ENERGETIKA
Jau kelerius metus iš eilės Lietuvoje mažėjant naftos gavybai, vienintelė iš tuo užsiimančių bendrovių – “Geonafta” pernai išlaikė ir net šiek tiek padidino gavybos apimtis. Per visus praėjusius metus “Geonafta” išgavo 105, 7 tūkst. kub. metrų naftos – 3 proc. daugiau nei 2003 metais, kai gavyba siekė 102,6 tūkst. kub. metrų. Panašias naftos gavybos apimtis bendrovė išlaiko jau trejus metus. Tuo tarpu iš viso Lietuvoje pernai buvo išgauta 370,6 tūkst. kub. metrų naftos – net 21,1 proc. mažiau nei 2003 metais (469,8 tūkst. kub. metrų). VE
Pasak “Geonaftos” generalinio direktoriaus Antano Jaso, jų bendrovės eksploatuojami naftos telkiniai akivaizdžiai senka, o iki šiol vykdytos naftos telkinių paieškos nedavė jokių rezultatų. Pernai “Geonafta” į naftos paieškas ir gavybą investavo 11,7 mln. litų. 4,7 mln. litų iš šios sumos buvo skirta vien naftos paieškoms. “Geonafta” eksploatuoja 14 naftos gręžinių. Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojami 36 gręžiniai, esantys dešimtyje naftos telkinių. Lietuvos geologijos tarnybos skaičiavimais, iš viso Lietuvos sausumoje yra apie 55,5 mln. kub. metrų išgaunamos naftos ir dar apie 36-72 mln. kub. metrų – jūros šelfe. Tačiau daugelis ekspertų abejoja šių duomenų patikimumu. VE
Mažėjanti Lietuvos “juodojo aukso” gavyba naftos įmones skatina užsiimti nauja veikla. Bendrovės “Geonafta” direktoriaus Antano Jaso teigimu, dujų atsargų kaupimo idėja įmonėje nagrinėjama dvejus metus, ieškoma, kur būtų galima įrengti saugyklą. Iš geologų pasiūlytų keliolikos vietovių atsirinktos dvi, bet vengiant žemės brangimo jos kol kas neskelbiamos. “Geonaftos” valdybos narys Rimandas Stonys paaiškino, jog Klaipėda yra ypač nesaugi, nes įvykus dujotiekio avarijai regionas liktų be dujų. Nuo Šiaulių Klaipėdos link einanti atšaka yra supuvusi, bet kada gali driokstelėti, todėl reikia arba naujo vamzdyno, arba saugyklos. Jo manymu, dujas saugyklai galima būtų pirkti vasaros kainomis, gerokai pigiau nei žiemą. “Vakarų Lietuvoje ieškoma vietos dujoms”. LŽ
FINANSAI
Ūkio ministerija pasiūlė Finansų ministerijai perskirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir 35 mln. litų iš prioritetine laikomos turizmo šakos nurėžti didžiųjų įmonių norams tenkinti. Vasario pradžioje Ūkio ministerija pasiūlė Finansų ministerijai perskirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir papildomai skirti 65 mln. litų tiesioginės paramos dideliems ūkio subjektams bei energetikai. Iš paramos, numatytos įmonių energetikos projektams, prašoma 30 mln. litų perkelti į veiklos grupę “Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje”. O nurėžus 35 mln. litų, planuotų Verslo aplinkai gerinti ir Viešajai turizmo infrastruktūrai bei paslaugoms, atiduoti juos dideliems ūkio subjektams. Tačiau Alvitis Lukoševičius, Turizmo departamento direktorius, tikina nežadantis pasiduoti. Jis mano įtikinsiąs Ūkio ministeriją, kad šių pinigų atimti nevalia. Pasak A. Lukoševičiaus, visos savivaldybės ketina pateikti po du, tris, keturis projektus, o prašoma paramos suma 2005-2006 m. sieks 1,808 mlrd. litų. VŽ
Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) duomenimis, per 2004 m. lizingo portfelis padidėjo 44,1 proc. ir sudarė 3,887 mlrd. litų. 2005 m., tikimasi, lizingo portfelis padidės iki 5 mlrd. litų. Lizingo rinkos plėtrą, pasak LLA specialistų, lemia gerėjanti bendra šalies ekonominė padėtis (BVP 2004 m. augo 6,6 proc.), padidėjęs vidaus vartojimas, šoktelėjusios bendrovių investicijos, gerėjusios lizingo paslaugų sąlygos – terminai pailgėjo iki 7-10 m., sumažėjo palūkanos. 2004-aisiais į pirmąją vietą lizingo rinkoje įsiveržė “VB lizingas” (38,08 proc. rinkos), antroje palikęs “Hansabank” grupės įmones Lietuvoje (35,15 proc. rinkos). Trečioje vietoje esantis UAB “Sampo banko lizingas”, per 2004 m. paaugęs 1,56 proc., teužima 7,22 proc. rinkos. VŽ
AB “Hansabankas” šiemet planuoja uždirbti 40 proc. daugiau pelno nei 2004 m., kai jis siekė 111,1 mln. litų. Bankas užsibrėžė tikslą per porą metų tapti pavyzdine finansų grupe Lietuvoje, tačiau būsimų naujovių jo vadovai atskleisti nelinkę. “Hansabankas” 2004 m. grynojo konsoliduoto pelno uždirbo 82,3 proc. daugiau nei 2003 m. – 111,1 mln. litų. Banko paskolų portfelis pernai padidėjo 53,4 proc., privačių asmenų paskolų apimtys augo dar sparčiau – 82,1 proc. Giedriaus Dusevičiaus, “Hansabanko” valdybos pirmininko, teigimu, paskolų gyventojams rinkoje “Hansabankas” 2004 m. valdė didžiausią rinkos dalį – 29 proc., o visoje paskolų rinkoje buvo antras, po Vilniaus banko. “Hansabankas”, daugelio finansinių paslaugų rinkoje užimantis antrą vietą, per porą metų žada tapti geriausiu visose srityse. VŽ
AB FMĮ “Finasta” prognozuoja, kad šiemet šalies akcijų rinkos augimas nebus toks spartus, kaip per praėjusius keletą metų. Donato Frejaus, “Finastos” Prekybos departamento vadovo, teigimu, dėl to akcijų rinkos tarpininkai taps atsargesni, turės atidžiau atsižvelgti į įmonių rezultatus. Bendrovės atstovo teigimu, 2005-ieji bus itin svarbūs vertybinių popierių rinkai: “daugiausia tai lems naujos prekybos sistemos diegimas bei Vilniaus biržos integracija į Šiaurės šalių biržų aljansą “Norex”. Algimantas Variakojis, įmonės valdybos narys, tvirtino, kad šiemet ketinama bendradarbiauti su įmonėmis, kurios išleis obligacijų. Viena iš galimų obligacijų platintojų – “Apranga”, pernai jau išplatinusi 7 mln. litų emisiją. VŽ
ĮMONĖS
Technologinė revoliucija laužo lietuvių gamintojų įpročius. Panevėžio “Ekranas” ketina stabdyti gamybą. Jo pavyzdžiu gali pasekti ir “Vilniaus Vingis”. Tuo tarpu “Šiaulių Tauro televizoriai” ruošiasi toliau didinti gamybos apimtį ir tikina, kad yra būdų, kaip išvengti lietuviškos elektronikos pramonės žlugimo. Pasak “Šiaulių Tauro televizorių” atstovės ryšiams su visuomene Laimos Zimkienės, televizorių skystųjų kristalų ekranais paklausa didžiulė, tad praėjusį pavasarį imta juos gaminti vienos Pietų Korėjos kompanijos užsakymu, o šiemet juos šiauliečiai pradės gaminti patys. LŽ
Kaune veikiančių dviejų vaistų gamybos bendrovių strategai kuria planus – juos įgyvendinus prasidėtų negailestinga kova dėl vietos Lietuvos ir užsienio rinkose. Iki šiol didžiausios šalyje vaistų gamintojos titulas priklauso “Sanitui”, tačiau “Liuks” vadovai tikina: jeigu jiems pasiseks įvykdyti verslo planą, rinkos lyderiui teks pasispausti ir priimti konkurentus. “Jei norime būti pranašiausi, gamybos plėtra neišvengiama”, – teigė “Liuks” vadovas Albertas Bertulis. Gamintojai tikina, kad nepaisant milijoninių investicijų jų vaistai neturėtų brangti. LŽ
PREKYBA
Drabužių mažmeninės prekybos AB “Apranga” savaitgalį Vilniuje atidarė pirmąją Lietuvoje “Emporio Armani” parduotuvę. Į pagal frančizės sutartį su “Georgio Armani S.p.A.” atidarytą parduotuvę bendrovė investavo 1,6 mln. litų. Tai 124-oji “Emporio Armani” parduotuvė pasaulyje ir antroji Rytų Europoje – pirmąją “Apranga” atidarė pernai rugpjūtį Rygoje. Šiuo metu “Aprangos” grupei priklauso 42 parduotuvės Baltijos šalyse. VŽ
RYŠIAI
Didžiausia mobiliojo ryšio bendrovė UAB “Omnitel” pernai pajamas išaugino 5 proc., ir pirmąkart pagal šį rodiklį aplenkė “Lietuvos telekomą”. ”Omnitel” pajamos pernai, palyginti su 2003 m., ūgtelėjo 5 proc., iki 807,5 mln. litų, o abonentų skaičius – 27 proc., iki 1,338 mln. Pernai investavusi 105 mln. litų, šiemet bendrovė planuoja panašias investicijas – apie 100 mln. litų. Pasak bendrovės Klaipėdos regiono vadovo Vaidoto Dužino, “Omnitel” efektyviai veikia ir pagal Europos šalių rodiklius – Europos valstybių mobiliojo ryšio bendrovių EBITDA vidurkis yra 40 proc., o “Omnitel” – 42,83 proc. Antra pagal pajamas mobiliojo ryšio bendrovė UAB “Bitė GSM” praėjusių metų rezultatus žada paskelbti vasario 23-iąją, o UAB “Tele2” jų išvis neskelbia. VE, VŽ
STATYBA
Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusioje ceremonijoje buvo apdovanoti geriausi projektai iš dešimties Rytų ir Vidurio Europos šalių. Įmonės “Hanner” Vilniuje pastatytas verslo ir prekybos centras “Europa” nuskynė geriausių mišrios paskirties projektų Rytų ir Vidurio Europoje laurus. Konkursui buvo pateikta apie 400 įvairiausių darbų. Organizatoriai savo konkursą reklamuoja kaip labiausiai prestižinį Rytų ir Vidurio Europoje. LR
ŽEMĖ
Kariotiškių sąvartyno senbuviai perspėja: kai šis sąvartynas bus uždarytas, “tegul valdžia stato didelį kalėjimą, nes visi eisime vogti”. Kol kas Kariotiškės kasdien maitina apie 300 žmonių. Trakų savivaldybė paskutinį kartą leido padidinti Kariotiškėse kraunamų atliekų kaupą. Nuo jo viršūnės, jei nebus įrengtas naujas sąvartynas Kazokiškėse, matysis Trakų pilis. Vilniaus apskrities viršininkas Gintaras Gibas žada, kad sąvartyno žmonėms “bus siūlomos darbo vietos”. Tačiau naujasis apskrities viršininkas praėjusį ketvirtadienį vengė pokalbio su protestuojančiais Kazokiškių bendruomenės atstovais. Veltui valdininkų ataskaitose rašoma, kad projekto klausimai aptarti su bendruomene. Naujo sąvartyno kainą pajus ne tik artimiausi gyventojai, bet ir visa sostinė. Jau dabar skaičiuojama, kad atliekų šalinimas, taikant naujas technologijas, pabrangs maždaug dešimteriopai. LŽ
Praėjusį šeštadienį šalies sveikuoliai išsimaudė lediniame Baltijos vandenyje. Penkioliktą kartą vykusios Ruonių šventės dalyviai tvirtino, jog tądien buvęs vos kelių laipsnių šilumos vanduo jiems buvęs per šiltas. Iš viso šiemet į tradiciškai Palangos sveikatos mokyklos direktoriaus Dainiaus Kepenio organizuotą šventę susirinko apie šešis šimtus sveikuolių iš visos Lietuvos. Jauniausiai “ruoniukei”, išdrįsusiai panirti į šaltą Baltijos vandenį, buvo tik ketveri, vyriausiai – per aštuoniasdešimt. Tačiau, anot šventės organizatorių, į rekordus šie skaičiai nepretenduoja. Ledinėje jūroje yra maudęsis net 99 metų senolis. Jauniausiai užregistruotai “ruoniukei” – vos du mėnesiai. Sveikuolių gretas šiemet papildė ir keli užsieniečiai. VE, K, LR, R
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
