ENERGETIKA
Jei iki metų pabaigos Lietuvai nepavyks susitarti su Lenkija dėl elektros tilto statybos, Europos Sąjunga (ES) gali šio projekto ir nefinansuoti. Kaip jau pranešta, Lietuvai sutikus uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, ES įsipareigojo suteikti pakankamą finansinę pagalbą projektams, kurie sumažintų ar likviduotų skausmingus šio žingsnio padarinius. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo projektą numatyta finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo lėšomis. Gruodžio 13-ąją, ateinantį pirmadienį, energetikai planuoja susitikti su Lenkijos atstovais, po to išsyk – su ES pareigūnais. “Skubėsime susiderėti dėl galutinio skaičiaus, kuris būtų įrašytas finansavimo eilutėje”, – teigia Jonas Kazlauskas, Energetikos agentūros direktoriaus pavaduotojas. Anot jo, jei Lietuva pavėluotų, galutinai prarastų pinigus projektui finansuoti. VŽ
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nusamdytų konsultantų studijoje nurodoma, kad elektros linijos projektas bus ekonomiškai gyvybingas, jei ES šiam 1,498 mlrd. kainuojančiam projektui įgyvendinti skirs apie 949,5 mln. litų neatlyginamos paramos. VŽ
FINANSAI
Nors darbą baigiantis ūkio ministras Petras Čėsna savo parašu 17 ūkio subjektų užtikrino ES struktūrinių fondų paramą, jį šiame poste keičiantis Viktoras Uspaskichas žada šį sąrašą peržiūrėti pagal savus kriterijus. V. Uspaskichas Ūkio ministerijoje turėtų pradėti dirbti jau kitos savaitės antroje pusėje. “Prieštarausiu tiems ūkio subjektams, kurie savo pelną investuoja kitose valstybėse, o struktūrinių fondų paramos siekia projektams Lietuvoje”, – teigė V. Uspaskichas. Jis teigė dar nesusipažinęs su jau patvirtintų paramos gavėjų projektais, tačiau jau turįs informacijos, kad jie Ūkio ministerijoje pastaruoju metu tvirtinami labai spėriai. Gruodžio 17 d. arba 20 d. Ūkio ministerija dar planuoja surengti vieną projektų atrankos komiteto posėdį, kuriam svarstyti galėtų būti pateikti 4-5 projektai pagal įvairias veiklas. Tačiau abejojama, ar posėdis įvyks, nes ministerijos vairą bus jau perėmęs V. Uspaskichas. VŽ
Struktūrinių fondų parama dabar yra skirta 17 projektų. Vakar kalbinti struktūrinių fondų paramą užsitikrinę subjektai abejojo, ar naujasis ministras turės galių koreguoti P. Čėsnos palaimintą gavėjų sąrašą. Tuo tarpu teisininkai tvirtina, jog “iš esmės galima viską, pavyzdžiui, ryte priimtą vieną potvarkį ministras vakare gali panaikinti”. Tačiau, pasak jų, jeigu atsitiktų taip, kad kuris nors paramos gavėjas po planuojamos peržiūros negaus žadėtų pinigų, jis gali reikalauti atlyginti nuostolius. VŽ
ĮMONĖS
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijoje atlikti tyrimai nuo šiol bus pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES) bei daugelyje kitų pasaulio šalių. Lapkritį šios tarnybos laboratorijai buvo suteiktas aukščiausias įvertinimas – akreditacija, o šį mėnesį įteiktas ir tai liudijantis sertifikatas. Kol kas tai tik antra akredituota Maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija Lietuvoje. Pirmoji tokį įvertinimą 2000 metais gavo Nacionalinė veterinarijos laboratorija. Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža paaiškino, jog anksčiau į kitas šalis vežamų prekių tyrimai būdavo atliekami tik Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, o Klaipėdoje atliktų tyrimų rezultatai buvo pripažįstami tik Lietuvoje. Dabar kitose šalyse pripažįstamus tyrimus bus galima atlikti ir uostamiestyje. K
Klesti Kauno AB “Ortopedijos technika” (OT), protezų bei kitokios ortopedijos technikos gamintoja – jos eksportas ūgtelėjo net 120 proc. Išvežamos produkcijos dalis padidėjo nuo 2,3 iki 5 proc. įmonės apyvartos. Labiausiai tam įtakos turėjo eksportas į Vakarų Europą, kur tokiai produkcijai keliami ypač dideli reikalavimai. Įmonė į Vokietiją išveža 38 proc. savo gaminių, produkcija taip pat parduodama Danijoje, Švedijoje, Austrijoje, Latvijoje, Rusijoje. Į ES šalis per šių metų 9 mėn. eksportuota 84 proc. OT gaminių. VŽ
PREKYBA
Gali būti, kad Klaipėdos turizmo ir informacijos centre bus pardavinėjami šviestuvai, papuošti Klaipėdos simbolika. Susipainiojęs tarp naujų įstatų, Klaipėdos turizmo ir informacijos centras gali tapti verslo “uabu”, užuot rūpinęsis, kaip turistams susipažinti su Klaipėda. Socialinių reikalų komiteto posėdyje išaiškėjo, kad Turizmo informacijos centras siekia užsiimti mažmenine prekyba buitiniais elektros aparatais, radijo ir televizijos prekėmis. Įsigaliojus naujajam Viešųjų įstaigų įstatymui, reikia perregistruoti įmonę bei iš naujo patvirtinti dar 2002 metais sukurtus įstatus. Naudodamasis proga centras sumanė labiau išplėsti veiklos galimybes. K
STATYBA
Panevėžyje prie Kalėdų eglės Laisvės aikštėje stovinčios rogės yra didžiausios Lietuvoje. Vakar jos užregistruotos šalies rekordų agentūroje “Factum”. Rogių aukštis siekia 3,90, ilgis – 10,7 metro. Visas statinys sveria beveik 1,5 tonos, jis pagamintas per kelias savaites, o sumontuotas per parą. Stilizuotos rogės ne tik puošia aplinką, bet ir atlieka nedidelės scenos vaidmenį. LR
Kaunas netrukus pasipildys dar vienu turistinės traukos centru: vakar Žemaičių plente, beveik ant Milikonių kalno viršaus, prasidėjo apžvalgos aikštelės įrengimo darbai. Pagal išankstinius planus, aikštelė bus aptverta, išgrįsta trinkelėmis, įrengtas apšvietimas. Gatvę ir apžvalgos aikštelę skirs 3,5 metro aukščio atraminė sienelė. Užlipti į aikštelę bus galima laiptais iš trijų pusių. Pasak rekonstrukcijos darbus atliekančios UAB “Bermanta” vadovo Vyto Lukoševičiaus, kol kas atliekami parengiamieji 250 tūkst. litų vertės darbai. KD
Kaune, prie IX forto, statomas transporto ir pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs Šilainių mikrorajoną su Vytėnais. 88 metrų ilgio ir 21 metro pločio viaduką stato “Kauno tiltų” bendrovė. Neoficialiais skaičiavimais, ši statyba turėtų kainuoti apie 5,54 mln. litų, o darbų pabaiga numatoma po metų. Kitą viaduką laikinojoje sostinėje – į Kleboniškį, taip pat ketinama pastatyti per metus. Jis turėtų būti vienas gražiausių Kaune: apie 1,8 mln. litų kainuosiantis viadukas išsiskirs arkiniu stiliumi ir pakabinamų sijų konstrukcija. Statinio aukštis nuo greitkelio bus apie 16 metrų, ilgis – daugiau nei 76 metrai. Pėstiesiems bus skirtas 3 metrų pločio takas. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Virgaudo Puodžiuko, 1,6 mln. litų viaduko statybą parėmė ES Sanglaudos fondas. KD
TRANSPORTAS
Automobilių eismas šalyje tapo toks nesaugus, kad Lietuvos susisiekimo ministerija nori griebtis neįprastų priemonių. Planuojama net atkurti kelių policiją, o policininkams vėl žadama leisti pažeidėjus gaudyti pasalose. Kelių policija Lietuvoje panaikinta pernai, jos funkcijas pasidalijo įsteigtos universalios policijos patrulių rinktinės ir eismo priežiūros skyriai. Lietuvos susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis vakar paaiškino, kad po serijos šiemetinių avarijų, kai iškart žuvo nuo trijų iki penkių žmonių, susidariusią padėtį aptarė ekspertai, jie pateikė siūlymų Respublikos saugaus eismo komisijai: “Jeigu komisija pritars ekspertų siūlymams, kitas žingsnis bus – keisti įstatyminius aktus”. K, LA
Lietuvos jūrininkams iš tanklaivio “Eko River”, jau susikrovusiems lagaminus ir laukiantiems, kol bus iš Kongo išsiųsti namo, teks užtrukti dar mažiausiai 10 dienų, kol ir taip trejus metus laive praleidę jūrininkai sulauks atvyksiant naujos įgulos. Užsienio reikalų ministerijos Konsulato skyrius Seimo nariui Vaclovui Stankevičiui padedant jau viską parengė, kad jūrininkai galėtų išskristi iš Kongo. Lietuvos Vyriausybė 14,5 tūkst. litų iš rezervinio fondo skyrė tik penkių jūrininkų kelionei apmokėti. Tačiau URM Konsulato skyrius ėmėsi spręsti ir šią problemą. Jūrininkai vis dar tikisi iš laivo savininko V. Rodnovo gauti per trejus metus uždirbtą algą. K
Sostinės vežėjai iš Čekijos Ostravos miesto vakar sulaukė naujo “Solaris Bus” troleibuso, tačiau buvo laukta keturių. Mat, pasak įmonės “Vilniaus troleibusai” technikos direktoriaus Jurijaus Komarovo, Ostravoje tiesiog nespėjama pagaminti laiku dėl daugybės užsakymų. Vis dėlto tikimasi, kad iki gruodžio pabaigos mieste keleivius veš 10 naujų troleibusų, o iš viso jų laukiama penkiolikos. LR
VERSLAS
Vakar paskelbti šių metų Verslo šlovės galerijos laureatai – jais tapo “Audimo” generalinė direktorė Ona Balžekienė ir “Pieno žvaigždžių” valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus. Iš įmonių vadovų siūlytų kandidatų Verslo šlovės galerijos laureatus išrinko speciali komisija. Pagrindiniai kriterijai – verslininko darbo sėkmė, indėlis į visuomenės pažangą, etikos bei moralės principai. Verslo šlovės galerijos laureatų rinkimus rengia viešoji įstaiga “Lietuvos Junior Achievement”. LR
ŽEMĖ
Kodėl Kalėdoms puošiama eglė? Žinomas šalies gamtininkas Saliamonas Paltanavičius mano, kad čia reikėtų ieškoti sąsajų su gyvybės atsiradimu ir kartu su Kalėdomis – Kristaus gimimo švente. Lietuvoje tradicija Kūčių vakarą puošti eglutę paplito per dvarus, per jų kultūrą, kurią čia skleidė vokiečių, prancūzų ir kitų Europos tautų dvarininkai. Kai žmonės dievybes garbino gamtoje, šventų girių viduryje būtinai būdavusi eglė. Lietuvoje eglynai užima apie 24 procentus bendro miškų ploto. K
Aplinkosaugininkai sumanė suskaičiuoti sostinėje žiemojančius šikšnosparnius. Akciją rengiantis Aplinkos apsaugos informacijos centras vilniečių prašo pranešti apie vietas, kuriose jie pastebi šikšnosparnių. Aplinkosaugininkai ketina suteikti gyventojams informacijos, ką daryti, kad gyvūnai nenukentėtų. Manoma, kad daugiausia jų gyvena Paneriuose, kur vietiniai paaugliai net rengdavo šikšnosparnių medžiokles. Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad Panerių gyventojų baimė yra nepagrįsta, o ją kursto siaubo filmai, kuriuose šie gyvūnai vaizduojami kaip kraugeriai. Lietuvoje gyvena 14 rūšių šikšnosparniai, kurie nesiurbia kraujo. Jie minta įvairiais vabzdžiais, todėl yra labai naudingi. Gamtininkai viliasi, jog per keletą mėnesių suskaičiuos mieste gyvenančius šikšnosparnius. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA –
“Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R –
“Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
