EKONOMIKA
Po kelerių metų Kauno nebebus galima pažinti. Įgyvendinus investicinius projektus jis taps miestu, į kurį važiuojant pro šalį verta užsukti. Taip Kauno vystymosi tendencijas sostinėje vykstančioje parodoje “Miestas 2005” pristatė miesto valdžia. Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas kratosi “degalinės” tarp Vilniaus ir Klaipėdos statuso. KD
Įmonių apklausų duomenimis, nuo pernai liepos iki šių metų birželio darbuotojų atlyginimai buvo vidutiniškai padidinti 7,9 proc., dar daugiau jie kils kitąmet. Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimą atlikusi UAB “Hay Group” prognozuoja, kad per ateinančius metus atlyginimai bus didinami vidutiniškai 8,9 proc. Didžiausi atlyginimai mokami Vilniuje. Antroje vietoje esančioje Klaipėdoje algos vidutiniškai 10 proc. mažesnės nei sostinėje. Kituose regionuose, pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje, atlyginimai yra vidutiniškai 24-21 proc. mažesni nei Vilniuje. Ši tendencija pastebima kasmet.VŽ
Valstybinė mokesčių inspekcija, plėsdama bendradarbiavimą su asocijuotomis verslo struktūromis, vakar pasirašė susitarimą su Lietuvos statybininkų asociacija. Bus steigiama darbo grupė aktualiems klausimams mokesčių administravimo statybos sektoriuje spręsti. “Tikimės, jog taip bendradarbiaujant iš statybų rinkos bus išstumti nesąžiningi jos dalyviai”, – sako Modestas Kaseliauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas. VŽ
ENERGETIKA
Šimtas metų – mažiausiai tiek laiko reikės saugoti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) turimus dokumentus, kurie buvo sukurti nuo pat jos statybų pradžios 1974 metais. Toks yra vienas elektrinės uždarymo reikalavimų. LR
Lietuvos elektrinės gaminamos elektros kaina nuo kitų metų padidės 5,9 proc. – nuo 13 iki 13,77 ct už vieną kilovatvalandę (kWh), šiek tiek padidės ir termofikacijos elektrinių gaminamos elektros kaina, tačiau galutinė elektros kaina vartotojams dėl to neturėtų didėti. LR
ĮMONĖS
Premjerui Algirdui Brazauskui pareiškus, kad įsigyti bendrovę “Mažeikių nafta” teliko du rimti pretendentai – “Lukoil” ir TNK-BP, vienos iš anksčiau figūravusių kandidatų, Austrijos bendrovės “Baltic Holding” vadovas Jakovas Goldovskis interviu “Respublikai” paneigė, neva bendrovė atsisakiusi varžytis dėl “Mažeikių naftos” akcijų, ir patikino sieksiantis Lietuvos naftos koncerno akcijų.R
“Mes turime savo verslo viziją, savo projektą dėl “Mažeikių naftos” ir esame įsitikinę, kad mūsų siūlomas variantas yra optimalus”,- teigė “Respublikai” J.Goldovskis. R
Kazachijos valstybinę naftos ir dujų kompaniją “KazMunayGaz” nustebino Lietuvos premjero pozicija, jog ši bendrovė nėra reali pretendentė valdyti “Mažeikių naftą”. Kazachai už įmonę žada siūlyti didesnę kainą nei premjerui priimtinos kandidatės – “LUKoil” ir TNK-BP. “Vyriausybės vadovo pareiškimas šiek tiek nustebino, bet situacija turėtų tapti aiškesnė po Kazachijos delegacijos vizito į Lietuvą. LŽ
“KazMunayGaz” jokiu būdu neatsisako ketinimų pirkti “Mažeikių naftos” akcijas, kurios šiuo metu priklauso “Jukos”. Priešingai – savaitės pradžioje mes dar kartą patvirtinome mūsų kompanijos vadovų sprendimą dėl vizito”, – LŽ sakė “KazMunayGaz” atstovybės Lietuvoje vadovas Olegas Libmanas. “KazMunayGaz” kausis dėl Mažeikių. LŽ
PASLAUGOS
Nespėjantys pasirūpinti namų švara naudojasi patalpų valymo firmų paslaugomis. Dažniausiai švaros bendroves samdo įvairios firmos.Tačiau pagalbos prireikia ir gyventojams. Darbuotojus išsikviečia ne tik pasiturintys klaipėdiečiai, bet ir taupiai gyvenantys pensininkai. K
STATYBA
Nekilnojamojo turto rinka užkūrė darbymetį cemento ir jo produktų gamintojams – monopolininkas “Akmenės cementas” net pakūręs visas krosnis vos spėja suktis, užtai cemento badas jau sumažėjo.Pasak Virgaudo Juocevičiaus, UAB “Constructus” generalinio direktoriaus, prieš porą mėnesių pritrūkusi žaliavos, apie kurios atsargas pagalvojo reta statybų bendrovė, rinka jau atsitiesė. VŽ
TRANSPORTAS
Baltijos šalių oro erdvę saugančių naikintuvų keliamo triukšmo neapsikenčiantys Zoknių pašonėje esančio Šilėnų kaimo gyventojai dėl to žada kreiptis į NATO vadovybę. Dėl naikintuvų keliamo triukšmo Šilėnų gyventojai jau kreipėsi į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, aplinkosaugininkus, savivaldos atstovus. Pirminiai triukšmo matavimo duomenys rodo, kad skrydžių metu jis beveik du kartus viršija didžiausią leistiną 55 decibelų normą. LŽ
Už senus laivus kompensaciją iš ES gaunantiems žvejams nebereikės tų laivų naikinti. Po 2007 metų žvejai senus laivus galės panaudoti vandens turizmui, atiduoti mokymo tikslais. Norą gauti žvejybinį laivą, kurį galėtų naudoti kaip mokomąjį, yra pareiškusi Laivininkų mokykla. Iš dabartinių 45 žvejybos laivų 20 jų savininkai nori nurašyti kaip nebetinkamus žvejybai ir gauti kompensacijas. K
VERSLAS
Žvejams nepavyks gauti kompensacijų iš ES dėl pabrangusio kuro. Tačiau po keleto metų jie gali tikėtis nemenkos ES paramos. ES 2007-2013 metų biudžete didinama paramos žuvininkystei dalis. Tai susitikusi su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais pareiškė Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. “Yra gerų pokyčių, o jei dar ir pinigų bus, tai sektorius gyvuos ilgai”, – optimizmu dalijosi ministrė. LŽ
Vis gilėja konfliktas tarp versline žūkle užsiimančių įmonių ir jas nuolat baudžiančių Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų. Vakar į kovos lauką buvo pasikviesti ir Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos atstovai. Vienos Šilutės žuvininkystės įmonės vadovas mūsų dienraščiui teigė, kad aplinkosaugos inspektoriai esą neria kilpą žvejams ant kaklo vien tik norėdami užmaskuoti savo pačių neveiklumą kitose srityse. VE
“Lampetros” vadovas Virginijus Domarkas daro prielaidą, esą masiškai bausdami žvejus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai dangsto savo neveiklumą kitose srityse: “Gal jie taip maskuoja savo neveiklumą stebint nelegalias statybas Kuršių nerijoje? Arba tai, kad Aplinkos ministerija nesugebėjo laimėti nė vieno projekto vandens valymo įrenginiams statyti? Juk kormoranai, surydami 500 tonų žuvies per metus, tiek žalos gamtai nepadaro, kiek užterštas vanduo”. VE
ŽEMĖ
Naikintuvo padaryta žala – dešimtys tūkstančių. Daugiausiai nuostolių naikintuvo katastrofa padarė Plokščių žemės ūkio bendrovei. Anot Plokščių ŽŪB pirmininko Vytauto Bitino, jų nuostoliai sudaro daugiau kaip 47 tūkst. litų. LŽ
ES paramos siekė su nusikalstamu pasauliu susiję asmenys, prisidengę žemės ūkio bendrovių veikla. Užvakar teisėsaugininkai sulaikė su “pelėsių” nusikalstama grupuote siejamus brolius, kurie įtariami siekę pasisavinti 1,2 mln. litų paramos.KD
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto jau ne pirmus metus finansuojamos dvi verslo rėmimo programos, anksčiau vadintos fondais: ūkininkų ir žemės ūkio įmonių bei smulkaus ir vidutiniojo verslo. Šios rėmimo programos tarp verslininkų populiarios – dar metams nesibaigus vienos programos lėšos jau išnaudotos. Šiemet ūkininkų ir žemės ūkio įmonių rėmimo programai iš rajono biudžeto skirta 110 tūkst.litų (pernai – 75 tūkst.litų). Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Vilmos Daukšienės, kol kas panaudoti 53 tūkst. litų. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
