EKONOMIKA
Gyventojų pajamų mokesčio tarifą per trejus metus, pradedant 2006-aisiais, ketinama sumažinti nuo 33 iki 24 procentų. Tačiau nuo kitų metų ketinama apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Šio mokesčio nereikės mokėti asmenims, turintiems po vieną būstą, sodo sklypą ar garažą. LR
Valdančioji dauguma mažins gyventojų pajamų mokestį, o sumažėjusias biudžeto pajamas kompensuos apmokestindama gyventojų būstą bei padidindama nekilnojamojo turto mokestį įmonėms. Verslininkai taip pat dar metus turės mokėti kelių mokestį.Vakar valdančiosios koalicijos Politinė taryba nusprendė nuo kitų metų mažinti mokesčių naštą gyventojams. LŽ
“Mes sutarėme, kokius svarbiausius žingsnius reikia žengti mokesčių politikoje. Kol kas galime pasakyti svarbiausius principus – kasmet 3 procentinius punktus mažinti gyventojų pajamų mokestį iki 24 proc., nekeisti pelno mokesčio juridiniams asmenims bei dar vieneriems metams palikti galioti kelių mokestį. Taip pat nuo 2006-ųjų ketiname įvesti nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims bei 1-2 punktais padidinti turto mokestį įmonėms. Daugiau jokių eksperimentų mokesčių srityje”,- vakar pareiškė premjeras Algirdas Brazauskas. KD
Valdančiosios koalicijos politinė taryba vakar nustebino ištraukusi naują mokesčių reformos pasiūlymą: laipsniškai iki 24 proc. mažinamą gyventojų pajamų mokestį kompensuoti fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčiu ir pratęsus vadinamojo kelių mokesčio galiojimą. Politikai supranta sukelsiantys verslo nepasitenkinimą atgaivindami nuo liepos jau turėjusį būti panaikintą ir Europos Sąjungos teisei prieštaraujantį mokestį, bet teigia kitos išeities neturintys. VŽ
A.Brazausko teigimu, šios mokesčių reformos priemonės padėtų maždaug 17-18 proc. sumažinti šešėlinės ekonomikos apimtis. R
Teismo nutarimu areštavus interneto vartus “www.lietuva.lt”, puslapyje nebeliko informacijos apie kai kuriuos Kauno apskrities rajonus ir miestus, kurie už tokios informacijos parengimą portalo administratoriams mokėjo po keliolika tūkstančių litų. Vien Kauno rajono savivaldybė tam išleido kone 14 tūkstančių litų. Kauno apskrities viršininkas nelinkęs prisiimti atsakomybės už tai, kad buvo iššvaistyta kelios dešimtys tūkstančių litų Kauno apskrities mokesčių mokėtojų lėšų.KD
Vakar apie vidurdienį uostamiestyje, Vilniaus plente, šalia bendrovės “Philip Morris Lietuva”, įvyko dujotiekio avarija. Dėl neaiškių priežasčių nutekėjus dujoms vienoje dujotiekio atšakoje kilo gaisras. Bendrovės “Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo eksploatavimo tarnybos viršininkas Jonas Pusvaškis tvirtino, jog gaisrą sukėlė patys dujininkai, kurie nutekėjus dujoms atvyko į avarijos vietą ir bandė atkasti vamzdyną: ugnis greičiausiai įsiplieskė nuo kibirkšties, kurią įskėlė pneumatiniu kūju įšalą bandę įveikti bendrovės darbuotojai. VE
Dėl šios avarijos nepatogumų patirs stambieji dujų vartotojai. Anot J. Pusvaškio, kol vyks remonto darbai, dujų tiekimą įmonėms, kurioms dujos tiekiamos šia atšaka, teks riboti. Gyventojai dėl to neturėtų nukentėti. Kiek užtruks remonto darbai, kol kas neaišku. VE
Įvykio vietoje avarijos likvidavimui vadovavo Lietuvos dujų” pardavimų skyriaus viršininkas Regimantas Nausėda. Jis Klaipėdai” papasakojo, kad pažeista dešimties kilometrų atšaka, vedanti valymo įrenginių link. Tikriausiai kaltininku liks prieš penkiolika metų vamzdį nekokybiškai suvirinęs suvirintojas, kurio šiandien nustatyti jau neįmanoma. Bet to ir nereikia, nes realios žalos nebuvo padaryta. O patirtus nutekėjusių dujų nuostolius R.Nausėda įvertino kaip nulinius”.K
FINANSAI
Bankų duomenimis, lietuviai labai pamėgo mokėjimo korteles – kiekvienas šalies pilietis jau turi po kortelę ir net ne po vieną. “Hansabanko” Mokėjimo kortelių departamento direktoriaus Vitalijaus Rancevo teigimu, šių metų sausį naudojamų kortelių skaičius pasiekė apie 2,7 milijono. Augimas akivaizdus, nes 2004 metų balandį kortelių buvo mažiau nei 2,5 milijono. VE
Mokestiniai ginčai apsaugo verslininkus nuo priverstinio ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo. Tačiau tik tol, kol jie nesusiduria su muitininkais – šie Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų dažnai nepaiso ir elgiasi taip, lyg jo nė nebūtų. VŽ
ĮMONĖS
Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos mieste nuo pirmadienio visu pajėgumu pradėjo dirbti neseniai pastatytas didžiausias Baltijos valstybėse baldų fabrikas. Naujasis fabrikas aprūpintas pačia moderniausia vokiečių firmos “Homag” įranga, kai kurie mechanizmai Lietuvoje iki šiol nebuvo naudojami. Baldus iš naujojo Kazlų Rūdos fabriko papuoš “Ikea” ženklas. Fabrike darbo gavo 220 žmonių. LR
Pernai gavusi didžiausią per Lietuvos įmonių istoriją pelną – 722 mln. litų – “Mažeikių nafta” šiemet planuoja kuklesnius rezultatus (244 mln. litų grynojo pelno). Jie priklausytų ir nuo to, kaip pagrindinei akcininkei “Jukos” pavyktų apsaugoti įmonę nuo galimų Kremliaus smūgių. Vakar paskelbus finansinius rezultatus “Mažeikių naftos” akcijos vertė pašoko 8,5 procento. “Mažeikių įmonės akcijos vertė maksimaliai galėjo padidėti iki 4,89 lito, tad paskelbus rezultatus kaina buvo pasiekusi šią ribą”, – LŽ sakė finansų įmonės “Suprema” analitikas Eimantas Viršila. LŽ
Kauno AB “Lituanica”, avalynės gamintoja, jau dirba naujajame fabrike Vilijampolėje. Pardavusi senąjį pastatą Kauno senamiestyje bendrovė atsikratė nereikalingo ploto bei skolų ir rengiasi naujam šuoliui. VŽ
Vakar Klaipėdoje vykusiame Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvažiuojamajame posėdyje komisijos nariai išklausė daugybę problemų, kurioms spręsti reikia ir politinių sprendimų, ir įstatymų pataisų, netgi teisininkų įsikišimo, jau nekalbant apie finansinę Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės paramą. Gana aštrios problemos – kvalifikuotos darbo jėgos stygius, darbo jėgos kaštų problema, vis didėjančios energetinių resursų kainos. Beje, krovos kompanijose darbo jėgos migracijos procesas šiek tiek stabtelėjo, nes jos kasmet 7-10 proc. didino atlyginimus. VE
Klaipėdoje lankęsi Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai vakar žvejų uostelyje pamatė daug netvarkos. Svečiams buvo aiškinama, kad už Europos Sąjungos pinigus pastatytas įrenginys vietoj ledo gamina sniegą, o už pusę milijono nupirkta įranga nežinia kur prapuolė. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos vadovas Bronislovas Pauža siūlė dėl nenaudojamos pusės milijono litų vertės įrangos kreiptis į valstybės kontrolierius. Žemės ūkio ministerijos atstovams jis nurodė išsiaiškinti, ar ledo fabrikas tikrai gamina tokį ledą, kokio žvejams reikia. K
PASLAUGOS
Teigiama, kad prasidėjus naujam vasaros sezonui klaipėdiečiai miesto paplūdimiuose išvys neatpažįstamai pasikeitusius gelbėtojus, be to, pliažuose padaugės paslaugų. Vakar miesto Tarybos Miesto ūkio komitete buvo aptartas Klaipėdos paplūdimių pasirengimas vasarai. Tikimasi, kad Smiltynės paplūdimiui dar šiemet bus suteikta Mėlynoji vėliava. VE
PREKYBA
Baltijos šalių mažmeninės prekybos lyderė “VP Market” jau neišsitenka Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Nemažindama tempo ji nusprendė plėstis Balkanų šalyse. Apie tai “Respublikai” papasakojo šios bendrovės valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius. “Jau dabar aišku, kad Rumunijai ir Bulgarijai teks išskirtinis dėmesys. Manau, investicijoms šiose šalyse gali būti skirta iki 200 mln. litų. Tačiau jeigu bus gerų pasiūlymų, ši suma gali dar išaugti”, sakė “Respublikai” I.Staškevičius. R
RŪPYBA
Sekmadienį Klaipėdos koncertų salėje įvykusiame labdaros koncerte cunamio nusiaubtoms Pietryčių Azijos šalims paremti klaipėdiečiai paaukojo 940 Lt. Idėja surengti labdaros koncertą kilo Klaipėdos kamerinio orkestro vadovei Liudai Kuraitienei. Ji manė, kad ir praėjus dviem mėnesiams po kraupios tragedijos nevėlu ištiesti pagalbos ranką žmonėms, kurie vis dar kovoja dėl išlikimo. K
STATYBA
Italų architektas Nuncijus Rimaudas Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui ir savivaldybės darbuotojams pristatė būsimo vienuolių pranciškonų kultūros centro Klaipėdoje pirmuosius kūrybinius štrichus: kiek kokių pastatų, kaip jie bus išdėstyti, kas kam pritaikyta. Architektas sakė viską derinęs prie puikios mūsų krašto ir konkrečios vietovės gamtos – natūralaus miško, vandens – ir prie onkologinių ligonių poreikių. Broliai pranciškonai yra pasirengę onkologinius ligonius priimti kaip šio centro sudėtinę dalį. K
Šalia miesto ligoninės onkologinių ligų departamento turėtų iškilti gražūs ir funkcionalūs pastatai. 2,5 ha sklype pranciškonai ketina įkurti vienuolyną ir muziejų, kuriame būtų eksponuojama užsienyje sukaupta vertinga Lietuvos išeivijos dailininkų darbų kolekcija. “Nemanau, kad statybos truks dešimtmetį. Norėtume jau po dviejų metų atverti kultūros centro duris,” – sakė brolis Benediktas. VE
VERSLAS
Lietuvos verslo banginiai nusitaikė į Rumuniją. Rytoj į šią šalį vyksiančius verslininkus lydės Vilniaus meras Artūras Zuokas. Šioje šalyje prekybos bei nekilnojamojo turto statybos verslo lyderiai ketina ieškoti sklypų. Rumunijoje norėtų kurtis koncernas “MG Baltic”, bendrovė “Hanner”. “VP Market” čia atidarinėja parduotuves, tačiau ieško sklypo “Akropoliui”. LR
Asociacijos “Lietuvos mediena” nariai neeiliniame visuotiniame susirinkime nusprendė, kad jos veiklą reikia tęsti, o asociacijos generalinį direktorių nutarta atleisti. Tokiu būdu asociacija kapstosi iš skandalingųjų vyriausiosios finansininkės aferų, kurios išaiškėjo, kai ji pasisavino lėšas, skirtas baldžių įmonių dalyvavimui parodoje Vokietijoje. VŽ
ŽEMĖ
Šįmet žemdirbiams teks auginti mažesnius cukrinių runkelių plotus, nes modernūs “Arvi cukraus” bendrovės įrenginiai leidžia tą patį cukraus kiekį pagaminti iš mažiau runkelių. Apskaičiuota, kad runkelių plotai turės mažėti apie 4,5 proc., tad ir augintojų pajamos gali sumažėti. LR
Nuolat kylanti cukrinių runkelių sėklų kaina žemdirbiams kelia nerimą. Manome, kad tarp sėklų pardavėjų yra karteliniai susitarimai. Mes neturime ir negalime su tuo taikytis. Reikia imtis radikalių priemonių”, – pareiškė Suvalkijos cukrinių runkelių” kooperatyvo valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis. LR
Siekiant užkirsti kelią savavališkam miškų kirtimui šiemet pirmąsyk Valstybinės apsaugos inspekcijos viršininko įsakymu organizuojama akcija “Miškas 2005”. Bendra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, policijos komisariatų ir urėdijų akcija visoje Lietuvoje prasidėjo jau vakar ir vyks iki kovo 31 dienos. Jos tikslas – užkardyti miško kirtimo pažeidimus. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
