Kaip tinkamai mulčiuoti uogynus rudenį – kas tinka, kas kenkia ir kodėl?
Kaip tinkamai mulčiuoti uogynus rudenį – kas tinka, kas kenkia ir kodėl?Mulčiavimas dabar pasiekęs populiarumo piką. Vis daugiau sodininkų naudoja šią agrotechnikos praktiką savo sklypuose. O ruduo – ypač svarbus metas: juk nuo to, kaip mulčiuosite augalus dabar, priklausys jų sveikata ir derlingumas ateinantį sezoną.
Bet šįkart pakalbėkime apie labai konkrečią žaliųjų augintinių grupę – uogakrūmius.
Pavasarį ir vasarą jiems skiriame daugiausia dėmesio – lepiname, puoselėjame, nes nekantriai laukiame uogų. Tačiau per žiemą dažniausiai paliekame be priežiūros. Todėl taip svarbu sezonui pasibaigus aprūpinti uogakrūmius viskuo, ko jiems reikės sėkmingai peržiemoti. Tai reiškia, kad, be genėjimo, patręšimo ir nupurškimo preparatais nuo ligų bei kenkėjų, uogynus dar būtina ir mulčiuoti tam tinkamomis medžiagomis.
Tiesa, reikėtų patikslinti, kad subrendusiems krūmams tokia procedūra iš tikrųjų nėra būtina. Tačiau ji gali tiesiogiai paveikti augalų imunitetą bei derlingumą, tad kodėl gi nepabandžius?
Na, o jauniems uogakrūmiams, pasodintiems šį pavasarį arba rudenį, mulčiavimas reikalingas be jokių kalbų.
Orai šaltyn – nauda didyn
Mulčias naudingas visą sezoną ir atlieka galybę funkcijų – pradedant drėgmės sulaikymu dirvožemyje, piktžolių augimo slopinimu, baigiant augalų maitinimu ir apsauga nuo išplovų bei vėjo sukeltų erozijų.
Tačiau rudenį ir žiemą mulčiavimo pliusų tik padaugėja.
Uogakrūmių šaknų sistema paprastai driekiasi ne per giliausiai, todėl jie jautrūs tiek sausroms, tiek šalčiams. O mulčias saugo nuo staigių temperatūrų pokyčių augalų šaknis, atkuria dirvožemio derlingumą ir, lėtai yrant organinėms medžiagoms, virsta maistingu humusu.
Jau neminint to, kad mulčiuoti sodinukai atrodo dailiau ir tvarkingiau, taigi tai, kas naudinga, suteikia sodui ir dekoratyvumo.
Vienas gerai, keli dar geriau
Kuo gi geriausia mulčiuoti uogakrūmius dabar, rudenį?
Variantų labai daug, bet svarbu atsižvelgti į augalo rūšį ir tos rūšies poreikius. Antraip netgi pats brangiausias bei geriausias mulčias gali pakenkti užuot davęs naudos.
Visgi yra vienas kone universalus mulčias – labai gerai perpuvęs kompostas, arba humusas.
Toks organinis mulčias sulaiko šilumą ir aprūpina uogakrūmius papildomomis maistinėmis medžiagomis.
Dar vienas geras pasirinkimas – nupjauta žolė. Ji itin tinka mulčiuoti uogakrūmius. Tik svarbu atminti, kad žolė greitai sutrūnija, be to, joje gali būti piktžolių sėklų. Todėl arba reikia prieš pat žiemą atlikti dar vieną mulčiavimą, arba pakeisti šviežią žolę šienu ar šiaudais. Pastarieji itin tinka pakloti po serbentais, agrastais, gervuogėmis, avietėmis.
Galima ir netgi naudinga kombinuoti skirtingų rūšių mulčią. Pavyzdžiui, apačioje paskleisti kiek smulkesnės frakcijos sluoksnį, kuris irs greičiau, o ant viršaus – stambesnį mulčią, neleisiantį prasiskverbti piktžolėms ir sulaikysiantį šilumą.
Apsaugai nuo vėjo paviršių dar galima papildomai užkloti šakomis, likusiomis po uogyno genėjimo.
O jeigu naudosite spygliuotų krūmų ūglius, tai apsaugosite žiemą savo uogyną dar ir nuo graužikų.
Rudenį soduose daug lapų – jie irgi puikiausiai tinka žemei aplink uogakrūmių stiebus apšiltinti. Bet tik tuo atveju, kai nukritusi lapija sveika, be ligų ar kenkėjų pėdsakų.
Tą patį galima pasakyti apie nugenėtas ir susmulkintas augalų šakeles bei stiebus.
Kad galėtumėte drąsiai ir be dvejonių naudoti lapus ir panašias augalines atliekas, dėl viso pikto apdorokite jas 5 proc. geležies sulfato ir karbamido tirpalu (500 g geležies sulfato ir 500 g karbamido 10 litrų vandens).
Tačiau turėkite omenyje: nesupuvusiame mulčyje gyvenanti mikroflora pasiima iš dirvožemio daug azoto, todėl pavasarį teks patręšti lysves azotinėmis trąšomis.
Specialiai braškėms, avietėms, serbentams ir agrastams mulčiuoti galima įsigyti žemapelkių durpių. Jos mažai rūgščios arba išvis neutralios ir labai tinka sklypams su tankiu dirvožemiu.
Atskirai reikėtų paminėti „parūgštintą“ mulčią, kuris irdamas palaipsniui mažina dirvožemio pH. Tokiam priskiriami spygliuočių žievė, skiedros, spygliai, aukštapelkių durpės, šviežios arba šiek tiek patrūnijusios pjuvenos bei drožlės. Mulčiuoti jomis absoliučiai visus uogakrūmius, suprantama, negalima. Bet visai tinka paberti po šilauogėmis, bruknėmis ar spanguolėmis.
Spygliuočių nuokritai patiks net braškėms.
Beje, toks mulčias dar atliks ir natūralaus fungicido funkciją.
Organinis mulčias naudingas tuo, kad po juos aktyviai vystosi naudingi grybai ir bakterijos: šieno lazdelės, Metarhizium spp., Beauveria spp.
Mulčiavimo tabu
Yra mulčio, kuriuo dengti uogynus rudenį jokiu būdu nerekomenduojama.
Pirmiausia turėtumėte atsisakyti net minties apie dirbtinio akmens skaldos mulčią, ryškų smėlį – tokiems išvis ne vieta sode.
Nederėtų aplink uogakrūmių stiebus kloti ir jokių plėvelių ar neorganinių medžiagų. Jos trukdo dirvožemiui kvėpuoti, didina pelėsio ir puvinio atsiradimo riziką.
Atsargiai tieskite ant lysvių ir kartoną, jei tokį naudojate. Jeigu žiema bus šilta, po kartonu gali pradėti kauptis drėgmės perteklius, pažeisiantis šaknis ir paskatinsiantis iššutimą.
Nekalbant apie tai, kad visų pirma reikėtų įsitikinti, jog kartonas geros kokybės, ir pašalinti nuo jo lipnios juostos draiskanas bei kitas neyrančias medžiagas.
Dar uogakrūmių – ir ne tik jų, bet kokių kitų sodo augalų taip pat, – negalima mulčiuoti maisto atliekomis.
Gali atrodyti: koks gi skirtumas? Vis tiek viskas galiausiai supus, tai kam sukti galvą dėl to, po krūmu ar komposto dėžėje?
Bet skirtumas yra ir labai didelis.
Organinių medžiagų irimą užtikrinantys mikroorganizmai pakelia temperatūrą komposto krūvoje – šiltą rudenį ji gali pasiekti ir 70 laipsnių. Lysvėje tokios sąlygos neišvengiamai baigsis šaknų nudeginimu.
Jeigu netikite, kad taip gali nutikti, ir manote taip dargi augalus per žiemos šalčius pašildysiantys, yra dar svaresnis prieš nebrandinto komposto naudojimą mulčiui: jis garantuotai patrauks graužikus. Ar tikrai norėtumėte rizikuoti?
Pakenktų augalams ir šviežias mėšlas, taip pat nudeginantis šaknis. Geriau palaukti, kol jis visiškai perpus ir virs humusu.
Turėkite omenyje ir tai, kad šviežiame mėšle dažnai būna įsikūrę kurkliai.
Labai atsargiai derėtų mulčiavimui naudoti graikinių riešutmedžių lapus. Mat juose gausu alkaloido juglandino – medžiagos, slopinančios augalų augimą ir vystymąsi.
Lapams nukritus, dalis juglandino suyra ir pavojingumas mažėja. Bet vis tiek patartina juos maišyti su kitomis augalinėmis atliekomis. Ir mulčiuoti žemę po mažiau jautriais juglandinui uogakrūmiais: agrastais, serbentais, avietėmis.
Ko išties katerogiškai negalima naudoti mulčiui niekam ir niekada, tai piktžolių, apdorotų herbicidais.
Paprasta, bet veiksminga
Jeigu jūsų lysves jau dengia mulčias, jo sluoksnį galima atnaujinti arba, jei yra poreikis, pakeisti.
Taip pat prieš beriant mulčią vertėtų pašalinti visas piktžoles, pagerinti žemę trąšomis.
Neprošal būtų ją ir gausiai sulaistyti, kai rudenį, kaip šį, laikosi sausringi orai.
Uogynus patariama mulčiuoti lygiu 5–10 cm storio sluoksniu pernelyg smarkiai jo nesupresuojant.
Dar svarbu, kad mulčias tiesiogiai nesiliestų prie augalų kamienų ar stiebų, antraip gali įsimesti puvinys.
Pasirūpinti apsauga nuo graužikų rudenį aktualu bet kuriuo atveju. Šie kenkėjai gali susisukti lizdą po mulčio sluoksniu arba pažeisti jaunų uogakrūmių žievę. Vieną būdų jau minėjome – išdėlioti aplink augalus nugenėtas spygliuotų augalų šakeles. Sodininkystės centruose pardavinėjami ir specialūs tinkleliai.
