EKONOMIKA
Seimo kanceliarija pirks informacijos technologijų įrangos už maždaug 3 mln. litų – kanceliarija jau paskelbė lizingo paslaugų teikėjo konkursą. Seimui lizingo reikėtų trejiems metams. Šiais metais į IT ūkį Seimas žadėjo investuoti kiek daugiau nei 900 tūkst. litų. R
Didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovai tikina, kad kol kas neketina rūpintis, kad prisiviliotų pigesnės darbo jėgos iš Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos. Tačiau pastaruoju metu daugelyje ūkio sričių, ypač statybos, baldų gamybos, laivų remonto įmonėse pritrūkus kvalifikuotos darbo jėgos, vis garsiau kalbama apie tai, kad emigravusius lietuvius turės pakeisti imigrantai iš kaimyninių šalių. K
Nors į Lietuvą imigruojančių darbuotojų skaičius auga įspūdingais tempais, jis nė iš tolo neprilygsta emigruojančių darbuotojų skaičiui. Darbo biržos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį leidimai dirbti Lietuvoje buvo duoti 881 užsieniečiui. Pernai per visus metus buvo duoti 877 leidimai. Lietuvos statybos kompanijos Baltarusijoje jau ieško aukštos kvalifikacijos mūrininkų ir suvirintojų, specialistų kaimyninėje šalyje dairosi ir baldų fabrikai. Šių specialybių darbininkai Lietuvoje jau tapo deficitu. K
Klaipėdos krašto pramonininkų asociacijos taryba nutarė kviestis darbo ir socialinės apsaugos ministrę Viliją Blinkevičiūtę pasikalbėti apie Vyriausybės strategiją darbo jėgos klausimais. “Uostamiestyje darbo jėga senka ir brangsta, o jeigu darbdaviai kels atlyginimus, dings visas mūsų šalies investicinis patrauklumas”, – susirūpinęs sakė asociacijos vadovas Kęstutis Linkus. LŽ
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tuomečio miesto vadovo Alfonso Žalio iniciatyva atgaivintas ir išgražintas Klaipėdos senamiestis ilgą laiką visai Lietuvai buvo rodomas kaip pavyzdys, kokių rezultatų galima pasiekti suvienijus miesto valdžios, už kultūros paveldo puoselėjimą atsakingų institucijų, istorikų, architektų, restauratorių ir šiaip iniciatyvių žmonių pastangas. Šiandien senamiestis išgyvena dvasinę mirtį, o tai kur kas blogiau nei vienas kitas apgriuvęs pastatas ar velykinį margutį primenantis fasadas. VE
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvedė veterinarijos gydytojų budėjimą Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose. Sprendimas priimtas baiminantis paukščių gripo, nuo kurio Azijoje jau mirė 60 žmonių, importo. VŽ
Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą siūloma iš Vyriausybės atiduoti valdyti Žemės ūkio ministerijai. Tokį įstatymo projektą Seimas svarstys rytoj, o valdininkai ir verslininkai jau dabar prieštarauja tokiai tarnybos reorganizacijai. VŽ
Lietuva dar tik planuoja, kaip investuos ir kurs konkurencingus, bet brangius intelektinius produktus. Europa jau dabar rimtai susirūpino konkurencija globalioje ekonomikoje – kinai jau 2009 m. pasiryžę konkuruoti su ES generuojant idėjas ir kuriant technologijas. “Iš Europos skelbiamos ekonominės Lisabonos strategijos pasišaipoma dėl jos globalių tikslų pavyti ir aplenkti. Tačiau silpnąsias ES ekonomikos vietas ji nurodo tiksliai”, – pažymi Rimantas Rudzkis, “NORD/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas. Lietuva, kurioje verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra maždaug 10 kartų mažesnės nei ES, kol kas tik planuoja investuoti į savo konkurencingumą. VŽ
ENERGETIKA
“Mažeikių naftą” pretenduojanti pirkti viena stambiausių Rusijos kompanijų TNK-BP garantuoja užtikrinsianti ilgalaikį žaliavos tiekimą į Lietuvą. Šiuo metu rusų ir britų valdoma bendrovė aktyviai investuoja ir didina naftos gavybos apimtis Vakarų Sibire, iš kur nafta tiekiama ir Mažeikių įmonei. Viena stambiausių Rusijos bendrovių modernizuoja atgaivintą naftos gavybą trečiame pagal dydį telkinyje pasaulyje. KD
Lietuvos politikai ir ekspertai dėlioja “Mažeikių naftos” nacionalizavimo pliusus ir minusus. Tam neprieštarauja ir JUKOS atstovai – jie sutinka taip Lietuvai perleisti koncerno akcijas, jeigu už jas bus teisingai atlyginta. VŽ šaltiniai JUKOS koncerne, vis dar valdančiame “Mažeikių naftą”, kalba, kad, jei tokį siūlymą Lietuvos Vyriausybė koncernui pateiktų, jis būtų svarstomas.VŽ
“Nacionalizavimas Lietuvai pakenktų, jei būtų priverstinis, ir už akcijas būtų sumokėta per mažai”, – VŽ komentavo ekspertas. Saulius Spėčius, premjero patarėjas, sako, kad “Mažeikių naftos” nacionalizavimo klausimas nesvarstytas ir abejoja, ar apskritai bus svarstomas. VŽ
Skeptiškai įvertinčiau galimybę nacionalizuoti “Mažeikių naftą”. Neatrodo, kad tai padėtų iš esmės išspręsti problemą,- “Kauno dienai” sakė Ramūnas Vilpišauskas, prezidento patarėjas ekonominiais klausimais. KD
Tie teisininkai, kurie pasiūlė “Mažeikių naftos” nacionalizavimą kaip išeitį iš susidariusios situacijos, pirmiau tegu geriau įsiskaito į veikiančius įstatymus ir įvairius Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su privačios nuosavybės reikalais, mano Nerijus Eidukevičius, ūkio viceministras, “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas. KD
Arba Lietuvos valdžios vyrai yra besmegeniai, arba šaršalas dėl “Mažeikių naftos” tėra priedangos operacija. Ar Vyriausybė turėjo kokių konsultantų, kurie stebėtų padėtį ir, pasiremdami teisės išmanymu, prognozuotų galimą JUKOS turto likimą? Ištįsusios Lietuvos valdžios vyrų fizionomijos verčia manyti, kad nieko panašaus nebuvo. Ir, matyt, negalėjo būti,- komentuoja “Verslo žinios”. VŽ
“Mažeikių naftos” atstovai tvirtina, kad suskystintos dujos brangsta dėl didėjančios paklausos . Be to, sumažėjo importas iš Rusijos ir Baltarusijos, nes šiose šalyse remontuojamos kelios tiekėjų gamyklos. “Dujų paklausa auga dideliais tempais visame Baltijos šalių ir Baltarusijos regione, o pasiūlyti jau nebėra kam – gamyklos daugiau tiekti jau negali”,- sakė Mažeikių įmonės komunikacijos direktorius Giedrius Karsokas. LR
ĮMONĖS
AB “Ekranas” leidžia tikslinę 14,19 mln. Lt akcijų emisiją. Ji nominalia verte bus pasiūlyta įsigyti bendrovės akcininkui ir kreditoriui “CPT Investments” kapitalizuojant jo 14,19 mln. Lt skolą. VŽ
PASLAUGOS
Finansų rinkų plėtra Lietuvoje lemia, kad gyventojams siūloma vis daugiau naujų paslaugų, įvairių finansinių instrumentų. Turtėjant visuomenei, rinkoje daugėjant laisvų pinigų tokių paslaugų poreikis tik didės, tačiau Lietuvoje nepriklausomiems patarėjams atsirasti kliudo teisinė bazė. VŽ
PREKYBA
Trišalėje taryboje politikai ir verslo atstovai rytoj sukryžiuos argumentus už ir prieš prekybą valstybinių švenčių dienomis. Nors sprendimas, pagal kurį ant pramoninių prekių parduotuvių durų per šventes kabės spynos, – beveik priimtas. VŽ
RŪPYBA
Nė viena smurtinių nusikaltimų auka iki šiol nepasinaudojo valstybės teikiama parama, nors iš valstybės biudžeto galima gauti iki 10 tūkst. litų kompensaciją. Kompensacija mokama pagal policijoje registruotą faktą, pateikus medikų išvadą bei kitus reikiamus dokumentus. R
STATYBA
Viena sostinės daugiabučio namo savininkų bendrija, turėdama valstybės tarnautojų išduotą statybos leidimą, ėmė paskolas iš banko ir Užupyje, šalia sostinės mero namų, rentė būstą. Kai iškilo pusė namo, bendriją pasiekė teismo nutartis dėl statybos leidimo sustabdymo. Pasirodo, vieni sostinės Savivaldybės tarnautojai išduoda tokius leidimus, o kiti reikalauja juos pripažinti niekiniais. Dienos tema: Užupis – pavojinga zona namų statytojams. R
Ketvirtis milijono litų – tokią sumą už darbą Danijoje per dvejus metus lietuviams liko skolingi juos pasamdę žmonės. Apgautųjų sąraše – beveik trisdešimt vyrų iš visos Lietuvos. Jie dabar keikia Odensės mieste gyvenantį Danijos pilietį Peterį Sorenseną bei jam talkinusius lietuvius. Pernai dano bendrovė “Marsijas” bankrutavo, o darbuotojams liko skolinga maždaug 115 tūkstančių litų. LR
Lietuviams už darbą statybose buvo žadėtas maždaug tris kartus mažesnis atlyginimas negu mokamas danams, tačiau vis tiek pasiūlymas atrodė patraukliai. Nukentėję žmonės planuoja važiuoti į Daniją ir dar pabandyti atgauti uždirbtus pinigus. Didžiausia jų svajonė – pasodinti už grotų P.Sorenseną ir jo talkininkus. LR
TRANSPORTAS
Vilniuje, A.Goštauto gatvėje, virsdamas milžiniškas kranas vos neužkliudė netoliese stovinčio dangoraižio. Metalinė konstrukcija nukrito ant gatvės. Tuo metu ja nevažiavo automobiliai, nes eismas laikinai buvo sustabdytas. Tai ir padėjo išvengti žmonių aukų. Kabinoje kelių metrų aukštyje įstrigusį darbininką išvadavo atskubėję ugniagesiai. Nelaimės metu vyras nukentėjo nesmarkiai. LR
VERSLAS
Didžiausią Klaipėdoje jūrų krovos kompaniją “Klasco” valdantis Bronislovo Lubio vadovaujamas koncernas neseniai naują trąšų krovos terminalą atidarė Vokietijos Liubeko uoste. Tai – pirmoji Lietuvos verslo investicija į terminalą užsienio šalyje. Įsigijusi 50 procentų Vokietijos įmonės “Agro Baltic Gmbh” akcijų “Achemos grupė” Liubeke pastatė terminalą, kuriame per metus galės perkrauti iki 150 tūkst. tonų skystųjų trąšų. LR
Nors jau prieš metus kai kurie ekonomistai perspėjo, jog nekilnojamojo turto rinkos burbulas gali sprogti, tačiau investicijos šioje rinkoje vis dar atneša didžiausią grąžą. Specialistai prognozuoja, kad per artimiausius 2005-2006 m. labiausiai brangs įvairios paskirties žemės sklypai. VŽ
ŽEMĖ
Valdančioji dauguma artimiausiu metu ketina svarstyti būdus, kaip žemės mokestį padaryti priklausomą nuo rinkos kainų. Anot verslininkų, dėl to jiems padidėtų mokesčių našta, bet sumažėtų spekuliacijų nekilnojamojo turto rinkoje. Dabar gyventojai ir įmonės kasmet sumoka 1,5 proc. mokestį nuo žemės vertės, apskaičiuotos pagal specialius žemės verčių žemėlapius. Jei pataisos būtų priimtos, mokestis būtų renkamas nuo rinkoje esamos vertės. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
Seimo kanceliarija pirks informacijos technologijų įrangos už maždaug 3 mln. litų – kanceliarija jau paskelbė lizingo paslaugų teikėjo konkursą. Seimui lizingo reikėtų trejiems metams. Šiais metais į IT ūkį Seimas žadėjo investuoti kiek daugiau nei 900 tūkst. litų. R
Didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovai tikina, kad kol kas neketina rūpintis, kad prisiviliotų pigesnės darbo jėgos iš Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos. Tačiau pastaruoju metu daugelyje ūkio sričių, ypač statybos, baldų gamybos, laivų remonto įmonėse pritrūkus kvalifikuotos darbo jėgos, vis garsiau kalbama apie tai, kad emigravusius lietuvius turės pakeisti imigrantai iš kaimyninių šalių. K
Nors į Lietuvą imigruojančių darbuotojų skaičius auga įspūdingais tempais, jis nė iš tolo neprilygsta emigruojančių darbuotojų skaičiui. Darbo biržos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį leidimai dirbti Lietuvoje buvo duoti 881 užsieniečiui. Pernai per visus metus buvo duoti 877 leidimai. Lietuvos statybos kompanijos Baltarusijoje jau ieško aukštos kvalifikacijos mūrininkų ir suvirintojų, specialistų kaimyninėje šalyje dairosi ir baldų fabrikai. Šių specialybių darbininkai Lietuvoje jau tapo deficitu. K
Klaipėdos krašto pramonininkų asociacijos taryba nutarė kviestis darbo ir socialinės apsaugos ministrę Viliją Blinkevičiūtę pasikalbėti apie Vyriausybės strategiją darbo jėgos klausimais. “Uostamiestyje darbo jėga senka ir brangsta, o jeigu darbdaviai kels atlyginimus, dings visas mūsų šalies investicinis patrauklumas”, – susirūpinęs sakė asociacijos vadovas Kęstutis Linkus. LŽ
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tuomečio miesto vadovo Alfonso Žalio iniciatyva atgaivintas ir išgražintas Klaipėdos senamiestis ilgą laiką visai Lietuvai buvo rodomas kaip pavyzdys, kokių rezultatų galima pasiekti suvienijus miesto valdžios, už kultūros paveldo puoselėjimą atsakingų institucijų, istorikų, architektų, restauratorių ir šiaip iniciatyvių žmonių pastangas. Šiandien senamiestis išgyvena dvasinę mirtį, o tai kur kas blogiau nei vienas kitas apgriuvęs pastatas ar velykinį margutį primenantis fasadas. VE
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvedė veterinarijos gydytojų budėjimą Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose. Sprendimas priimtas baiminantis paukščių gripo, nuo kurio Azijoje jau mirė 60 žmonių, importo. VŽ
Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą siūloma iš Vyriausybės atiduoti valdyti Žemės ūkio ministerijai. Tokį įstatymo projektą Seimas svarstys rytoj, o valdininkai ir verslininkai jau dabar prieštarauja tokiai tarnybos reorganizacijai. VŽ
Lietuva dar tik planuoja, kaip investuos ir kurs konkurencingus, bet brangius intelektinius produktus. Europa jau dabar rimtai susirūpino konkurencija globalioje ekonomikoje – kinai jau 2009 m. pasiryžę konkuruoti su ES generuojant idėjas ir kuriant technologijas. “Iš Europos skelbiamos ekonominės Lisabonos strategijos pasišaipoma dėl jos globalių tikslų pavyti ir aplenkti. Tačiau silpnąsias ES ekonomikos vietas ji nurodo tiksliai”, – pažymi Rimantas Rudzkis, “NORD/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas. Lietuva, kurioje verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra maždaug 10 kartų mažesnės nei ES, kol kas tik planuoja investuoti į savo konkurencingumą. VŽ
ENERGETIKA
“Mažeikių naftą” pretenduojanti pirkti viena stambiausių Rusijos kompanijų TNK-BP garantuoja užtikrinsianti ilgalaikį žaliavos tiekimą į Lietuvą. Šiuo metu rusų ir britų valdoma bendrovė aktyviai investuoja ir didina naftos gavybos apimtis Vakarų Sibire, iš kur nafta tiekiama ir Mažeikių įmonei. Viena stambiausių Rusijos bendrovių modernizuoja atgaivintą naftos gavybą trečiame pagal dydį telkinyje pasaulyje. KD
Lietuvos politikai ir ekspertai dėlioja “Mažeikių naftos” nacionalizavimo pliusus ir minusus. Tam neprieštarauja ir JUKOS atstovai – jie sutinka taip Lietuvai perleisti koncerno akcijas, jeigu už jas bus teisingai atlyginta. VŽ šaltiniai JUKOS koncerne, vis dar valdančiame “Mažeikių naftą”, kalba, kad, jei tokį siūlymą Lietuvos Vyriausybė koncernui pateiktų, jis būtų svarstomas.VŽ
“Nacionalizavimas Lietuvai pakenktų, jei būtų priverstinis, ir už akcijas būtų sumokėta per mažai”, – VŽ komentavo ekspertas. Saulius Spėčius, premjero patarėjas, sako, kad “Mažeikių naftos” nacionalizavimo klausimas nesvarstytas ir abejoja, ar apskritai bus svarstomas. VŽ
Skeptiškai įvertinčiau galimybę nacionalizuoti “Mažeikių naftą”. Neatrodo, kad tai padėtų iš esmės išspręsti problemą,- “Kauno dienai” sakė Ramūnas Vilpišauskas, prezidento patarėjas ekonominiais klausimais. KD
Tie teisininkai, kurie pasiūlė “Mažeikių naftos” nacionalizavimą kaip išeitį iš susidariusios situacijos, pirmiau tegu geriau įsiskaito į veikiančius įstatymus ir įvairius Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su privačios nuosavybės reikalais, mano Nerijus Eidukevičius, ūkio viceministras, “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas. KD
Arba Lietuvos valdžios vyrai yra besmegeniai, arba šaršalas dėl “Mažeikių naftos” tėra priedangos operacija. Ar Vyriausybė turėjo kokių konsultantų, kurie stebėtų padėtį ir, pasiremdami teisės išmanymu, prognozuotų galimą JUKOS turto likimą? Ištįsusios Lietuvos valdžios vyrų fizionomijos verčia manyti, kad nieko panašaus nebuvo. Ir, matyt, negalėjo būti,- komentuoja “Verslo žinios”. VŽ
“Mažeikių naftos” atstovai tvirtina, kad suskystintos dujos brangsta dėl didėjančios paklausos . Be to, sumažėjo importas iš Rusijos ir Baltarusijos, nes šiose šalyse remontuojamos kelios tiekėjų gamyklos. “Dujų paklausa auga dideliais tempais visame Baltijos šalių ir Baltarusijos regione, o pasiūlyti jau nebėra kam – gamyklos daugiau tiekti jau negali”,- sakė Mažeikių įmonės komunikacijos direktorius Giedrius Karsokas. LR
ĮMONĖS
AB “Ekranas” leidžia tikslinę 14,19 mln. Lt akcijų emisiją. Ji nominalia verte bus pasiūlyta įsigyti bendrovės akcininkui ir kreditoriui “CPT Investments” kapitalizuojant jo 14,19 mln. Lt skolą. VŽ
PASLAUGOS
Finansų rinkų plėtra Lietuvoje lemia, kad gyventojams siūloma vis daugiau naujų paslaugų, įvairių finansinių instrumentų. Turtėjant visuomenei, rinkoje daugėjant laisvų pinigų tokių paslaugų poreikis tik didės, tačiau Lietuvoje nepriklausomiems patarėjams atsirasti kliudo teisinė bazė. VŽ
PREKYBA
Trišalėje taryboje politikai ir verslo atstovai rytoj sukryžiuos argumentus už ir prieš prekybą valstybinių švenčių dienomis. Nors sprendimas, pagal kurį ant pramoninių prekių parduotuvių durų per šventes kabės spynos, – beveik priimtas. VŽ
RŪPYBA
Nė viena smurtinių nusikaltimų auka iki šiol nepasinaudojo valstybės teikiama parama, nors iš valstybės biudžeto galima gauti iki 10 tūkst. litų kompensaciją. Kompensacija mokama pagal policijoje registruotą faktą, pateikus medikų išvadą bei kitus reikiamus dokumentus. R
STATYBA
Viena sostinės daugiabučio namo savininkų bendrija, turėdama valstybės tarnautojų išduotą statybos leidimą, ėmė paskolas iš banko ir Užupyje, šalia sostinės mero namų, rentė būstą. Kai iškilo pusė namo, bendriją pasiekė teismo nutartis dėl statybos leidimo sustabdymo. Pasirodo, vieni sostinės Savivaldybės tarnautojai išduoda tokius leidimus, o kiti reikalauja juos pripažinti niekiniais. Dienos tema: Užupis – pavojinga zona namų statytojams. R
Ketvirtis milijono litų – tokią sumą už darbą Danijoje per dvejus metus lietuviams liko skolingi juos pasamdę žmonės. Apgautųjų sąraše – beveik trisdešimt vyrų iš visos Lietuvos. Jie dabar keikia Odensės mieste gyvenantį Danijos pilietį Peterį Sorenseną bei jam talkinusius lietuvius. Pernai dano bendrovė “Marsijas” bankrutavo, o darbuotojams liko skolinga maždaug 115 tūkstančių litų. LR
Lietuviams už darbą statybose buvo žadėtas maždaug tris kartus mažesnis atlyginimas negu mokamas danams, tačiau vis tiek pasiūlymas atrodė patraukliai. Nukentėję žmonės planuoja važiuoti į Daniją ir dar pabandyti atgauti uždirbtus pinigus. Didžiausia jų svajonė – pasodinti už grotų P.Sorenseną ir jo talkininkus. LR
TRANSPORTAS
Vilniuje, A.Goštauto gatvėje, virsdamas milžiniškas kranas vos neužkliudė netoliese stovinčio dangoraižio. Metalinė konstrukcija nukrito ant gatvės. Tuo metu ja nevažiavo automobiliai, nes eismas laikinai buvo sustabdytas. Tai ir padėjo išvengti žmonių aukų. Kabinoje kelių metrų aukštyje įstrigusį darbininką išvadavo atskubėję ugniagesiai. Nelaimės metu vyras nukentėjo nesmarkiai. LR
VERSLAS
Didžiausią Klaipėdoje jūrų krovos kompaniją “Klasco” valdantis Bronislovo Lubio vadovaujamas koncernas neseniai naują trąšų krovos terminalą atidarė Vokietijos Liubeko uoste. Tai – pirmoji Lietuvos verslo investicija į terminalą užsienio šalyje. Įsigijusi 50 procentų Vokietijos įmonės “Agro Baltic Gmbh” akcijų “Achemos grupė” Liubeke pastatė terminalą, kuriame per metus galės perkrauti iki 150 tūkst. tonų skystųjų trąšų. LR
Nors jau prieš metus kai kurie ekonomistai perspėjo, jog nekilnojamojo turto rinkos burbulas gali sprogti, tačiau investicijos šioje rinkoje vis dar atneša didžiausią grąžą. Specialistai prognozuoja, kad per artimiausius 2005-2006 m. labiausiai brangs įvairios paskirties žemės sklypai. VŽ
ŽEMĖ
Valdančioji dauguma artimiausiu metu ketina svarstyti būdus, kaip žemės mokestį padaryti priklausomą nuo rinkos kainų. Anot verslininkų, dėl to jiems padidėtų mokesčių našta, bet sumažėtų spekuliacijų nekilnojamojo turto rinkoje. Dabar gyventojai ir įmonės kasmet sumoka 1,5 proc. mokestį nuo žemės vertės, apskaičiuotos pagal specialius žemės verčių žemėlapius. Jei pataisos būtų priimtos, mokestis būtų renkamas nuo rinkoje esamos vertės. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
Bendrinti šį straipsnį
