Ūkio naujienų apžvalga spalio 3 d. dienraščiuose

EKONOMIKA

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas žemės ūkio valdininkų užsakymu parengė prieštaringai vertinamas šalies žuvininkystės ūkio plėtros rekomendacijas, kuriose teigiama, kad žuvų veisimas – neefektyvi žuvų išteklių gausinimo priemonė. Siūloma už valstybės lėšas veisti tik trijų rūšių žuvis – lašišas, šlakius ir ungurius. Ar neatsitiks taip, kad, nustojus veiktu žuvų veislynams, mūsų krašto ežerai ir upės ištuštės? R

Per 15 metų Lietuvai sunkiai sekėsi prisivilioti užsienio verslininkų pinigų. “Lietuvos ryto” šaltinio teigimu, į mūsų šalį atkeliauja tik pavieniai investuotojai, tuo tarpu kryptingo darbo viliojant užsienio investicijas nėra. Analitikai teigia, kad jeigu investicijų artimiausiu metu nepadaugės, Lietuvoje neišvengiamai sulėtės ekonomikos plėtra. LR

“Valdžia pagaliau pradėjo kalbėti apie tiesioginių užsienio investicijų svarbą. Tačiau net jei pagaliau bus imtasi aktyvių veiksmų, jie bus jau pavėluoti”,- teigė banko “Nord/LB Lietuva” prezidento patarėjas Vadimas Titarenka. Anot jo, Lietuva iš tiesų nesugebėjo pasinaudoti buvusiomis progomis prisivilioti užsienio investicijų. LR

Lietuvos pramonininkai pasiryžo žygiui prieš, jų manymu, neveiklius Europos Sąjungos biurokratus, pro pirštus žiūrinčius į vis didėjančią pigių prekių iš Azijos invaziją. Praėjusią savaitę Briuselyje apsilankę ir po ES institucijų koridorius pasivaikščioję Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacijos atstovai grįžę ketina vienyti jėgas su kitų Rytų Europos valstybių šakinėmis asociacijomis. Anot Lietuvos pramonininkų, jie visiškai nelinkę neigti globalizacijos, tačiau jei Europa deklaruoja tokias vertybes kaip socialinė apsauga, žmogaus teisės, aplinkosaugos reikalavimai, jos turėtų būti propaguojamos visame pasaulyje. VŽ

Nepasirašyta nė viena sutartis dėl aplinkosaugos projektų. Lietuvai nesiseka pasiimti jai skirtų ES pinigų. Transporto sektorius iš ES sanglaudos fondo panaudojo tiktai 65 mln. litų iš beveik milijardo litų, skirtų 2004-2006 metams. Dar blogesnė padėtis aplinkos apsaugos sektoriuje. Iš 953 mln. litų ES paramos Lietuva dar negavo nė cento. “Lietuvos ryto” pasikalbėjimas apie grėsmingą padėtį – su Aplinkos ministerijos valstybės sekretoriumi Arvydu Dragūnu “Milijardas litų ES paramos – pro šalį”. LR

“2009 metais visos šalies atliekos turės patekti tiktai į ES reikalavimus atitinkančius sąvartynus. 2010 metais visų nuotėkų valymas turės atitikti ES reikalavimus. Šie įsipareigojimai privalo būti įvykdyti. Dabartiniai aplinkosaugos projektai, kuriuos remia ES, turėtų padėti pasiekti Lietuvai keliamus reikalavimus. Jei Lietuva reikalavimų neįvykdys, ji taps pažeidėja”,- sakė A.Dragūnas. LR

2003 metų gegužę tuometinis Seimas priėmė Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas. Jomis buvo gerokai sumažinti mokesčiai naftą išgaunančioms įmonėms. Valstybė dėl lengvatų naftininkams prarado milijonus. Būta įtarimų, kad mokesčio sumažinimas buvo susijęs su kai kurių aukščiausių Seimo pareigūnų korupcine veikla. KD

Prieš porą metų sumažinus naftos ir dujų išteklių mokestį, biudžetas negavo 20 mln. Lt. Per tą laiką naftos gręžinių šalyje nepadaugėjo. VŽ

FINANSAI

Imantieji būsto paskolas ir pragyvenimui pasiliekantys tik bankų reikalaujamą minimalią pinigų sumą – 500-600 litų, specialistų teigimu, greičiausiai turi alternatyvų ir ne visada legalų pajamų šaltinį. Priešingu atveju tokie klientai susiduria su nemenka finansine rizika. Bankininkai tvirtina, kad klientų, gaunančių mažas pajamas, nėra daug – didžiajai jų daliai paėmus paskolas pragyvenimui lieka daugiau nei 800 ar 1000 litų. LŽ

Geidžiamiausios – “Lietuvos telekomo” ir “Mažeikių naftos” akcijos. Nors pastaruoju metu Lietuvos akcijų rinka sparčiai augo, VŽ kalbinti specialistai paskutinį š.m. ketvirtį nuosmukio nelaukia. Abejonių kelia bankų ir elektronikos įmonių akcijos, bet likusiųjų kursai dar judės į viršų. Šią savaitę Vilniaus vertybinių popierių biržoje įspūdinga apyvarta išsiskyrė “Lietuvos telekomo” akcijos, jų parduota daugiau kaip už 12 mln. Lt. VŽ

Turto ir pajamų deklaracijos rodo, kad Seime esama 28 milijonierių, o aukščiausių šalies pareigūnų sutuoktinės yra gerokai turtingesnės už savo vyrus. Jos valdo milijonus litų. Prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Algirdas Brazauskas savo žmonų dėka tapo milijonieriais. Adamkienės sąskaitoje – per milijonas litų, Brazauskienės – trigubai daugiau. Tačiau nei jiems, nei kitiems politikams net priartėti nepavyko prie Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho ir jo žmonos Jolantos Blažytės finansinės gerovės. Jie deklaravo turį 152 mln. litų vertės turto ir piniginių lėšų. LŽ

ĮMONĖS

Austrijos bendrovė “Baltic Holding”, ketinusi pirkti keliais milijardais litų vertinamą “Mažeikių naftos” akcijų paketą, prieš kelias dienas netikėtai atsisakė savo ketinimų. Tai buvo vienintelis iš trijų galimų pirkėjų, kurio niekas Lietuvoje nesiejo su Kremliumi. Staigus pasitraukimas iš kovos dėl akcijų galėjo būti bandymas išvengti didelio triukšmo, kuris neišvengiamai būtų kilęs paaiškėjus, kad būsimi investuotojai siejami su labai prieštaringai vertinamais asmenimis. Tačiau Lietuvoje kažkodėl negirdėti apie dar aštuonias įvairių valstybių bendroves, besiderančias su “Jukos” dėl “Mažeikių naftos” akcijų. LR

Ketvirtadienį Lietuvos Vyriausybės vadovas pareiškė ieškosiąs galimybių padėti “Akmenės cementui” paleisti dar vieną gamybos liniją. Toks pareiškimas papiktino rinkos dalyvius ir specialistus, nepritariančius protekcionistinei valstybės politikai vienintelės šalyje cemento gamintojos atžvilgiu. Cemento stygius buvo juntamas vasaros viduryje, kai smarkiai išaugo cemento poreikis, bet sumažėjo jo importas iš Baltarusijos. R

Vakarų bendrovės vis labiau linkusios gamybą perkelti į pigesnes šalis, o Lietuvos gamintojai dairosi užsieniečių užsakymų. Tarpininkai taip pat nepraleidžia progos pasipelnyti, ieškodami partnerių abiem suinteresuotoms šalims. Turtingesnių šalių įmonės norėdamos sutaupyti gamina prekes besivystančiose šalyse, tačiau jas vėliau parduoda su savais prekių ženklais. LŽ

Klijuotos medienos konstrukcijų įmonė “Jūrės medis”, dalyvaujanti ES programoje “Vartai į Japoniją”, tikisi įsiskverbti į šią reiklią, tačiau labai imlią rinką. Tokius planus bendrovės vadovai puoselėja po Japonijoje vykusios parodos ir susitikimų su šios šalies statybos įmonių atstovais bei prekybininkais. VŽ

PASLAUGOS

Dar nė metų neišdirbusi, save mikroįmone vadinanti Panevėžio UAB “Protėjas” randa vis daugiau smulkiųjų klientų, pageidaujančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugų. Ateityje ketinama plėstis – šiuo tikslu tikimasi pasitelkti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalbą. VŽ

PREKYBA

Klaipėdos Naujojo turgaus kaimynystėje klesti nelegali prekyvietė. Vieniems ji – pasipelnymo, kitiems – šiurpą kelianti vieta. Daugelį šiurpina turgelyje besišlaistantys narkomanai, alkoholikai, kurie praeiviams siūlo nežinia iš kur gautus daiktus. Gyventojai pasakojo, jog vakarais čia prekiaujama ne tik cigaretėmis, naminuke, bet ir kitokiais kvaišalais. K

RŪPYBA

Alytuje baigtas įrengti Medicininės reabilitacijos ir sporto centras, kuriame teikiamos globos, slaugos, socialinės reabilitacijos bei sporto paslaugos. Alytaus miesto mero Vytauto Kirkliausko teigimu, tai kol kas vienintelis Lietuvoje socialinis centras, todėl jį galima vertinti kaip drąsų eksperimentą. Projekto įgyvendinimas užtruko trejus metus, o sąmata – 2,73 mln. litų. R

TRANSPORTAS

Vakar Kauno mariose ir Nemune pradėjo patruliuoti naujutėlaitis greitaeigis kateris, priklausantis Valstybinei vidaus vandenų inspekcijai. Kateris bus naudojamas ieškant pažeidėjų ir gelbėjimo darbams. Lėšų įsigyti katerį skirta iš valstybės biudžeto. R

VERSLAS

Nors prekyba naudotų automobilių detalėmis Lietuvoje klesti, šiuo verslu užsiimantys demontuotojai teigia turintys nemažai problemų, tad šių metų rugsėjį įkūrė asociaciją. Naujos organizacijos vadovas pripažįsta, kad mūsų šalies verslininkams reikės gerokai paplušėti, norint pasivyti kolegas iš Vakarų Europos. Asociacijon susibūrę smulkieji ir vidutiniai verslininkai tikisi sumažinti nelegaliai dirbančių konkurentų skaičių. KD

ŽEMĖ

“Jei užauginai gražų kopūstą, parduosi jį be kam ir už gerą kainą. Bet jei daržovė negraži, pažeista ligų ar kenkėjų, jos neįsiūlysi ir už dyką”, – šią taisyklę išmoko ir ja vadovautis stengiasi vienas jauniausių Mažeikių rajono ūkininkų 28 metų Žydrūnas Volskis. Pirkėjus vilioja netgi daržovių išvaizda. LR

Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.


ELTA

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *