EKONOMIKA
Valdančiosios koalicijos šulai painiojasi mokesčių politikos brūzgynuose. Tokia padėtis susidarė valdančiojoje koalicijoje, paskelbus apie mokesčių pakeitimus. Keturių partijų atstovai vieni tam pritaria, kiti abejoja, o treti painiojasi. Bendražygio akibrokšto vakar susilaukė premjeras Algirdas Brazauskas, prieš keletą dienų pareiškęs, kad šiemet nebus panaikintas kelių mokestis. LR
“Nežinia kenkia ne tik verslininkams. Tokia situacija kenkia ir man, kaip ministrui. Taip yra dėl to, kad koalicija yra labai plati, todėl nepaprastai sudėtinga suderinti pozicijas. Pirmadienį politinėje taryboje visi tvirtai sutarėme, kokios pozicijos laikysimės, tačiau kitą dieną kai kurie kolegos iš politinės tarybos pradėjo kitaip kalbėti”,- “Lietuvos rytui” sakė ministras A.Butkevičius. LR
Vakar susitikęs su finansų ministru Algirdu Butkevičiumi prezidentas Valdas Adamkus paragino kuo ryžtingiau mažinti gyventojų pajamų mokestį, tačiau pasakė, kad dėl to biudžeto prarandamas lėšas reikėtų kompensuoti ne nauju nekilnojamojo turto mokesčiu, o išnaudoti kitas galimybes. Prezidentas V.Adamkus kategoriškai laikosi nuomonės, kad kelių mokestį, kaip ir buvo nuspręsta anksčiau, reikia naikinti. R
“Reikia ryžtingai ir atsakingai imtis gyventojų pajamų mokesčio mažinimo. Taip, kad tuo patikėtų įmonės, visa visuomenė”,- prezidento nuomonę perdavė jo patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas. “Dėl nekilnojamojo turto mokesčio … aš supratau, kad prezidentas nelabai nori pritarti šiam įstatymui”,- atsargiai rinkdamas žodžius savo įspūdžiu pasidalijo finansų ministras A.Butkevičius. R
“Politinė taryba nusprendė, kad kitais metais kelių mokestis įmonėms nuo apyvartos bus”, – LŽ vakar sakė finansų ministras Algirdas Butkevičius. Jei valdančioji dauguma kitąmet nesugrąžintų visoms įmonėms taikomo kelių mokesčio, jai būtų sunku tesėti pažadus sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Butkevičius tikisi, jog dėl reformos laikinai prarastos biudžeto lėšos sugrįš, nes mažės šešėlinės ekonomikos dalis, į Lietuvą plūstels naujos investicijos, bus kuriamos naujos darbo vietos.LŽ
Valdančiosios daugumos paskelbta mokesčių sistemos reforma virsta komedija, kurioje jau sunku suprasti, kada valdžios vyrai kalba rimtai, o kada tik garsiai sapnuoja atmerktomis akimis, komentuoja “Respublika”. R
Seimo opozicija valdančiųjų pasiūlytą mokesčių reformą vadina Vyriausybės savižudybės planu ir prognozuoja, kad tokios reformos Seime laukia krachas. Planai supeikti ir prezidentūroje šiuo klausimu vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo prezidentas ir finansų ministras. VŽ
“Klaipėdos” viešbutį valdantys verslininkai teigia Kaune susidūrę su neregėtų įžūlumu. Jie įtaria, kad nešvariai konkuruojantiems šio miesto verslininkams padeda ne tik laikinosios sostinės biurokratai, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai. Pastarosios nuolat į skandalus patenkančios tarnybos pažyma lėmė, jog Klaipėdos regione savo veiklą plėtojančių verslininkų įkurta ir geriausią pasiūlymą pateikusi bendrovė buvo pripažinta nepatikima ir pašalinta iš įmonės “Kauno keliai” pardavimo konkurso. VE
Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos organizuotas bendrovės “Kauno keliai” akcijų pardavimo aukcionas baigėsi skandalu. Valdininkai, gavę STT pažymą, atsisakė aukciono laimėtoju pripažinti Vandens pramogų centrą, pasiūliusį už “Kauno kelių” akcijas 22,556 mln. Lt. Turtingi verslininkai riejasi dėl milijonų. R
Kauno privatizavimo tradicijos, išryškėjusios parduodant “Kauno kelių” akcijas, viešajame aukcione, atvėrė akis Seimo Antikorupcijos komisijos nariui konservatoriui Jurgiui Razmai. “Kyla klausimas, ar nereikėtų tiksliau reglamentuoti , kada ir kokio turinio pažymas specialiosios tarnybos turi pateikti. Ar leistina, kad pažymas pateiktų ne tarnybos vadovai, o jų teritorinių padalinių vadovai?” – svarstė J.Razma. LR
Kauno meras Arvydas Garbaravičius “Vakarų ekspresą” tikino, kad laikinosios sostinės valdžia jai priklausančio turto pardavimo konkursuose neproteguoja vietinių verslininkų. “Visi procesai vyksta absoliučiai skaidriai – taip, kaip reikalauja įstatymai. Nėra jokio neigiamo požiūrio į uostamiestį ar jo verslininkus, juolab kad Klaipėdos meras yra mano bendrapartietis”, – teigė A. Garbaravičius. VE
FMĮ “Finasta” maklerio asistentas Mantas Galinis pripažino, kad pastaruoju metu jaučiamas padidėjęs susidomėjimas investavimu akcijų biržoje. Tačiau, jo vertinimu, tokios tendencijos turi ne tik gerų, bet ir blogų padarinių. Vis daugiau akcijų rinkoje nepatyrusių gyventojų investuoja nemažas sumas į šalies bendrovių akcijas, tačiau netrukus jie gali nusvilti rankas “perkaitusioje” rinkoje, mat kai kurios akcijos yra gerokai pervertintos. Akcijų rinkai gresia griūtis. R
Kaune STT , atrodo, padaugės darbo, nes gruodžio pabaigoje Savivaldybės įsigytų 25 butų istorija apaugo naujais įtarimais. Iš Vyriausybės skirtų 2,04 mln. litų miestas už būstus iškeliamiems iš grąžintinų namų žmonėms sumokėjo vidutiniškai 40 proc. brangiau, nei jie kainuoja rinkoje. Vienu atveju butas nupirktas penkis kartus brangiau, nei nustatė turto vertintojai. Kauno miesto savivaldybė dosniai atseikėjo nekilnojamojo turto agentūrai už butus, kurių vertė, specialistų teigimu, yra gerokai mažesnė. Straipsnis “Auksinė apleistų butų kaina”. KD
“Tokioms valstybėms kaip Lietuva, kurios turi pasivyti ES senbuves, reikalingi kur kas didesni gamybos plėtros fondai. Sieksime, kad tai būtų numatyta 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu”, – vakar apsilankęs tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo aptariami naujųjų ES šalių vyriausybių ir pramonės siekiai įgyvendinant Lisabonos strategijos uždavinius, pareiškė Algirdas Brazauskas.Tačiau verslo asociacijų atstovai įžvelgia nemažai pavojų, kurie gali sutrukdyti ES šalims didinti ūkio konkurencingumą. “Lisabonos tikslai primena karietą, pakinkytą žirgais, kurioje sėdi drambliai”, – sakė LPK prezidentas Bronislovas Lubys. LŽ
FINANSAI
Lietuva, siekianti nuo 2007 metų įsivesti eurą, turės padirbėti – reikės išsamaus bei laiku atlikto praktinio pasirengimo bei efektyvios informacinės kampanijos. LR
Vakar Lietuvoje lankęsis Europos Komijos narys Choakinas Almunia pareiškė, kad Lietuva kol kas vykdo visus euro įvedimui reikalingus kriterijus, tačiau leido suprasti, kad šaliai dar reikia daug ką nuveikti, norint po poros metų sklandžiai pakeisti litą euru. “Jūsų šalis iš tiesų turi visas galimybes įvykdyti reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad nėra jokios rizikos ar kad Lietuva gali nesistengti toliau vykdyti į euro zoną įsitraukti reikalingų sąlygų”, – sakė Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonominę ir pinigų politiką. Eurokomisaras pataria rimtai rengtis eurui. LŽ
ĮMONĖS
Stipriausia Lietuvos įmonė “Švyturys – Utenos alus” tapo pagrindiniu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmėju. Sutartį, pagal kurią aludariai per 4 metus įsipareigoja skirti Lietuvos olimpinių sporto šakų rėmimui per 1,2 milijono litų, pasirašė “Švyturio-Utenos alaus” generalinis direktorius Rolandas Viršilas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas. VE
“Švyturys-Utenos alus” per aštuonerius metus sportui skyrė 10 milijonų litų. “Švyturio-Utenos alaus” parduodamas mineralizuotas vanduo “Montavit” yra skelbiamas Lietuvos olimpinės rinktinės vandeniu. Numatoma, jog rengdamiesi Pekino olimpiadai Lietuvos rinktinės sportininkai jo išgers po 10 tūkstančių litrų kiekvienais metais. VE
AB “Utenos trikotažas” akcijos brangs, uteniškiams įsigijus Ukrainos trikotažo gaminių fabriką “Mrija”, prognozuoja rinkos analitikai. Regina Sajienė, AB “Utenos trikotažas” generalinė direktorė: “Jau nebeaprėpiame visų užsakymų. Mūsų naujoji įmonė Ukrainoje padės padidinti pardavimus, išplėsti jų rinkas”.VŽ
Alytaus šaldytuvų gamintoja “Snaigė” baigia derybas su didžiausiu Rusijoje buitinės technikos prekybos tinklu “Eldorado”. VŽ
AB “Klaipėdos nafta” šiemet pradeda statyti dvi naujas talpyklas. Į projektą įmonė investuos 38,73 mln. Lt. VŽ
Kauno keramikos indų gamybos AB “Jiesia” po trejų metų pertraukos vėl turi valdybą bei generalinį direktorių – akcininkai trečiadienį išrinko įmonės valdybą.VŽ
PREKYBA
AB “Apranga” Rygoje atidarė verslo klasės pirkėjams skirtą parduotuvę “City men & women”. Bendrovė pranešė, kad investicijos į 300 m2 ploto parduotuvę siekė apie 0,5 mln. Lt. VŽ
STATYBA
Naujas universalus sporto komplekso projektas Vilniuje, kurio vertė 29 mln. Lt, bus įgyvendinamas tik gavus ES struktūrinių fondų paramą, nes be jos nekomercinis projektas neatsipirks. VŽ
TRANSPORTAS
Lietuvos vežėjų asociacija “Linava” kaltina draudikus sutartinai kelis kartus pakėlus transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokas ir ketina kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad ši ištirtų, ar nėra kartelinio susitarimo. Draudikai kaltinimus vadina visiškai nepagrįstais. VŽ
AB “Lietuvos geležinkeliai” iki balandžio 15 d. atidėjo sprendimo 15 proc. padidinti krovinių tranzito Kaliningrado kryptimi tarifus įsigaliojimą, ketvirtadienį Maskvoje pranešė Jonas Biržiškis, bendrovės vadovas. VŽ
VERSLAS
Amerikiečiai susidomėjo kauniečių šiukšlėmis – JAV bendrovė “Norcon International” norėtų Kaune pastatyti atliekų perdirbimo įmonę, į kurią pasiryžusi investuoti apie 130 mln. litų ir sukurti 35-40 darbo vietų. Kaune kompanija žada pritaikyti naują atliekų perdirbimo technologiją, kuri Europoje dar nėra naudojama. Tokią įmonę jie norėtų statyti ir Vilniuje. Kauno meras Arvydas Garbaravičius teigė, kad JAV kompanija nėra vienintelė, norinti Kaune statyti atliekų perdirbimo įmonę.KD
Vakar su Kauno valdžia užsienio investuotojai aptarė projektą, kuriam pritarė miesto vadovai. Amerikiečiai pasirengę investuoti 50 mln. JAV dolerių (apie 132 mln. litų) į naujos atliekų perdirbimo gamyklos Kaune statybą. Iš regione surinktų šiukšlių užsienio verslininkai gamintų sintetines dujas. Pasak amerikiečių, preliminariai susitarta, kad tokias dujas pirktų Kauno termofikacinė elektrinė. LŽ
JAV įmonė “Norcon International” ieško galimybių statyti Kaune šiukšlių perdirbimo įmonę, investicija į šį projektą siektų apie 50 mln. USD. Kauno miesto vadovai svarsto, ar pakaktų regione šiukšlių tokios gamyklos poreikiams. VŽ
Klaipėdos savivaldybei priklausančias vaistines ėmė persekioti bankrotų šešėlis.Vaistų pardavinėjimo verslas, uostamiesčio valdžios perduotas privatininkams, žlunga jau trejus su puse metų. Tačiau, kol neprasidėjo griūtis, miesto valdžia į savo vaistines nekreipė dėmesio. 2001-ųjų liepą pagal koncesijos sutartis privatininkams buvo perduotos devynios iš dešimties savivaldybės vaistinių.K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
