EKONOMIKA
Europos Komisija vakar konstatavo, kad Europos ekonomika sunkiai serga, o jai gydyti būtinos reformos, pirmiausia – gerinti verslo aplinką. Tai aktualu ir Lietuvai. Dabar Europos Komisijos siūlomomis priemonėmis 2010 m. ES BVP būtų galima padidinti 3 proc. ir sukurti daugiau kaip 6 mln. darbo vietų. Pasak Dalios Grybauskaitės, ES finansų planavimo ir biudžeto komisarės, Lietuva dabar yra “palyginti neblogoje pozicijoje” – čia gerokai liberalesnės sąlygos verslui nei kai kuriose ES senbuvėse, bet šaliai reikėtų daugiau politinės valios ir atsakomybės sprendžiant ateities klausimus. Ekonomistai perspėja, kad dabartinė reformų politika gali paversti Lietuvą aptingusia, kaip ir kai kurios ES senbuvės, valstybe, nesugebančia didinti darbo našumo, o šalies gyventojai, anot jų, bijos rizikuoti imtis verslo ir geriau tenkinsis pakankamomis socialinėmis garantijomis. VŽ
ENERGETIKA
Jei Seimas kitą savaitę pritars naujausioms Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, valstybė turės teisę kištis į dujų kainodarą. Tačiau dėl to vakar išsiskyrė ne tik verslininkų, bet ir valdančiosios koalicijos partnerių nuomonės. Seimo Ekonomikos komitetas (EK) baigia rengti galutinę Gamtinių dujų įstatymo projekto redakciją, tobulinamą nuo pernai vasaros. Dėl šio įstatymo projekto Seimas balsuos vasario 8-15 dienomis rengiamoje neeilinėje sesijoje. VŽ, KD
FINANSAI
Skandinavijos biržų aljansui OMX pernai privatizavus Vilniaus vertybinių popierių biržą, naujieji savininkai pareiškė, kad skatins aktyvesnę vertybinių popierių prekybą. Siekdami pritraukti naujų investuotojų, jie kelis kartus mažino sandorių komisinį mokestį. Dabar mokestis sudaro 0,07 proc. sandorio sumos. Savo mokesčius gerokai sumažino ir vertybinių popierių apskaitą tvarkantis Centrinis depozitoriumas. Tačiau kol kas investuotojai naudos nepajuto, nes didžiausios šalies finansų maklerio įmonės, kurios tarpininkauja perkant ir parduodant akcijas Vilniaus biržoje, savo mokesčių nesumažino ir neprognozuoja jų mažinti. LŽ
Sparčiai kreditus gyventojams suteikiantys šalies komerciniai bankai skelbia, kad klientams dar negresia nemokumas, tačiau kartu perspėja, kad išvengti problemų ateityje padėtų racionalus finansinių galimybių įvertinimas. Julija Varanauskienė, Vilniaus banko (VB) šeimos finansų ekspertė, teigia, kad šiuo metu blogųjų paskolų dalis bankų suteiktų kreditų portfelyje dar nesiekia 1 proc. Tokius duomenis nurodo ir “Sampo banko” atstovai. Anot bankininkų, šiuo metu pernelyg didelio gyventojų įsiskolinimo dar nerodo ir makroekonominiai rodikliai. Tačiau gerokai sparčiau nei gyventojų pajamų didėjimas aktyvėjantis įsiskolinimas bankus vis dažniau priverčia prabilti apie galimą nemokumą, su kuriuo labiau gali susidurti besiskolinantieji vartojimui. VB ekspertė pataria žmonėms realiau vertinti savo finansines perspektyvas. VŽ, KD
Nuo kovo visi šalies bankai “Sodros” duomenų bazėje galės pasitikrinti prašančio paskolos ar norinčio pasinaudoti lizingo paslaugomis asmens pajamas. Tokia naujovė – galimybė greitai “Sodroje” pasitikrinti duomenis apie asmens gautas pajamas leis kai kuriems bankams atsisakyti darbdavių pateikiamų pažymų apie išmokėtą darbo užmokestį. Tokių pažymų reikalaujama iš norinčiųjų gauti būsto ar vartojimo paskolą. AB “Hansabankas” atstovų teigimu, jau šiuo metu pažymų iš darbdavio nereikia pateikti gyventojams, kurių atlyginimas pervedamas į banko sąskaitą. Planuojama, jog, pradėjus naudotis “Sodros” duomenų baze, reikalavimo pateikti pažymą iš darbdavio bus atsisakyta ir kitiems klientams. VŽ
ĮMONĖS
Konteineriai šiemet labiausiai prisidės prie UAB “Klaipėdos terminalo grupė” augimo, tačiau konkuruoti taps sunkiau – 47 proc. pernai Klaipėdos uoste didėjusi konteinerių krova skatina vis naujų terminalų statybas. Vaidotas Šileika, “Klaipėdos terminalo grupė” (KTG) direktorius, prognozuoja, kad naujos gamyklos Klaipėdoje šiemet parūpins KTG maždaug 15 proc. daugiau krovinių: “Nemuno bangos grupė”, “Indorama” gabens produkciją konteineriais. Planuojama, kad metų pabaigoje prie KTG prisijungs UAB “Malkų įlankos terminalas”, kuriame dėl tinkamo krantinių gylio sudarytos palankios sąlygos krauti konteinerius. Anot V. Šileikos, visiškai įrengti šį terminalą, dėl kurio jų teritorija išsiplėstų 15 ha, reikia 50 mln. litų, o į technologijas ir programas KTG šiemet investuos dar apie 5 mln. litų. Naują konteinerių terminalą planuoja statyti ir “Klaipėdos Smeltė”, todėl, pasak V. Šileikos, konkurencija dar padidės. VŽ
Vidaus reikalų ministerijos rengiamas nutarimas įpareigos visus darbdavius kontroliuoti, ar darbuotojas nėra apgirtęs ar apsvaigęs. Taisykles “Dėl transporto priemonių vairuotojų bei kitų asmenų neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nustatymo” kuriantys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnai viliasi, jog tokiu būdu sumažės grėsmingas autoavarijų bei traumų skaičius. Tuo tarpu bendrovių vadovams valdininkų pastangos įpareigoti juos kontroliuoti savo darbuotojus kelia ir juoką, ir pasipiktinimą. Jų nuomone, valdžios kišimasis yra visiškai nereikalingas. VŽ
Lietuvoje autoįvykiuose žūsta maždaug dukart daugiau žmonių nei ES (skaičiuojant 100.000 gyventojų). Penkerių metų vidurkis (2000-2004 m.) yra apie 700 mirčių kasmet. Aukų skaičių turėjusi sumažinti saugaus eismo programa, kuriai 2002-2003 m. buvo skirta beveik 0,5 mlrd. litų, tikslo nepasiekė. Mat 96,7 proc. programos lėšų panaudota keliams bei gatvėms tiesti ir prižiūrėti , o švietėjiškai veiklai atseikėta tik 0,8 proc. Bendrovių vadovai spėja, kad, nesugebėjusi pasiekti savo tikslo biudžeto pinigais, valdžia tikisi, jog problemą pavyks įveikti darbdaviams. VŽ
PREKYBA
Kasmet didėjant viešiesiems pirkimams išleidžiamų biudžeto pinigų sumoms, jų naudojimo kontrolė lieka prasta. Nematydama valstybės institucijų pastangų padėtį keisti, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įsipareigojo teikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. STT nuomone, būtina keisti Viešųjų pirkimų įstatymą ir tiksliau sureguliuoti nepasiteisinusias nuostatas. VŽ
RYŠIAI
Beveik pusmetį Klaipėdoje tylėjęs 91,4 MHz radijo dažnis jau turi naują šeimininką. Vakar vakare Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (RTK) sprendimu licencija transliuoti šiuo dažniu atiteko klaipėdiečių bendrovei “Eglės leidykla”, uostamiesčio radijo stoties “Radijas 9” steigėjai. Konkurse dėl buvusio radijo stoties “Bumsas” dažnio varžėsi dar keturi pretendentai. Pasak RTK Licencijavimo ir kontrolės skyriaus vadovės Rimos Daunoravičienės, naujuoju dažniu “Radijas 9” savo programą turėtų pradėti transliuoti nuo gegužės 1 dienos. K
Telekomunikacijų bendrovė “Bitė GSM” pasiūlė naujovę elektroninės savitarnos srityje – individualius pasiūlymus kiekvienam klientui. Asmeniškai aktuali ir specialiai parengta informacija kiekvienam “Bitės” klientui nuo šiol teikiama bendrovės elektroninės savitarnos svetainėje “Mano BITĖ”. VE
STATYBA
Senų sostinės daugiabučių gyventojai, norintys renovuoti savo namus, baigia išgraibstyti šiemet savivaldybės skirtą paramą. Vilniaus valdžia daugiabučių energetiniam auditui atlikti ir investiciniams projektams parengti šiais metais skyrė 300 tūkst. litų. Pagal šiuos projektus bus renovuojami seni pastatai. Paraiškos dalyvauti šių metų būsto atnaujinimo programoje miesto seniūnijose dar priimamos iki kovo 4-osios. Vilniuje yra per 3.600 namų, kuriems reikalinga renovacija. Tikimasi, kad juos pavyks atnaujinti iki 2020 metų – po 240 daugiabučių kasmet, o investicijos į renovaciją sieks daugiau kaip 2,5 mlrd. litų. LR
VERSLAS
Vežėjai graudenasi, jog Lenkija stumia juos iš rinkos nepagrįstai skirdama baudas už trečių šalių gavėjams skirtų krovinių gabenimą iš Lenkijos į Lietuvą su bendrijos leidimais. Jie ragina Susisekimo ministeriją pagaliau spręsti šią skaudžią problemą. Nuo pernai rugsėjo jau užfiksuota apie 200 atvejų, kai mūsų vežėjams Lenkijos kelių transporto inspekcija pritaikė 6.000 zlotų (maždaug 5.100 litų) dydžio administracines baudas už tai, kad krovinius, kurių gavėjas yra trečiosios šalies ūkio subjektas, iš krovimo vietos Lenkijos teritorijoje iki iškrovimo vietos Lietuvoje jie vežė su Europos bendrijos leidimais. Baudų suma jau siekia apie 1 mln. Lt. VŽ
“Tai nepaskelbtas karas prieš mūsų vežėjus siekiant juos išstumti iš rinkos”, – įsitikinęs Algimantas Kondrusevičius, “Linavos” prezidentas. Susisiekimo ministerija teigia šią problemą žadanti svarstyti Lietuvos ir Lenkijos bendros kelių transporto komisijos posėdyje, tačiau, anot jos atstovų, Lietuvos vežėjai neteisūs, nes kai krovinys galiausiai gabenamas į trečiosios šalies teritoriją, tam reikalingas atitinkamos tos šalies institucijos leidimas. VŽ
ŽEMĖ
Didelis bangavimas jūroje neleidžia narams nustatyti, ar povandeninėje Būtingės naftos terminalo dalyje nėra pažeidimų. Ją specialiu gelbėjimo laivu “Junion Biver” tirti atplaukė 14 olandų kompanijos “Smit” narų. Su belgų vėliava plaukiojantis laivas garsus tuo, kad dalyvavo nuskendusio rusų povandeninio laivo “Kursk” gelbėjimo operacijoje. Naktį iš antradienio į trečiadienį narai prie Būtingės plūduro jau buvo panėrę dviem valandoms, tačiau ištirti povandeninės terminalo dalies nespėjo. Nuodugniam tyrimui reikia maždaug paros. Vakar dėl didelio bangavimo nerizikuota nerti. Šiandien Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas turėtų paskelbti, kokia yra prie Būtingės terminalo atsiradusio taršos šaltinio kilmė. K
Antradienio popietę Žadvainių girininkijoje (Plungės r.) ant sniego buvo pastebėta gausybė smulkių ir judrių vabzdžių. Specialistai ištyrė, kad tai poderos, kitaip vadinamos kolembolomis, paprastai žemės paviršiuje pasirodančios žiemą per atlydžius ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus šiltiems orams. Pasak Plungės rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Aloyzo Balsio, 50 hektarų apsnigtas žemės plotas šalia autostrados vakar dar buvo nusėtas tūkstančiais vabaliukų – viename kvadratiniame metre jų gali būti nuo 500 iki 1 tūkst. K, LR
Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys paaiškino, kad pastarosiomis dienomis iškritęs sniegas padengė neįšalusį dirvožemį, o pro purų sniegą poderos lengvai išlindo į paviršių. Palanki temperatūra lemia, kad ant sniego aiškiai matomi vabzdžiai gali išgyventi keletą dienų. Manoma, kad jie nekelia pavojaus nei žmonėms, nei gamtai. K, LR
Krekenavos girininkijos (Panevėžio r.) 30 hektarų aptvare antradienį buvo apgyvendinta 34 danielių banda, atvežta iš Slovakijos. Planuojama, kad kelerius metus pagyvenę girininkijos aptvare, danieliai bus išleisti į laisvę ir apsigyvens Kalnelio, Pašilių ir Pauslojo miškuose. Pirmieji danieliai į Lietuvą buvo atgabenti XVI-XVII amžiais, o po karo vėl – apie 1974 metus. Šiuo metu Panevėžio miškų urėdijai priklausančiuose miškuose laisvėje gyvena per 100 danielių. Pasak Panevėžio miškų urėdo Daugirdo Lukoševičiaus, danielių gausinimo programa skirta ne vien medžioklei – svarbesnis yra mokslinis tiriamasis darbas bei studentų praktinis mokymas. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
