FINANSAI
Vakar Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) šturmavo ES paramos siekiantys verslininkai bei švietimo įstaigų atstovai, mat vasario 17-oji buvo paskutinė paraiškų ES paramai gauti priėmimo diena. Vakar LVPA priėmė beveik 100 paraiškų – tiek paprastai sulaukiama per 2 mėnesius, toks verslininkų aktyvumas – rekordinis. Praėjusią savaitę sulaukta 177 paraiškų, o iki šiol mėnesio vidurkis buvo 50 įregistruotų paraiškų. Ketvirtadienį sustabdytas paraiškų švietimo įstaigų, energetikos sektoriaus, didelių įmonių bei privataus turizmo projektams finansuoti priėmimas. Pasak ūkio ministro Viktoro Uspaskicho, paraiškų priėmimas vėliau gali būti atnaujintas – tuo atveju, jeigu visos ES numatytos lėšos nebus paskirstytos. LR
Viešosios įstaigos “Finansinių problemų sprendimai” (FPS) duomenimis, šiandien visoje Lietuvoje yra apie 400 tūkstančių į įvairias skolininkų duomenų bazes įtrauktų žmonių. Kelios dešimtys tūkst. nemokių piliečių – klaipėdiečiai. Pasak FPS vadovo Aurimo Vengrio, daugiausia problemų dėl įsiskolinimų kyla tiems, kurie aktyviai naudojasi vartojamaisiais kreditais: pasiskolinti pinigų tampa vis lengviau, o valdyti savo skolas sugeba ne kiekvienas. Praėjusiais metais atlikus viešosios nuomonės tyrimą paaiškėjo, jog beveik pusė apklaustųjų ėmė paskolą buities ir vaizdo bei garso technikai, dešimtadalis – automobiliui, 5 procentai – baldams įsigyti. Vis dėlto didžiausią – apie 80 procentų – gyventojams suteiktų kreditų dalį sudaro paskolos gyvenamajam būstui pirkti, statyti, rekonstruoti ar remontuoti. VE
Nuo praėjusių metų vasaros valdžios vyrų skleidžiami gandai apie mokesčių sistemos keitimą nevirsta jokia aiškesne vizija. Audrius Rudys, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas, teigia, jog verslo visuomenė prašo tik aiškumo, nes valstybės reformų dalykai susiję su verslo planavimu. Galybę variantų apskaičiavusi Finansų ministerija taip pat laukia politikų parengtos koncepcijos “ką daryti?” ir tik jos sulaukusi ims kurti teisės aktų projektus, nes tokių dar nėra. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad finansų ministras Algirdas Butkevičius tik kalba apie būtinybę įvesti gyventojų nekilnojamojo turto, automobilių naudotojų mokesčius, būtinybę didinti įmonių nekilnojamojo turto mokestį, tačiau neužsimena apie ekonomikos augimą skatinančias priemones, kurių valdžia ketina imtis prognozuodama lėtesnį jos kilimą artimiausiais metais. VŽ
Analitikai ir ekspertai stebisi, kad visa naujų mokesčių košė užvirta dėl 1,8 proc. biudžeto deficito, kurį valdžia įsipareigojo išlaikyti 2006 m. Jiems susidaro įspūdis, kad, esant neprastiems makroekonominiams rodikliams, niekas nesvarsto, kas bus po 2-3 metų, o visas dėmesys sutelktas į 2006-uosius. A. Rudžio nuomone, valdžios sprendimas turi būti greitas ir kompleksinis, o visuomenė turi apie jį sužinoti vėliausiai iki balandžio pradžios. “Įkyrėjo: valdžia nežino, ko pati nori”. VŽ
ĮMONĖS
Įmonė “Vilniaus baldai” sostinėje atidarė naują gamybos cechą – rekonstravo kaimynystėje esančios bankrutavusios bendrovės “Vilmakas” gamybines patalpas. Apie 12 tūkst. kvadratinių metrų gamybinių bei sandėliavimo patalpų rekonstrukcija kartu su naujausia baldų gamybos įranga kainavo 27 mln. litų. Pasak “Vilniaus baldų” generalinio direktoriaus Viktoro Majausko, naujajame ceche planuojama gaminti Vakaruose paklausius lengvų konstrukcijų baldus. Iki metų pabaigos čia bus sukurta daugiau kaip 200 darbo vietų. LR
Marijampolės UAB “Stevila”, metalo apdirbimo įmonė, įrangos dalių ir mazgų gamintoja, auga Vakarų Europos rinkų sąskaita. Pradėjusi nuo paslaugų teikimo Vokietijos pramonės įmonėms, bendrovė siekia užsiimti sudėtingesne gamyba ir taip laimėti konkurencinę kovą su kinais. Pasak Viliaus Senkaus, UAB “Stevila” direktoriaus, šiuo metu įrangos gamybos paslaugos pramonės reikmėms sudaro apie 95 proc. apyvartos, daugiau kaip 90 proc. minėtų paslaugų tenka Vakarų Europos rinkai. Marijampolėje gaminami skalbimo mašinų mazgai “Electrolux” užsakymu, čia bendradarbiaujama su tokiomis garsiomis įmonėmis kaip “Siemens”, Vakarų automobilių pramonės kompanijomis. 1997 m. įkurtoje įmonėje šiuo metu dirba 115 žmonių. Šiemet įmonės vadovai tikisi panašaus apyvartos augimo kaip ir pernai. 2004 m. “Stevila” ūgtelėjo 20 proc., iki 8,3 mln. litų. VŽ
Lietuviškų maisto produktų gamintojai šiandien grįžta iš Maskvoje vykusios tarptautinės parodos “Prodexpo 2005” ir parsiveža užsakymų: vieni savo produkcijai rado naujų klientų, kiti – atnaujino ryšius su buvusiais partneriais. Kitą savaitę UAB “Vilkyškių pieninė” po pusės metų pertraukos atnaujins fermentinių sūrių eksportą į Rusiją. Savo sūrius parodoje pristatė ir AB “Pieno žvaigždės” bei “Žemaitijos pienas”. Andrius Kalindra, Lietuvos ambasados Rusijoje pirmasis sekretorius, teigia, kad lietuviškų sūrių eksportas į Rusiją pernai, palyginti su 2003 m., išaugo 30 proc. VŽ
PASLAUGOS
Nuo šiol vilniečiai norimų odinių drabužių galės užsisakyti naujoje odos studijoje “Alegro Forte”, įsikūrusioje Naujamiestyje, Smolensko gatvėje. Užsakymą siuvėjai ketina įvykdyti per 3 dienas. LR
RYŠIAI
Vidaus reikalų ministerija norėtų specialiųjų tarnybų naudojamą radijo techniką visoje šalyje atnaujinti paskelbus vienintelį konkursą. Pasak Virgilijaus Bulovo, vidaus reikalų viceministro, atsisakius plano pirmiausia skaitmeniniu radijo ryšiu aprūpinti Lietuvos pasienį, o tik tuomet to paties standarto techniką diegti visoje šalyje, darbai bus atlikti greičiau. Kaip jau ne kartą pranešta, konkurso sąlygas rengusi VRM sulaukė politikų priekaištų dėl neva šališkos pozicijos pasirenkant skaitmeninio radijo ryšio standartą. Anot viceministro, būsimojo konkurso vertė turėtų siekti apie 100 mln. litų. Darbai spartinami, nes būsimu konkursu nenustoja domėtis politikai, vakar jie pavedė šį pirkimą įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai. “STT turėtų ištirti, ar skelbiamame konkurse nėra korupcijos apraiškų, – paaiškino Petras Baguška, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas. VŽ
STATYBA
Vakar Premjeras Algirdas Brazauskas, Vyriausybės kancleris Zenonas Kaminskas, švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas dalyvavo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto naujojo pastato statybos pradžios iškilmėse. Garsūs svečiai įcementavo į naujojo Teismo medicinos instituto pastato pamatus kapsulę, saugosiančią šio iškilmingo akto atminimą ateinančioms kartoms. “Lietuvos teismo medicina turės savo namus”. R
“Respublikos” duomenimis, “Norfos” prekybos tinklo parduotuves statė tam pačiam savininkui priklausiusios bendrovės LNTV ir “Serneta”, kurios neatsiskaitė su subrangovais, sužlugdė firmas ir nesumokėjo joms milijonų. Teigiama, kad tikrasis abiejų šių kompanijų savininkas yra Sergejus Rachinšteinas, nuolat išliekantis šešėlyje. Tačiau “Norfos mažmenos” direktorius Audrius Pocevičius neigia bet kokias sąsajas su skandalingai pagarsėjusiomis firmomis. Dienos tema: “Įtartini prekybos centrų statytojai”. R
Bendrovė “Klaipėdos nafta” šalia jūros švyturio ruošiasi statyti naują administracinį pastatą. Vakar komisija aptarė ir įvertino architektų pateiktus projektus. “Klaipėdos naftos” skelbtame konkurse dalyvavo 6 uostamiesčio autorių kolektyvai. Tačiau, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Jurgio Aušros, po diskusijų nuspręsta, kad nė vienas projektas nevertas pirmosios vietos. Kadangi pirmajame konkurse dalyvavo tik klaipėdiečiai, nuspręsta skelbti viešą konkursą. Iki tol užsakovai turės patikslinti konkurso sąlygas. K
TRANSPORTAS
AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) stebėtojų taryba vakar pritarė bendrovės valdybos sprendimui įsigyti dar vieną, 20-ąjį, krovininį laivą. Ispanijoje pastatytas motorlaivis, kurio ilgis – 132,7 m, plotis – 19,86 m, talpa – daugiau kaip 7 tūkst. tonų, iš pradžių buvo skirtas dirbti Arktyje, todėl sustiprintas, priklauso ledų klasei. Jis gali transportuoti medieną, suverstinius krovinius ir konteinerius. Laivininkystėje dar nežinoma, kaip bus pavadintas naujasis laivas. Pirkinio kaina pagal sutarties sąlygas taip pat kol kas neskelbiama. K
Baltarusijos sostinėje Minske vykusiame ketvirtajame Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupės posėdyje dėl baltarusiškų krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą, kaimynams buvo siūloma pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl naftos eksporto apimčių didinimo nuo 2 iki 5 mln. tonų, o kalio trąšų – nuo 1,5 iki 4 mln. tonų. Pasak Lietuvos delegacijos vadovo Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, nors ministerijų atstovams pavyko sušvelninti pozicijas dėl šalių įsipareigojimų ir nuolaidų, bet krovos apimčių klausimas liko neišspręstas. LŽ
Pagal vakar įsigaliojusį naują ES reglamentą, oro bendrovės keleiviams privalės mokėti gerokai didesnes kompensacijas, jei lėktuve pritrūko vietų, nes buvo parduota per daug bilietų, jei skrydžiai buvo atšaukti ar atidėti. Pavyzdžiui, pernai dėl Europos oro linijų kaltės dingo ar buvo apgadinta per 5 mln. vnt. bagažo. 2002-aisiais atsisakyta vežti 250.000 keleivių, nes oro bendrovės buvo pardavusios daugiau bilietų, nei buvo vietų lėktuve. Dėl naujo reglamento tokių atsisakymų vežti turėtų sumažėti. Mat kompensacija skrendantiesiems arčiau nei 1.500 km atstumu padidėja nuo 150 iki 250 eurų. Skrendantieji 1.500-3.500 km gaus ne 150 eurų, o 400 eurų kompensacijas, o išsirengusieji į tolesnę nei 3.500 km kelionę – ne 300 eurų, o 600 eurų. LŽ, VŽ, KD
Reglamentas galioja skrendantiesiems visais Europos oro linijų reisais – ne tik reguliariaisiais, kaip iki šiol, bet ir užsakomaisiais. Jo laikytis privalo ir pigių skrydžių bendrovės. “Lietuvos avialinijų” atstovai tikina jau ir anksčiau kompensuodavę keleiviams ir dėl naujų normų bilietų branginti nežada. Tačiau skraidintojai piktinasi, kodėl naujieji reikalavimai nėra taikomi jų konkurentams – vežėjams autobusais, geležinkeliais ir jūrų transportu. LŽ, VŽ, KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
