EKONOMIKA
Vakar Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis, Kauno rajono meras Leonardas Gineika ir Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius pasirašė trišalę sutartį, kuri leis paspartinti privačios žemės išpirkimą LEZ. Tačiau nėra kam mokėti pinigų, nes dalis savininkų nesutinka su pasiūlyta sklypų kaina. Šiuo metu LEZ pasirengusios kurtis dvi įmonės – UAB “YIT Kausta” ir Kauno UAB “Elinta”. KD
ENERGETIKA
Investuotojų interesams atstovaujančias institucijas Lietuvoje šiek tiek nustebino ūkio ministro Viktoro Uspaskicho argumentai, neva nepriėmus Gamtinių dujų įstatymo pataisų ir nepažabojus dujų monopolininkų, potencialūs investuotojai savo milijonus nukreips į kitas šalis. Dujų kaina – tik vienas iš kriterijų, sako investuotojų atstovai, ir vardija kitus, kuriems tobulinti ministras galėtų nukreipti bent dalį savo dėmesio. V. Uspaskichas pabrėžė kalbąs apie investuotojus, ketinančius investuoti Lietuvoje 100 ar daugiau mln. litų. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 25 užsienio investuotojai, kurių investicijos sudaro daugiau nei 100 mln. litų. Investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija “Investuotojų forumas” antradienį savo nariams išsiuntinėjo laiškus, prašydama išsakyti savo nuomonę apie ūkio ministro inicijuojamus pakeitimus. VŽ, LŽ
FINANSAI
Struktūrinių fondų skonį pajutusios bendrovės siekia ir Europos socialinio fondo (ESF) paramos darbuotojų kvalifikacijai kelti. Išankstiniais duomenimis, atrankos komitetas siūlys finansuoti 8 verslo asociacijų ir 18 įmonių parengtus projektus. Į didžiausią – 3 mln. litų paramą – pretenduoja Druskininkų kurorto sveikatingumo įmonių asociacija. Mažiausią paramą darbuotojų mokymams gautų AB “Audėjas ” – 182.000 litų. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo, remdamasi projektų atrankos komiteto pateiktomis rekomendacijomis, priims Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Planuojama, kad pirmosios ESF paramos skyrimo sutartys su pareiškėjais bus pasirašytos kovo pradžioje. VŽ
Plačiau atsivėrus ES būsto paskolų rinkai, Lietuvos bankai sulauktų daugiau dėmesio iš užsienio, nes mūsų šalyje dabar sudarytos palankios sąlygos gauti būsto paskolą. Tačiau galima būtų ieškoti dar geresnių pasiūlymų kitose šalyse. Europos Komisija pasiūlymus, kaip paskatinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, turėtų parengti šiemet. Tuo tarpu specialistai jau svarsto, kad toks ES būsto paskolų rinkos atvėrimas galėtų padidinti bankų konkurenciją ir pagerinti sąlygas ES bankų klientams. Galbūt naudos iš to turėtų ir lietuviai. Raimondo Radkevičiaus, banko “Nordea Bank Finland” Lietuvos skyriaus Mažmeninės bankininkystės departamento vadovo, teigimu, pavyzdžiui, skandinavų bankai vidutiniškai taiko 0,65 proc. pelno maržą. Lietuvoje ji daugiau nei dvigubai didesnė, tačiau mažesnė nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. VŽ
Vakarų Lietuvos vartotojų federacija įvertino uostamiesčio studentų ekonomikos bei finansų žinias. Antradienį keturių Klaipėdos kolegijų studentai dalyvavo viktorinos “Pinigų formulė” pusfinalyje. Komisija išrinko keturias geriausias komandas, kurios pateko į žaidimo finalą. Konkurso nugalėtojai paaiškės kovo 10-ąją – Pasaulinės vartotojų teisių gynimo dienos išvakarėse. Renginio iniciatorės Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos direktorės Audronės Rickuvienės teigimu, konkurso tikslas – auginti sąmoningą jaunąjį vartotoją. K
ĮMONĖS
Kauno AB “Audimas” kuria tekstilės pramoninę grupę, kuri vienytų apie 60 šakos smulkių ir vidutinių įmonių. Investuodama į sudėtingesnės produkcijos gamybą bendrovė siekia išlaikyti konkurencingumą prieš pigų importą iš Azijos šalių. Pasak Rimvydo Povilaičio, AB “Audimas” valdybos pirmininko, į naujoves, naujausias sportinės aprangos gamybos technologijas ir kuriamą dizaino centrą bendrovė planuoja investuoti apie 17 mln. litų, iš jų 10 mln. litų “Audimas” planavo skirti savo lėšų, likusių siekė iš ES. R. Povilaičio teigimu, šis projektas teigiamai paveiks visą Lietuvos tekstilės sektorių, bus išplėstas dabartinis “Audimo” subrangovų tinklas. Dabar paslaugas Kauno bendrovei teikia daugiau kaip 40 įmonių, kuriose dirba 1.200 darbuotojų. VŽ
Pagal investicinį projektą “Audimas” planuoja įdiegti pažangiausią, lazerinėmis ultragarso ir klijavimo technologijomis paremtą besiūlių drabužių gamybą, pasitelkdamas regionines įmones. Jis planuoja, kad, įmonei pradėjus kurti didesnės pridedamosios vertės gaminius, iki 2009 m. jos sukuriama pridėtinė vertė, palyginti su 2004 m., išaugs apie 30 proc. VŽ
Suomijos kapitalo bendrovė “Empower” įsigijo kontrolinį AB “Elektros tinklų statyba” paketą. Ekspertai mano, kad stambus investuotojas paskatins Lietuvoje kurtis daugiau Suomijos įmonių, kurios iki šiol plėtrai rinkosi kitas Baltijos šalis. Pagal Valstybės turto fondo (VTF) su “Empower” pasirašytą AB “Elektros tinklų statyba” (ETS) kontrolinio akcijų paketo pardavimo sutartį, pirkėjas už 85,72 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų per penkias darbo dienas turi sumokėti 8,108 mln. litų. Suomijos kapitalo AB “Empower” trejus metus turi nekeisti įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio, įgyvendinti investicinius pasiūlymus (6,9 mln. litų), vienus metus nuo sutarties pasirašymo išsaugoti bendrovėje ne mažiau kaip 70 proc. darbo vietų. VŽ
Vilniuje įsikūrusios pramoninių statinių statybos ir vamzdynų, elektros perdavimo linijų tiesybos ETS viešojo konkurso dokumentų rinkinius buvo įsigiję 10 Lietuvos ir užsienio potencialių pirkėjų, visi jie buvo pateikę paraiškas dalyvauti viešajame konkurse. VŽ
Skandinavai baigė pradėtus darbus Gargžduose – “Geson Skandia Tryckeriet”, kurios planus statyti spaustuvę pakoregavo užpernai kilusi Švedijos poligrafijos krizė, dabar baigė projektą ir Gargžduose dirbs pagrindinius darbus. Pasak Haroldo Marcinkevičiaus, “Geson Baltija” (GB) administratoriaus, pernai pavasarį švedams pradėjus bristi iš krizės, į statybos darbus investavusi apie 5 mln. litų, į įrangą – apie 20 mln. litų spaustuvė pradėjo bandomuosius spaudos darbus, o visiškai pradėti dirbti ketina po mėnesio. Naujoji spaustuvė visą produkciją eksportuos į Švediją. Spaustuvėje Gargžduose įdarbinta apie 30 žmonių, dalis iš jų mokėsi Švedijoje. VŽ
PREKYBA
Vilniaus savivaldybės tarybos kolegija pritarė bendrovės “Šnipiškių ūkis” planams Kalvarijų turgų paversti modernia prekyviete. Šiam projektui tikimasi sulaukti Europos Sąjungos fondų paramos. Atnaujintoje turgavietėje verstis prekyba galės apie 3 tūkst. prekeivių – dukart daugiau, negu dabar. Planuojama, kad Kalvarijų turgaus atnaujinimo darbai prasidės šį pavasarį ir kainuos 50 mln. litų. Prekyba nesustos ir rekonstrukcijos metu. LR
RŪPYBA
Skolų už komunalinius patarnavimus turintys socialiai remtini klaipėdiečiai raginami kreiptis paramos – jų skolos gali būti padengtos miesto biudžeto lėšomis. Klaipėdiečių skoloms padengti šiemet iš miesto biudžeto skirta 350 tūkst. litų. Didžioji dalis lėšų – apie 300 tūkst. litų – dar nepaskirstyta. VE
STATYBA
A klasės biurų ir laisvalaikio objektų statybą bankai laiko rizikingiausiais statybų sektoriaus projektais ir kreditus jiems teikia tik prieš tai devynis kartus apskaičiavę. Gerokai gausiau jie šiemet žada finansuoti gyvenamųjų namų, sandėlių ir prekybinių patalpų objektus. Aivaro Čičelio, Vilniaus banko Verslo klientų departamento direktoriaus, teigimu, kreditai nekilnojamojo turto ir statybų sektoriui kasmet sudaro vis didesnę visų paskolų portfelio dalį, o skolinimosi lygiu ES jau pavyta – nekilnojamojo turto kreditai Lietuvoje sudaro 11 proc. visų paskolų, ES šalyse – 10-13 proc. Anot A. Čičelio, tikėtina, kad 2005 m. pabaigoje ar 2006 m. pradžioje paskolos šiek tiek brangs, palūkanų norma didės iki 0,5 proc. dėl bazinių palūkanų normų augimo: “1 mln. litų vertės projektas turėtų pabrangti 5.000-10.000 litų – tokį palūkanų normos augimą verslininkai pajus”. VŽ
Plastikinės taros žaliavos gamyklos “Klai-PET” statybos užsakovai ir vykdytojai aiškinasi dėl kainodaros, tačiau gamyklos statybų eigai šie nesutarimai nepakenks. Šaltinių teigimu, gamyklos savininkei UAB “Nemuno bangos grupė” (NBG) ir statybų valdytojams “Constructus” nesusitariant dėl statybos darbų kokybės buvo kilęs pavojus vienam iš didžiausių Klaipėdos apskrityje investicinių projektų. Bet statybų užsakovai ir vykdytojai tikina, jog gamyklos Klaipėdoje darbai niekada nebuvo sustoję, ir nėra jokios tikimybės, kad jie liktų nebaigti. Gintaras Bačiulis, buvęs “Klai-PET” direktorius, nuo vasario NBG generalinio direktoriaus pavaduotojas investicijoms, atsisakė komentuoti šias “darbines diskusijas” su “Constructus” teigdamas, kad tai būtų neetiška. “Constructus” gamyklai Klaipėdoje statyti nuo jos pradžios samdė per 40 subrangovų ir iki darbų pabaigos jų dar daugės. VŽ
VERSLAS
Verslo inkubatorius – geriausias startas verslo pradžiai, tikina iš čia į platesnius vandenis išplaukiantys verslininkai. Šiaulių verslo inkubatorius, lengvatinėmis sąlygomis nuomojantis biurus veiklą pradedančioms įmonėms, apgultas – į išsikraustančiųjų vietą iš karto išsirikiuoja nauja pretendentų eilė. Praėjusią savaitę posėdžiavusi Šiaulių verslo inkubatoriaus (ŠVI) taryba vietoje išsikraustančių nuomininkų priėmė 6-ias naujas įmones. Verslininkų, pretenduojančių į atsiradusias laisvas vietas, buvo 2 kartus daugiau. Pradedančiuosius verslininkus į inkubatorių labiausiai vilioja pirmuosius trejus metus suteikiamos patalpų nuomos nuolaidos – pirmaisiais metais – 75 proc., antraisiais – 50 proc., trečiaisiais – 25 proc. Komercinė biuro patalpų kaina inkubatoriuje – 16 litų už 1 kvadratinį metrą, o verslą pradedančios įmonės, gavusios nuolaidą, už šiuolaikiškai įrengtas patalpas moka 4-12 litų už kvadratą nuomos mokestį. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
