarytos žalos dydį, pasak komunikacijos vadovės, Panevėžys užima trečiąją vietą po Klaipėdos ir Šiaulių. Ž.Jakevičienės teigimu, vakar buvo užfiksuoti 275 panevėžiečių pranešimai. Manoma, jog iki šios dienos vakaro, kada baigsis trijų dienų priėmimo terminas, pranešimų turėtų būti per 300. Daugiausia mūsų gyventojai skundėsi dėl nuplėštų stogų, išdaužytų langų, virstančių medžių suniokotų pastatų, stipraus vėjo neatlaikiusių reklaminių stendų. Tiesa, anot Ž.Jakevičienės, kelis šimtus litų kainuojantys brangūs šviečiantys reklaminiai stendai daugiausia kentėjo Klaipėdoje – Panevėžyje tokių nuostolių dėl jų nepatirta.
Dėl smulkmenų nesikreipė
Draudimo bendrovės “PZU Lietuva” Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas Rolandas Liubartas teigė, jog vakar pranešimų iš Panevėžio zonos jų bendrovėje užregistruota tik keturi – du gyventojų ir du įmonių. “Tikimės, kad dar sulauksime – šiandien klientai dar gali kreiptis”, – vylėsi pavaduotojas. Išmokų suma, jo teigimu, kol kas dar nenustatyta – ekspertai dar vertina nuostolius. Tačiau veikiausiai jie nebus dideli. Pasak R.Liubarto, į juos kreipėsi klientai dėl nedidelės žalos – sulaužytų vartų, nuplėšto dalies stogo. “Gal dėl mažų padarinių žmonės nesikreipė – patys prisikalė nuplėštus šiferio lapus ar kitka”, – svarstė pavaduotojas.
“Baltic garant” draudimo bendrovės ekspertas teigė jau užregistravę 30 pranešimų iš visos Lietuvos. Kiek konkrečiai iš Panevėžio, ekspertas teigė pasakyti dar negalintis – čia objektų patikrinti dar nesuspėta.
Nuostolius jau atlygina
UAB “If draudimo” duomenimis, Panevėžio regione uraganas “Ervinas” nebuvo labai įsismarkavęs – gauti vos keli pranešimai apie įvykį. Pasak bendrovės išmokėjimų ekspertės Giedrės Levickaitės, daugiausia nuostolių uraganas pridarė pajūryje. “Šiuo metu daugiausia – 25 pranešimai – apie nuostolius gauta iš Klaipėdos, 20 – iš Šiaulių regiono, apie 10-15 įvykių užfiksuota Vilniuje. Visoje Lietuvoje užregistruotų apie šimtą įvykių”, – teigė G.Levickaitė. Anot jos, ne gyvybės draudimo bendrovė “If draudimas” viena pirmųjų šalyje atlygino praūžusios vėtros nuostolius – jau pirmadienį avansu buvo pervestos pirmosios sumos žalai atlyginti. Bendrovės prognozėmis, bendra išmokų suma sieks iki 1 mln. litų.
Pasak G.Levickaitės, labiausiai dėl uragano nukentėjo įmonių administraciniai pastatai, angarai: nunešta stogų skarda, kai kur ir patys stogai, išdaužyti stiklai, net su rėmais, išvartyti reklamos stovai. “Preliminariais vertinimais, uragano padaryta žala atskiriems objektams gali siekti nuo dviejų iki keliasdešimt tūkstančių litų”, – teigė “If draudimo” išmokėjimų ekspertė.
Nukentėjusiųjų turi padaugėti
“Ergo Lietuva” bendrovės Panevėžio filialo direktoriaus Giedriaus Vilimo teigimu, vakar 16 val. Panevėžio regione užfiksuoti 22 pranešimai apie “Ervino” padarytus nuostolius, iš jų 19 – mūsų mieste. Nuo savaitgalio vėtros nukentėjusieji gyventojai ir įmonės į draudimo bendrovę kreipėsi dėl apdraskytos stogų dangos, išlaužytų tvorų, krintančių medžių ar šiferio lakštų suniokotų automobilių, išvirtusių reklaminių stendų bei suirusių statybų konstrukcijų. Pasak G.Vilimo, per šią dieną besikreipiančiųjų turėtų dar padaugėti. Jo teigimu, pareiškimų užfiksuota pakankamai daug, o tai įrodo, jog gerai išplėtota turto draudimo sritis.
G.Vilimo teigimu, kol registruojami pranešimai, sunku prognozuoti išmokų dydį – tai paaiškės tik suskaičiavus nuostolius. Manoma, kad sumos gali siekti nuo 300 litų iki keliasdešimt tūkstančių. Bendra “Ergo Lietuva” išmokų suma dėl uragano nuostolius patyrusiems klientams gali siekti apie 1 mln. litų. “Be jokios abejonės, tokios stichinės nelaimės tik įrodo, kad apsidrausti yra naudinga – įmokos už draudimą siekia kelis šimtus, o nelaimės atveju jos skaičiuojamos jau tūkstančiais”, – įsitikinęs G.Vilimas.
Turto draudimas – turtingųjų privilegija
Draudimo bendrovės “PZU Baltija” Panevėžio filiale, anot žalos administratorės Ritos Guodienės, gauti 6 klientų pranešimai apie patirtus nuostolius, 2 – iš mūsų rajono: Molainių kaimo bei sodų bendrijos “Ekranas 2” Bernatonių kaime. Žmonėms siautėjusi vėtra nuplėšė stogų dalis, išdaužė šiltnamių stiklus. Pasak R.Guodienės, uragano padarytos žalos dydis kol kas neapskaičiuotas.
Per dvi dienas nė vieno nuo audros nukentėjusio kliento nesulaukė “BTA draudimo” bei “Baltijos garanto” Panevėžio skyriai. “Kur drausti mūsų namai, tikriausiai jokių nuostolių vėtra nepadarė”, – teigė “BTA draudimo” Panevėžio skyriaus biuro administratorė Živilė Brčaitė. “Baltijos garanto” Panevėžyje vadybininkės Ritos Paltanavičienės nuomone, viena iš tokio neaktyvumo priežasčių – per mažai apdrausta nekilnojamojo turto. “Žmonės tam neturi pinigų. Turto draudimas populiariausias tarp turtingųjų ir tik atsitikus nelaimei visi ima gailėtis neapsidraudę”, – įsitikinusi bendrovės vadybininkė Rita Paltanavičienė.
Sekmadienio naktį nuo siaučiančios vėtros nukentėjęs statomas prekybos ir pramogų centras “Babilonas”, pasak jo atstovės spaudai Rasos Vaičiūnienės, tokių didelių nuostolių, kad reikėtų kreiptis į draudimo kompaniją, nepatyręs. “Išnešiotos statybinės atraižos, nuplėštas kraštas stogo dangos – visa tai statybininkai patys susitvarkė. Gal darbai jau yra tokio etapo, kai vėjas nieko nebegali padaryti”, – teigė R.Vaičiūnienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
