ENERGETIKA
Artėjantis “Mažeikių naftos” akcijų pardavimas kelia sumaištį Lietuvos gyvenime. Politikai stengiasi nesuklysti – kurį pretendentą pasirinkti? Nors jų yra 7 ar net 8, kol kas intensyviausiai kalbama apie du – Rusijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovių “Lukoil” ir “ConocoPhilips” aljansą, taip pat apie Rusijos ir Didžiosios Britanijos įmonę TNK-BP. Pagrindinis argumentas – naftos tiekimo garantijos, kurios suteiktų “Mažeikių naftai” veiklos stabilumo. Rinkos tyrimų “TNS Gallup”” rugpjūčio 25 – rugsėjo 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už Mažeikių įmonės pardavimo proceso skaidrumą pasisakė beveik trečdalis – 32,4 proc. – apklaustų šalies gyventojų, o 39 proc. – už būsimojo investuotojo gebėjimą užtikrinti pelną ir stabilumą. Dar 17,1 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad naujasis “Mažeikių naftos” savininkas turi turėti naftos išteklių. R
Mažai pažįstamas pretendentas į “Mažeikių naftos” akcijas – austrų bendrovė “Baltic Holding”, kurią į Lietuvą veda rusų kilmės verslininkas Dmitrijus Buriakas, žinomas kaip UAB “Forumo rūmai”, sostinėje valdančio sporto, pramogų ir verslo centrą, akcininkas. Pasak Klauso Frencelio (Klaus Volker Frenzel), Lietuvoje dirbančio “Baltic Holding” (BH) generaliniu direktoriumi ir bendrovės “Nemuno Banga Group” valdybos pirmininku, šių metų rugsėjo 1 d. įsteigta BH yra įkurta specialiai su “Mažeikių nafta” susijusiems projektams vykdyti. BH įstatinis kapitalas – 100.000 eurų. Kaip jau anksčiau pranešta, BH laiške Vyriausybei prieš porą savaičių išdėstė ketinimus pirkti “Mažeikių naftos” akcijas ir į naftos chemijos pramonę Lietuvoje investuoti apie 4 mlrd. litų. Austrijos federalinių ekonomikos rūmų įmonių duomenų registre apie BH jokios informacijos nėra. VŽ
Skolų smaugiama “Mažeikių nafta” “Williams” parinktiems konsultantams vien 1998-1999 metais sumokėjo 25 mln. litų. Iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą atvykę patarėjai per mėnesį į kišenes susižerdavo net po 120 tūkst. litų. Neoficialiomis žiniomis, “Williams” valdymo laikais šiuose piniguose maudėsi ir JAV prezidento George’o W. Busho giminaitis Eugene’as C. Sticco. Dienos tema: “Mažeikių naftą” melžė ir JAV prezidento giminaitis?”. R
Mažėjantis benzino, augantis suskystintų dujų, dyzelio vartojimas, degalų kontrabanda – dabartinės naftos produktų rinkos ypatybės. Pasak Mindaugo Palijansko, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento, pavyzdžiui, šių metų kovą į Lietuvą šitaip galėjo būti įvežta tiek degalų, kad jų akcizų suma siektų apie 181 mln. litų. Kitų specialistų nuomone, ši suma trečdaliu mažesnė, bet degalų prekybininkams tai vis tiek skaudi problema. Didėjantis biodegalų vartojimas ir tęsiami žygiai dėl kainų mažinimo – ateities reikalai. Skaičiuojama, kad skiesti degalai gali būti 1-3 ct/l pigesni. Tačiau kol kas priverstinis mūsų Vyriausybės nurodymas naftos produktus skiesti biodegalais tarp naftos prekeivių sutiktas skeptiškai. Apie tai praėjusį penktadienį kalbėta Vilniuje vykusioje konferencijoje-seminare “Naftos produktų rinka šiandien ir laukiantys pokyčiai”. VŽ
ĮMONĖS
Lažybų organizatoriai norėtų Seimo rankomis susidoroti su konkurentais. Jei parlamentarai priims Azartinių lošimų įstatymo pataisas, didieji lažybų organizatoriai galėtų būti visai ramūs – kelias į rinką naujiems konkurentams praktiškai bus užkirstas. Įstatymo pataisą pateikęs Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas paneigė proteguojantis didžiąsias lažybų bendroves, pasak jo, ši pataisa reikalinga tik tam, kad būtų nustatyta internetu vykdomų lažybų tvarka. LR
Vilniškė UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” laimėjo Estijos elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijos “EES RINGLUS” konkursą perdirbti IT technikos atliekas. “EES RINGLUS” organizacija vienija įmones, kurios valdo 80 proc. Estijos elektronikos rinkos. Pasak Almonto Kybarto, elektronikos atliekų perdirbimo gamyklą turinčios UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” (EMP) generalinio direktoriaus, estams bus perdirbama apie 1.000 -1.500 t elektronikos atliekų per metus. Sutarties vertė neįvardijama. Pernai per visus metus EMP perdirbo 2.000 t elektronikos atliekų, o per pirmąjį 2005 m. pusmetį – 556 t. Įmonės pajėgumai yra 10.000 t per metus, ji taip pat turi antrines įmones Lietuvoje, Latvijoje ir Kazachstane. VŽ
Alytaus UAB “Irseva” piktinasi skubių siuntų gabenimo bendrovės “Lex System” darbu, mat “Irsevos” krovinį gavėjui “Lex System” pristatė keliom dienom vėliau nei turėjo ir įstūmė alytiškius į nepatogią padėtį prieš klientą. Tuo tarpu Nerijaus Čelkono, “Lex System” vadovo, teigimu, siunta gavėjui – uostamiestyje įsikūrusiai Lietuvos ir Vokietijos UAB “Foodtec” – buvo pristatyta pirmadienį, tai yra laiku: “Gavėjo parašas yra”. VŽ
Jau netrukus Lietuvoje bus galima investuoti į kiek neįprastą produktą – apyvartinius taršos leidimus. Nuo metų pradžios šio produkto kaina užsienio biržose padidėjo daugiau nei 300 proc. Apyvartinis taršos leidimas (ATL) – tai Europos Sąjungos energetikos įmonėms paskirstytų leidžiamos taršos kvotų vienetas. Turėdama vieną leidimą įmonė į aplinką gali išmesti toną anglies dvideginio. Kaip jau anksčiau pranešta, Lietuvos įmonėms išdalytos taršos kvotos šiek tiek viršija įmonių pajėgumus, mat kvotos paskirstytos atsižvelgiant į ankstesnį laikotarpį, kai tarša buvo gerokai didesnė. Tuo tarpu didžiųjų ES valstybių įmonėms šių kvotų trūksta. Viršijusioms taršos normas įmonėms taikomos baudos, todėl jos linkusios pirkti ATL iš tų įmonių, kurios turi jų perteklių. Taigi Lietuvos įmonės ar tarpininkai galės uždirbti pardavę atliekamus ATL. Metų pradžioje 7-8 eurus kainavęs ATL šiuo metu parduodamas vidutiniškai už 23-24 eurus. VŽ
Lietuvoje taršos leidimą galės turėti bet kas, tam tereikės įsiregistruoti į specialų registrą ir atsidaryti sąskaitą. Tiesa, už įtraukimą į registrą reikės mokėti tam tikrą mokestį, taip pat metinį palaikymo mokestį. Be to, reikės mokėti mokesčius už ATL laikymą sąskaitoje. Būtent dėl to, jog nenustatyti šie mokesčiai, elektroninis registras Lietuvoje neveikia. Tačiau tikimasi, kad jis pradės veikti jau artimiausiu metu. VŽ
Dėl didėjančio galvijų eksporto į ES bei kaimynines valstybes mėsos perdirbimo įmonės susiduria su žaliavos trūkumu ir sako negalinčios išnaudoti viso savo pajėgumo. Mėsos perdirbimo įmonės, iki šaliai stojant į ES turėjusios beveik monopolines teises iš ūkininkų supirkti galvijus, dabar susiduria su vis didėjančiu žaliavos stygiumi. Šiemet žemės ūkio produkcijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo trečdaliu, o į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Rusiją, net 50 proc. Specialistų nuomone, kad ši problema būtų išspręsta, reikėtų skatinti specializuotų galvijų ūkių kūrimąsi, jų stambėjimą. Be to, patys mėsos perdirbėjai turėtų palaikyti ilgalaikius ryšius su ūkininkais. LŽ
RŪPYBA
Apsidraudusieji gyvybės draudimu ar savanoriškai kaupiantieji pensiją viliojami galimybe susigrąžinti pajamų mokestį, bet ne visada įspėjami apie išmokos apmokestinimą pasibaigus kaupimo laikotarpiui. Skaitant gyvybės draudimo bei savanoriškų pensijų fondų pasiūlymus dažniausiai į akis krinta pirmasis pažadas – mokant įmokas ir deklaravus pajamas bus galima susigrąžinti sumokėtą pajamų mokestį. Norėdama įsitikinti, ar suteikiama pakankamai informacijos apie tai, kad bus apmokestinama gaunama išmoka, “Lietuvos žinių” žurnalistė aplankė keletą bankų bei gyvybės draudimo bendrovių. “Pajamų mokesčio lengvata veikia kaip masalas”. LŽ
STATYBA
Kauno UAB “Centromera”, nekilnojamojo turto plėtros įmonė, įgyvendina neįprastą būsto projektą. Įmonės atstovų teigimu, tokio tipo gyvenamojo namo, kokį įmonė ruošiasi pastatyti Kaune, Baltijos šalyse nėra. Pasak Mariaus Narkevičiaus, UAB “Centromera” pardavimų vadovo, namas “Sakura”, kurį rengiamasi statyti Kauno Eigulių rajone, bus unikalios, į viršų platėjančios formos, o viduje nebus dviejų vienodai suplanuotų butų. M. Narkevičiaus teigimu, Vilniuje jau yra ne vienas gyvenamasis namas su viena ne vertikalia siena, bet platėjančio į visas puses – nėra. Fasadas bus nudažytas vokiškais dažais, kurie, priklausomai nuo apšvietimo ir žiūrėjimo kampo, keis atspalvį. Investicija į 72 butų 12 aukštų namo statybą viršys 12 mln. litų. Namą suprojektavo “Jungtinės architektų dirbtuvės”, statybos generalinis rangovas – Kauno UAB “Arauša”. VŽ, LR
TRANSPORTAS
Vakar Kaune baigėsi aštuntoji automobilių, serviso įrangos bei technologijų paroda “Kauno autodienos – 2005”. Šiemet Kaune pristatyti vos 11 markių automobiliai, o dauguma iš 60 įmonių eksponavo ne transporto priemones, bet servisų įrangą, automobilių garso ir saugos sistemas, detales, taip pat draudimo, lizingo bei kitas paslaugas. Pasak specialistų, regioninės automobilių parodos, kaip kasmet rengiamos “Kauno autodienos” ar Klaipėdos automobilių paroda, praranda savo prasmę – pardavėjai labiau orientuojasi į Vilniuje kas dvejus metus vykstantį ALT’ą. Nuo 2008-ųjų trys didžiausi Baltijos šalių automobilių parodų organizatoriai apjungs savo pajėgas ir šiuos renginius kas metus rengs vis kitoje sostinėje – Vilniuje, Rygoje bei Taline. Atskirų parodų, tokių kaip ALT, “Rigas Auto” ar “Tallinn Motor Show”, nebeliks. Taip nuspręsta Tarptautinei automobilių gamintojų asociacijai OICA įvertinus naujų mašinų rinką Baltijos šalyse. VE
Bandydami palengvinti pasienio eilėse laukiančių vairuotojų dalią Marijampolės kelininkai ties Ramoniškių postu ketina rengti laikiną stovėjimo aikštelę. Išankstiniais skaičiavimais, beveik pustrečio hektaro aikštelėje vienu metu galės tilpti apie 200 lengvųjų bei sunkiasvorių automobilių. Už įvažiavimą į aikštelę bus renkamas mokestis. LŽ
Rytoj Klaipėda pirmą kartą priims devynių šalių – Helsinkio komisijos (HELCOM) dalyvių pasiuntinius, kurie kartu su Europos Komisijos atstovais atvyks į šios organizacijos Jūrų darbo grupės trijų dienų posėdį. HELCOM – Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos valdantysis organas. Ją pasirašė ir jos privalo laikytis visos šalys, turinčios priėjimą prie Baltijos jūros. Šiais metais Lietuva pirmą kartą pirmininkauja šiai komisijai (HELCOM pirmininkas – buvęs aplinkos ministras Artūras Daubaras), todėl Lietuvos saugios laivybos administracijai ir teko garbė surengti Jūrų darbo grupės posėdį. Baltijos jūroje kiekvieną dieną plaukioja apie 2000 laivų, tarp jų – 200 tanklaivių, gabenančių kenksmingus produktus. HELCOM Jūrų darbo grupės uždavinys – nustatyti racionaliai veiksmingus reikalavimus, padėsiančius užtikrinti taršos iš laivų prevenciją. Apie tai ir bus kalbama trijų dienų posėdyje. K
VERSLAS
Panevėžyje pastatyti pirmieji mieste Suomijos “Molok” firmos pusiau požeminiai atliekų konteineriai. Kitais metais bus siekiama mieste pastatyti atliekų surinkimo aikštelių. VŽ
ŽEMĖ
Šeštadienį Marijampolėje vyko respublikinė derliaus dienos šventė “Ievaro juosta”. Tokie renginiai vis kitoje šalies apskrityje rengiami nuo 2001 metų. Kitą derliaus dienos šventę po metų ketinama surengti Panevėžio apskrityje. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
