ENERGETIKA
Vyriausybės nutarimą dėl žemės sklypo Nidos centre skyrimo pasirašęs Premjeras Algirdas Brazauskas atvėrė kelią degalinės statybai gamtos ir etnokultūros draustinyje. Vieni giria tokį Vyriausybės žingsnį, teigdami, jog pramoginiais laivais Kuršių mariomis plaukiojantys turistai, Nidos žvejai, bus aptarnaujami civilizuotai – uosto degalinėje. Kiti stebisi, kad Premjeras, griežtai smerkęs neteisėtas statybas Kuršių nerijoje, pasirašė nutarimą, prieštaraujantį Neringos generalinio plano nuostatoms. “Kuršių nerijoje – dar viena audra”. LR
Dėl stipriai išaugusios suskystintųjų dujų paklausos pastarosiomis savaitėmis jų kaina sparčiai kilo. Dar prieš mėnesį namų ūkiai už balioną suskystintųjų dujų mokėjo 40 litų, dabar jis kainuoja apie 50 litų, vairuotojai piktinasi keliolika centų už litrą brangusiomis automobilinių dujų kainomis. Prieš mėnesį “Mažeikių naftos” prekybos namų didmeninė suskystintųjų dujų kaina buvo 2079 litai už toną, vakar ji jau siekė 2669 litus. “Pigių suskystintųjų dujų šventė baigėsi”. R
Vienos iš šešių tarp Klaipėdos ir Palangos pastatytų vėjo jėgainių sparnai ėmė suktis. Šios jėgainės neveikia jau daugiau nei metus. Bendrovės BNE, pastačiusios vėjo jėgaines, įgaliotojo atstovo Vyčio Iminsko teigimu, šiuo metu jėgainės profilaktiškai tikrinamos, jas ruošiamasi jungti į Vakarų skirstomuosius tinklus. Planuojama, kad jos elektrą pradės gaminti pavasarį. Pernai skelbta, kad maždaug 11 ha plote bus sukurtas 24 vėjo jėgainių parkas, investuoti ketinta apie 160 mln. litų. Tačiau buvo pastatytos tik šešios vėjo jėgainės. Dėl trukdžių pradėti jas eksploatuoti Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius Stasys Paulauskas kaltina nepalankią teisinę bazę bei elektros tinklų monopoliją. K
FINANSAI
Dviejų dienų vizito į Vilnių atvykusi Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Premjeru Algirdu Brazausku bei finansų ministru Zigmantu Balčyčiu. Komisarė pasidalijo mintimis apie 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos eigą, valstybių narių interesus, derybines pozicijas bei šalių vaidmenį siekiant susitarimo dėl naujojo laikotarpio ES finansinės perspektyvos. KD
Europos Komisija vis labiau abejoja, ar Lietuva ateityje sugebės pasinaudoti visomis paramos galimybėmis. “Lietuvai ypatingai reikia atkreipti dėmesį, kad 2007 metais lėšų srautai gerokai padidės. Aš nelabai galiu įsivaizduoti, kad nepadarius radikalių pakeitimų valdyme Lietuva pasiims visas lėšas, kurias galėtų gauti”, – vakar po susitikimo su Premjeru teigė už ES biudžetą ir finansus atsakinga komisarė Dalia Grybauskaitė. Aukštai Briuselio pareigūnei užkliuvo tai, jog lietuviai per lėtai rengia ir įgyvendina aplinkosaugos projektus. Mat per numatytą laiką neįvykdžius įvairių vandenvalos, nuotekų valymo ar sąvartynų modernizavimo projektų, Lietuva gali prarasti milijonus ES numatytos paramos lėšų. Tikslių sumų komisarė neįvardino. LŽ
Lietuvos verslas ES lėšų gali gauti apeidamas šalies biurokratus ir tiesiogiai dalyvaudamas ES programose. Tačiau ir verslininkai, ir valdininkai turi susiimti, kad Europos pinigai Lietuvą pasiektų ir būtų panaudoti, antraip teks graužti nagus. Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos narė, aiškindama, kaip Lietuvos įmonę pasiekia ES parama, pabrėžė, kad lygesnis kelias – “per Briuselį”. Kol kas taip gaunama 17 proc. ES paramos, o per Lietuvos institucijas – likusieji 83 proc. VŽ
Parama greičiau pasiekiama dalyvaujant 450 programinių projektų 20-yje sričių. Transporto ir aplinkosaugos projektų, finansuojamų Sanglaudos fondo lėšomis, pasirašytų sutarčių vertė turi išlaikyti 50 ir 50 proporcijas, o dabar jos atitinkamai sudaro 78 proc. ir 22 proc. Pasak D. Grybauskaitės, “jei Vyriausybė nesiims radikalių priemonių padėčiai taisyti dabar, tai 2007 metų paramos srautai, kurie bus 3-4 kartus didesni, Lietuvai bus bemaž neįkandami”. Jos teigimu, ES paramos valdymo sistema Lietuvoje turi nuolat tobulėti. VŽ
ĮMONĖS
Pirmadienį ryte apie šimtą laivų remonto bendrovės “Laivitė” ir jos antrinės įmonės “Laivitės laivų remonto mechanizmai” darbuotojų surengė streiką, reikalaudami, kad darbdaviai sumokėtų atlyginimus už liepą ir rugpjūtį. Jau apie dvejus metus atlyginimus gaudami nereguliariai, o už paskutiniuosius maždaug du mėnesius jų apskritai nesulaukę darbininkai tvirtina, kad jų atlyginimą sudaro minimalus darbo užmokestis, o kita dalis yra mokama “vokeliuose”. Tačiau ir šio užmokesčio jie nebegauna nuo balandžio. Vakar nuo septynių ryto pradėję streikuoti darbininkai teigė nedirbsiantys tol, kol nebus sumokėta. Jie dar prieš mėnesį raštu paragino bendrovės direktorių Michailą Račinskį atsiskaityti su darbuotojais, tačiau bendrovės administracijos vadovai į prašymą nereagavo. Vakar “Laivitės” vadovai nepasirodė žmonėms, kurie laukė paaiškinimų. Padėtį bendrovėje aiškinasi Valstybinė darbo inspekcija, ji susitiko su darbininkais. K, VE, LŽ, VŽ, LR
UAB “Vilkyškių pieninė” šiuo metu Vokietijoje vykstančioje maisto pramonės, gastronomijos ir parduotuvių įrangos parodoje “Anuga” jau pardavė visą kitais metais numatytą eksportuoti sūrių kiekį. 2006 m. “Vilkyškių pieninė” gamins iki 10.000 t sūrių, apie 7.000 t jų eksportuos. Pasak Gintaro Bertašiaus, “Vilkyškių pieninės” direktoriaus, didžiausi jų pirkėjai yra Italija, Skandinavija, Vokietija. Bus ieškoma naujų pirkėjų Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Taip pat “Vilkyškių pieninė” aktyviai pradeda dirbti ir jai naujose rinkose – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje. Šiemet bendrovė sunokino iki 8.000 t sūrių. VŽ
Kita – “Alytaus pieninė”, kuriai Vokietijoje atstovauja ją valdanti UAB “Rivona”, minėtoje parodoje pristato pieno miltus, sviestą ir grietinėlę. Tuo tarpu “Žemaitijos pienas” “Anugoje” jau iškovojo apdovanojimą: “Regatinos” kietasis sūris apdovanotas aukso medaliu. VŽ
Pozicijas stiprinanti ir plėtros planus Baltijos šalyse įgyvendinanti verslo valdymo paslaugų UAB “Sonex sistemos” (SS) Latvijoje įsteigė antrinę įmonę SIA “Softex Sonex Systems”. Kokią apyvartą planuoja pasiekti naujoji įmonė, neatskleidžiama. SS šiemet numato apie 9 mln. litų apyvartą, kartu su naujosios įmonės rezultatais. Per aštuonis šių metų mėnesius SS apyvarta padidėjo 34 proc. VŽ
Odų perdirbimo AB “Šiaulių stumbras” (ŠS) nepavyksta iškelti bankroto bylos, kurią gegužę inicijavo įmonės administracija. Kreditorių manymu, tikroji bendrovės padėtis nėra beviltiška – jie apskundė jau antrą teismo sprendimą. Tuo tarpu ŠS vadovai bei pagrindiniai savininkai skelbia, jog bendrovė yra nemoki, nesugeba grąžinti skolų, nebegali dirbti našiai ir toliau tęsti veiklos. Pasak Valdemaro Ščerbausko, ŠS generalinio direktoriaus, “tęsti gamybą po šios bendrovės vėliava nėra jokių galimybių”, nes įmonės turtas, rugsėjį atlikto vertinimo duomenimis, sudaro apie 14 mln. litų, o jos finansiniai įsipareigojimai maždaug 150-iai kreditorių siekia apie 40 mln. litų. Merdėjančios įmonės, vienos iš seniausių mieste, bankroto klausimas artimiausiu metu bus antrąkart svarstomas Apeliaciniame teisme, nes rugsėjo 15 d. paskelbtą Šiaulių apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo apskundė keli odų perdirbimo bendrovės kreditoriai. VŽ
RŪPYBA
Klaipėdoje aštuoni mažyliai tapo pirmokais, antra tiek vyresnių vaikų atsisėdo į mokinių suolus. Toks vakar pasibaigusios akcijos “Visi į mokyklą” rezultatas. Pasak Vaiko krizių centro direktorės pavaduotojos Skaidrės Račkauskienės, ankstesnių akcijų patirtis parodė, kad dažniausiai vaikai neina į mokyklas dėl sunkios šeimų materialinės padėties. Todėl šiemet stengtasi ne vien išaiškinti mokyklos nelankančius vaikus, bet ir ieškoti rėmėjų, padėti šeimoms. Tradicinė, jau penktoji akcija uostamiestyje vyko nuo rugpjūčio 20 dienos. Šiemet ją organizavo Vaiko krizių centras kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Akciją rėmė Socialinės paramos centras bei Viešosios policijos prevencijos skyrius. K
VERSLAS
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija steigs bendrą verslo atstovybę Briuselyje. Planuojama, kad ji startuos dar šiemet ir užsiims lobistinių ryšių paieška ir palaikymu. Taip pat ji teiktų informaciją apie ES teisės aktų pasikeitimus, atstovautų įmonių interesams ES organizacijose, teiktų pagalbą įmonėms užmezgant komercinius ryšius ir ieškant naujų rinkų, taip pat atstovautų visai šaliai ir kurtų Lietuvos įvaizdį. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) pranešimo spaudai, tikimasi, kad verslo atstovybė Briuselyje bus įkurta dar šiais metais. VŽ, LR
ŽEMĖ
Buvusiam Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriui nepavyko laimėti konkurso Pajūrio regioninio parko kraštotvarkos vyr. specialisto vietai užimti. Anot Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, Vladas Portapas buvo vienas rimčiausių varžovų konkurse, tačiau nugalėti jam nepavyko. Kaip jau anksčiau pranešta, V. Portapas buvo atleistas iš nacionalinio parko direktoriaus pareigų po to, kai Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sudaryta komisija nustatė aibę pažeidimų dėl statybų nacionaliniame parke. K
Migruojantys paukščiai dažniausiai nykštukai – pro atvirus langus pradėjo skristi į klaipėdiečių butus. Žmonės išsigando, kad pas juos užklydo paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai. Tačiau Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys nemano, kad nykštukai, kurie leidžiasi paimami į rankas, gali būti užsikrėtę paukščių gripu. Pasak jo, tikimybė, jog Lietuvoje plis paukščių gripas, visiškai nedidelė. Ornitologo teigimu, šį rudenį Lietuvoje labai padaugėjo paukščių, ypač mažų. Vien rugsėjo 24 dieną per migracijos kelyje esančią Klaipėdą praskrido net apie 2,5 mln. paukščių. Daugiausiai šiemet migruoja kikilių bei ilgauodegių zylių. Pastarųjų sparnuočių Lietuvoje sužieduota jau 900. Tai rekordinis skaičius. Kartais rudenį pavyksta pagauti tik po 3 tokius paukščius. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
