FINANSAI
Lietuva galėtų pasimokyti iš Latvijos ir Estijos, kaip reikia mažinti gyventojų pajamų mokestį – tai siūlo Vilniaus banko analitikai, primindami, kad Lietuvoje šio mokesčio tarifas nekeistas nuo praėjusio dešimtmečio pradžios. Kaimyninės Baltijos šalys jau sumažino darbo pajamų apmokestinimą. Latvijoje šio mokesčio tarifas yra 8 procentiniais punktais mažesnis nei Lietuvoje, o Estija apsisprendė mažinti gyventojų pajamų mokestį po 2 procentinius punktus per metus iki 20 proc. pradedant šiais metais. Lietuva išsiskiria ir didžiausiu apmokestinimo progresyvumu – analitikai prognozuoja, kad po kelerių metų Estijoje skirtumas tarp mažiausios ir didžiausios algos faktinių tarifų laipsniškai mažės, Latvijoje išliks labai nedidelis, o Lietuvoje siekia ir sieks net daugiau kaip 17 procentinių punktų. VŽ
Ūkio bankas sustiprino kapitalo bazę į kapitalą įtraukdamas “Samsung” korporacijos suteiktą 3 mln. JAV dolerių (apie 7,6 mln. litų) subordinuotą paskolą. Ši paskola Ūkio banko kapitalo bazę padidins maždaug 6 proc. Leidimą įskaityti į kapitalą šią subordinuotą paskolą suteikė Lietuvos banko valdyba. Ūkio bankas per 2004 m. uždirbo 5,737 mln. grynojo neaudituoto pelno – 10,6 proc. daugiau, nei planuota (5,186 mln. litų), ir 16,5 proc. daugiau nei 2003 m. per tą patį laikotarpį (4,924 mln. litų). R
ĮMONĖS
Klaipėdiečio Aleksandro Gridino įmonės specialistai – aukštybininkai – neseniai baigė išmontuoti Ignalinos atominės elektrinės reaktorių, o kitą savaitę pradės ardyti 102 metrų aukščio “Begos” teritorijoje esantį kaminą. Šešiems A. Gridino įmonės aukštalipiams vakar suteikti aukštesnio lygio darbų saugos sertifikatai. Po tris dienas specialiai įrengtoje treniruočių salėje vykusių kursų juos egzaminavo Tarptautinės aukštybinių darbų pramonės organizacijos (ITARA) komiteto pirmininkas britas Deivydas Torsas. Gavę sertifikatus, Klaipėdos aukštalipiai, kurių A. Gridino įmonėje yra 29, dar praplės savo veiklos geografiją – vasarį jie dirbs Venesueloje, Korėjoje, Italijoje ir Kroatijoje. K
Likviduojamos verpimo įmonės “Trinyčiai” 5 hektarų ploto teritorija gali būti prikelta naujam gyvenimui – čia numatoma statyti gyvenamuosius namus. Tą ketina daryti nekilnojamąjį bankrutavusios bendrovės turtą perėmusios JAV registruotos bendrovės “Caistor international Ltd” atstovai. Prestižinėje vietoje – Bangų gatvėje šalia Trinyčių tvenkinio esantis nekilnojamasis turtas ir dalis nuo 1936 metų veikusios verpimo bendrovės įrengimų amerikiečiams atiteko neįvykus dviem varžytinėms. Jose 21 mln. litų balansinės vertės turto pradinė kaina siekė 27 mln. litų. Tačiau Lietuvos įmonių registre “Caistor international Ltd” nėra, VE duomenimis, bendrovė įregistruota Amerikoje, Delavero valstijoje. VE
80 Lietuvos įmonių galės dvejus metus nemokamai naudotis duomenų bazėmis, teikiančiomis informaciją apie karinės paskirties gaminių pirkimus užsienyje. Atrinktosios įmonės ne tik bus įtrauktos į minėtas duomenų bazes, bet ir galės pasinaudoti informacija apie pirkimus, kuri nepasiekiama potencialiems konkurentams. Galimybę Lietuvos įmonėms 2 m. nemokamai naudotis EPICOS ir EXOSTAR duomenų bazėmis pasiūlė JAV kompanija “Raytheon”, iš kurios Krašto apsaugos ministerija perka raketas “Stinger”. “Raytheon” tokį pasiūlymą Lietuvos pramonei pateikė pagal kompensavimo (ofseto) sutartį. Šią savaitę EPICOS specialistai surengė mokymus atrinktų įmonių atstovams. VŽ
Vilniaus taksi bendrovės, 2004 m. rudenį padidinusios paslaugų tarifus, už neleistiną susitarimą nubaustos 100.000 litų bauda. Kainų kėlimo iniciatorė “Martono taksi” nubausta 50.000 litų bauda, kitoms 10 taksi įmonių paskirtos po 5.000 litų siekiančios baudos. Taksi paslaugų teikėjų asociacija, kuri neva koordinavo kainų didinimą, dėl menkos apyvartos baudos išvengė. Šiai asociacijai priklauso 20 bendrovių. Tačiau Rimantas Stanikūnas, Konkurencijos tarybos vadovas, asociacijas vadina “kartelių buveine”. Pasak R. Stanikūno, Konkurencijos tarybos sprendimas dėl kartelinio susitarimo neįpareigoja susitarimo dalyvių mažinti kainos. Tačiau jis tikisi, jog artimiausiu metu Europos Komisija parengs direktyvą, numatančią, “kad pripažinus kartelinį susitarimą kainos grįžtų į pirminę padėtį”. Taksi bendrovės kategoriškai nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu ir žada bylinėtis teismuose. VŽ, R, LŽ
PASLAUGOS
Vilniuje duris atvėrė dar viena kaimiško stiliaus kavinė “Dzūkų kaimas”. Ji ypač tiks mėgstantiems grybus – jų negailima čia ruošiamiems patiekalams. LR
“Lietuvos telekomo” sporto klubas P. Lukšio gatvėje Vilniuje siūlo naujų paslaugų: kas mėnesį čia ketinama rengti pirties vakarus. Patyrę pirtininkai lankytojus išvanos vantomis, patars, kaip geriau atsipalaiduoti. Jie taip pat galės nušveisti kūnus druska ar kavos tirščiais, įtrinti kvepiančiuoju aliejumi. Sporto klube veikia trys pirtys. LR
PREKYBA
Finansininkai ir prekybininkai sutaria, kad objektyvių priežasčių branginti prekes dėl euro įvedimo nėra, tačiau mažai kas abejoja, jog 2007 m. sausio 1 d. kainos šaus į viršų. Pirmasis garsiai susirūpinimą dėl to, kad dėl euro įvedimo prekybos tinklai gali padidinti prekių kainas, išreiškė finansų ministras Algirdas Butkevičius. Savo būgštavimus jis grindžia kai kurių ES valstybių praktika. Kovo ar balandžio mėnesį jis planuoja pasikviesti prekybininkus ir šnekėtis apie tai, kad kainos nebūtų keliamos. Tuo tarpu prekybos tinklai tokį ministro pareiškimą įvertino skeptiškai, jie priminė, jog kartą to jau jų prašė Premjeras Algirdas Brazauskas. VŽ
“Vien dėl euro įvedimo kainos prekybos tinkle galėtų kilti tik dėl jų apvalinimo. Tačiau tai kompensuotų gaminių pigimas dėl konkurencijos. Kitų prielaidų didinti kainų nematau”, – teigia Ignas Staškevičius, “VP Market” valdybos pirmininkas. Kiti mažmeninės prekybos tinklai pirmiausia akcentuoja, kad iki naujos valiutos įvedimo laiko dar daug, todėl jie nesiima komentuoti, kokia tiksliai bus kainų politika. Ekspertai prognozuoja, kad siekiantiesiems pasipelnyti vis dėlto sutrukdys stipri konkurencija vidaus rinkoje. VŽ
RYŠIAI
Vakar prieš pietus sutrikus “Microlink Lietuva” tarnybinės stoties darbui beveik visą dieną buvo nepasiekiamos maždaug tūkstantis lietuviškų interneto svetainių. “Microlink Lietuva” marketingo vadovo teigimu, sugedo tarnybinės stoties, kurioje laikomos interneto svetainės, diskinių kaupiklių masyvas, o tokie gedimai pasitaiko labai retai. Nors bendrovė žadėjo iki vakar 18 valandos vakaro atkurti duomenis bei atlyginti sutartyse numatytus nuostolius, ir vėliau padėtis nebuvo pasikeitusi. Kai kurios bendrovės dėl nuostolių ketina pareikšti pretenzijas. LR
VERSLAS
Uostamiesčio Tilžės turgaus prekeiviai baiminasi, jog artėja jų verslo pabaiga. Tokią prielaidą žmonės daro Vilniuje išgirdę, esą dėl finansinių interesų susikirtimo čia gali nebelikti Gariūnų turgavietės. Iš jos smulkieji uostamiesčio verslininkai atsiveža apie 80 proc. Klaipėdos turguje parduodamų prekių, nes patiems važiuoti į užsienį neužtenka lėšų. Prekiautojai teigia, jog valdžiai smulkieji verslininkai nerūpi, ji laukia, kol visa “smulkmė” išvažiuos iš Lietuvos. Klaipėdos turguje dabar populiariausia prekė – dideli kelioniniai krepšiai. Donatas Botyrius, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) Klaipėdos skyriaus pirmininkas, patvirtino, jog turguje prekiaujantys žmonės iš tiesų yra sunerimę ir klausinėja apie Gariūnų ateitį. VE
Šiuo metu trys Gariūnus eksploatuojančios įmonės planuoja čia įkurti modernią turgavietę – vadinamąjį paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parką. Per 10 metų planuojama investuoti apie 50 mln. litų. Norėdamos imtis investicijų, bendrovės prašo iš Vyriausybės garanto – 99 metams išnuomoti joms apie 33 hektarus valstybinės žemės ir pripažinti jų projektą valstybinės svarbos. Tačiau kol kas iš valdžios institucijų pritarimo šiam projektui negauta, o iš įvairių pasisakymų spaudoje galima suprasti, jog žemė gali būti išnuomota tik konkurso būdu. Turgaus prekeiviai bijo, jog tuomet konkursą gali laimėti ir turgaus egzistavimu nesuinteresuoti didieji prekybiniai susivienijimai. Anot nekilnojamojo turto ekspertų, žemės sklypas, kuriame įsikūrusi Gariūnų turgavietė, vertinamas 60 mln. litų. VE
Gariūnų prekiautojų ir pirkėjų artimiausiu metu laukia du įvykiai: lietuvių kalba ketinama išleisti Danijos nacionalinio tyrimų instituto kultūros antropologės, mokslų daktarės Pernille Hohnen knygą apie Gariūnus, o Vyriausybė apsispręs, ar šį turgų pripažinti valstybiškai svarbiu objektu. Šie du faktai gali pakeisti ne tik mūsų sampratą apie turgų, bet ir dešimčių tūkstančių žmonių gyvenimus. Iš tiesų Lietuvoje iki pastarojo meto nesigilinta į tikrąją Gariūnų turgaus reikšmę šalies ekonomikai ir žmonių gyvenimui. “Gariūnai: tarp “bardako” ir verslo parko”. LŽ
ŽEMĖ
Klaipėdos regiono aplinkosaugos specialistai vakar jau galėjo pateikti savo išvadas dėl pirmadienį Būtingės naftos terminale įvykusio ekologinio incidento. Jų teigimu, į Baltijos jūrą išsiliejo naftos produktai, o jūros vandens užterštumas leistinas normas viršijo daugiau nei du kartus. Pasak Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų vadovo Kęstučio Šiliausko, pirmieji žalos gamtai skaičiavimai galėtų būti atlikti per 4-5 dienas. Šiuo metu specialistai jau yra nustatę, kad jūroje teršalų kiekis leistinas normas – 0,005 miligramo litre – viršijo 2,2 karto. AB “Mažeikių nafta”, kuriai priklauso Būtingės naftos terminalas, atstovas Giedrius Karsokas vakar teigė, jog olandų narams pavyko ištirti povandeninę plūduro dalį, po vakarykštės apžiūros jie turėtų pateikti savo išvadas. G. Karsokas atmetė būgštavimus, kad išsilieję teršalai krante gali pasirodyti pavasarinių audrų metu. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
